Lentvario Dvaro Sodyba: Istorija, Architektūra Ir Dabartinė Būklė

Lentvario dvaro sodyba - istorinis architektūros ir kultūros objektas, esantis Lentvaryje, už 18 km nuo Vilniaus. Ši sodyba su parku - unikalus paminklas, turintis ypatingą kultūrinę ir istorinę reikšmę, įtrauktas į kultūros vertybių registrą.

Lentvario dvaras. Nuotrauka iš Vikipedijos

Istorija

Dvaro istorija siekia XVIII amžių. Nors tikslių duomenų apie pirmuosius dvaro savininkus nėra išlikę, tačiau bendrai Lentvario dvaras minimas nuo XVI a. XVII a. dvaro savininkais buvo Sapiegos - jį įsigijo LDK kancleris Povilas Steponas Sapiega, o 1670 m. Ona Sapiegaitė Naruševičienė dvarą testamentu paliko Vilniaus benediktinių vienuolynui. XVIII a. vid. dvarą nusipirko Mykolas Antonievičius, o 1772 m. - Tomašas Sapiega. XIX amžiaus pradžioje dvarą perėmė N. Dambrovskis. Tuo metu čia stovėjo malūnas, dvi daržinės, gyvenamasis namas, arklidės ir ledainė.

1850 metais dvarą įsigijo grafas Juozapas Tiškevičius, pradėjęs įspūdingiausią jo vystymosi etapą. Nepraėjus dešimtmečiui čia išdygo romantizmo epochos neogotikai būdingi dvaro rūmai, aplinkui buvo įrengtas Edouard Andre projektuotas parkas, o ekonominis potencialas buvo papildytas naujai pastatytu vielos ir vinių fabriku. Nuo 1855 m. iki 1939 m. Lentvario apylinkės ir dvaras priklausė grafams Tiškevičiams, o tiksliau - Juozapui Tiškevičiui, tuomet jo sūnui, galop - anūkui.

Paskutiniu dvaro savininku 1936 m. tapo grafas Eugenijus Tiškevičius, kuris dvarą valdė dar tris metus. Sovietmečiu nacionalizuotuose grafų rūmuose nuo 1957 m. veikė kilimų fabrikas.

Architektūra

Dvaro sodyba stovi šiauriniame Lentvario ežero krante, kuris dirbtinai suformuotas supylus pylimą per ežerą. Ežero pakrantėje pagal architekto Frydricho Gustavo fon Šachto ir jo padėjėjo Kazimiero Mikutos projektą iškilo neogotikiniai 2-3 aukštų rūmai su plačiu privažiuojamuoju prieangiu fasade, atgręžtame į ežero pusę. Pietvakarių pusėje kilo penkiaaukštis bokštas su kreneliažu, o kitoje pusėje buvo pristatytas dviejų aukštų sparnas.

Dvaro rūmai buvo statomi dviem etapais: 1865-1866 m. Rūmai buvo dviejų aukštų pastatas su plačiu privažiuojamuoju prieangiu fasade, kuris ėjo į ežero pusę. 1890 metai. Vladislovas Tiškevičius sumanė rekonstruoti dvarą. Remiantis jo dukters Zofijos Tiškeviūtės-Potockos prisiminimais, tai buvo padaryta iki 1899 m. Reprezentacinius rūmus pakeitė praktiškesni, kompaktiškesni, išryškintos neogotikinės formos rūmai. Dvaro rūmai buvo raudono molio plytų, gausiai puoštais fasadais, dviejų aukštų, su trijų - keturių aukštų rizalitais bei šešių aukštų bokštu.

Dvarą paveldėjęs sūnus Vladislovas Tiškevičius nusprendė pagrindinį dvaro pastatą rekonstruoti - šiam tikslui 1899 m. buvo pakviestas belgų architektas de Waegh, kuris buvusius romantizmui būdingus asimetriško plano, sudėtingo tūrio, dviaukščius rūmus pavertė istorizmo epochai artimesniu simetriškos kompozicijos dviaukščiu-triaukščiu pastatu, kuriame išryškėjo šiaurės vakarų Europos dvarams labiau būdinga neogotiškos architektūros forma. Pagrindinis rūmų akcentas - penkiaaukštis bokštas - tapo grakščių formų šešiaaukščiu.

Rūmus sudaro stačiakampis tūris aukštu stogu prie kurio priblokuoti šonais atgręžti tūriai, abiejuose plačiuosiuose fasaduose sudarantys rizalitus, kurie didesni aukštų skaičiumi, tačiau turintys žemesnius stogus; ties pietvakarių tūrių susikirtimu kyla bokštas.

Rūmų architektūroje ryškiausiai atsispindi XIX a. antrosios pusės istoristinės tendencijos, naudotos Beniliukso šalyse bei Didžiojoje Britanijoje. Lietuvos architektūroje nebūdingi netinkuotame rūmų fasade išsiskiriantys šviesia spalva akcentuoti kampiniai rustai, langų apvadai, karnizai bei kai kurie kiti elementai.

Nors pastate naudojamos neogotikinės formos, ryškiausiai matomos priekinio fasado centriniame rizalte ir jame naudojamuose dekoratyviniuose elementuose, tačiau kai kurios jų interpretuojamos pakankamai laisvai ir yra būdingesnės romantizmo laikotarpio reiškiniams.

Dvaro ansamblyje išliko ir daugiau istorizmo laikotarpio statinių, kaip kad kiek vėliau pastatyta „Rivjeros“ kavinė, kurioje jau juntama plytų stiliaus įtaka. Vienas įdomiausių statinių - masyvių formų vandens bokštas, kurio tiksli pastatymo data nežinoma, tačiau mąstoma, kad šis atsirado XIX a. viduryje. Pastatas utilitarios architektūros, į tris tarpsnius dalijamas karnizų. Per du apatinius segmentus nusitęsia gilios pusapvalės arkos, kuriose įkomponuotos langų bei durų nišos. Vis tik viršutinis tarpsnis, dekoruotas gotikinių formų arkatūra bei pinakliais susišaukia tiek senųjų, tiek ir po-rekonstrukcinių rūmų architektūriniais elementais. Iš vienos pusės prie statinio glaudžiasi beveik to paties aukščio, užapvalintų formų laiptinės priestatas.

Parkas

Peizažinį parką šiems rūmams sukūrė žymus prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė su komanda. Tai dvarą daro reikšmingą ir už Lietuvos ribų, kadangi architektas yra prisidėjęs prie daugybės viešų ir privačių parkų sukūrimo visame pasaulyje. Lietuvoje jis apsilankė pačioje XIX a. pabaigoje ir čia grafų Tiškevičių užsakymu sukūrė keturis parkus jų rezidencijose. Apie 1898 - 1900 m. perplanuotas ir dvaro parkas. Derinant projektą atsižvelgta į vietos reljefą.

Lentvario dvaro parkas. Nuotrauka iš trakai-visit.lt

Dvaro sodyba yra supama dideliu parku, kuriame galima rasti įvairių medžių ir augalų rūšių. Parkas puikiai tinka ramiam pasivaikščiojimui, o jo takai veda pro įvairius vandens telkinius ir dekoratyvinius objektus, tokius kaip fontanai ir skulptūros.

Dabartinė Būklė Ir Iššūkiai

Deja, kaip ir daugeliui dvarų, Lentvario ansambliui liūdniausias laikotarpis atėjo po sovietinės nacionalizacijos - komplekso vientisumas buvo suardytas, patys rūmai atiduoti kolūkio reikmėms, o nuo 1957 m. kilimų fabriko administracijai. Užstatant trečiąjį aukštą buvo sudarkytas originalus rūmų siluetas, sunaikintos pastogės liukarnos. Itin daug nukentėjo rūmų vidus, daug pakito ir buvęs išraiškingas pirmasis rūmų aukštas.

Visgi net būdamas išskirtinės svarbos Lietuvos kultūrai, dvaras yra labai prastos būklės - jis griūva, dega, nebeturi langų, į jį nuolat yra įsilaužiama. Tačiau net apleisti ir ilgus metus niokojami dvaro rūmai nepraranda savo didybės ir žavesio bei prašosi būti globojami.

Nuosavybės Pokyčiai

2007 m. dvarą įsigijo verslininkas Laimutis Pinkevičius, kuris tais pačiais metais bankrutavo. Dvaras 2007 m. buvo įkeistas, o 2012 m. areštuotas. 2016 m. po trejų neįvykusių varžytinių už 540 tūkst. eurų pagrindinį dvaro pastatą aukcione įsigijo verslininkas Ugnius Kiguolis.

Finansavimas Restauracijai

Įvairiais skaičiavimais, restauracijai reikalingi 2,5-7 mln. eurų. 2018 m. pradžioje Lentvario dvaro rūmai gavo 673 tūkst. eurų Europos Sąjungos paramą dalies pastato restauracijai.

Vandalizmas Ir Apsaugos Trūkumas

Publikacijos spaudoje ir visuomenės priekaištai dėl niokojamų Lentvario dvaro rūmų nepadeda, kad būtų pagerinta buvusios Lentvario dvaro sodybos statinių ir parko želdynų apsauga. Apie vandalų siautėjimą Lentvario dvare informuojami Vilniaus teritorinio padalinio darbuotojai, tačiau pastarųjų veiksmai pasibaigia tik įspėjimų rašymu Lentvario rūmų savininkui Laimučiui Pinkevičiui. Po tokio įspėjimo dažniausiai uždangstomi vandalų išardyti rūmų langai bei durys ir vėl viskas paliekama iki kito karto. Nesaugomi rūmai traukia ilgapirščius. Netramdomi vandalai taip suįžūlėjo, kad pradėjo ardyti rūmų belvederio terasos bokštelius.

Nuardytų bokštelių dalys ir plytos mėtosi palei rūmus ant žemės. Keli apardyti bokšteliai vos laikosi ant belvederio terasos ir bet kurią akimirką gali nukristi, sužalodami ten besilankančius žmones, tačiau teritorija prie rūmų neaptverta ir nėra perspėjančių užrašų apie gręsiantį pavojų.

Šią vasarą Lentvario gyventojai besilankydami Lentvario dvaro parke pastebėjo smarkiai suniokotą didžiąją grotą. Apie niokojamą Lentvario dvaro sodybą buvo informuota ir Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK). Lentvario dvaro sodybą apžiūrėjęs VKPK vyriausiasis specialistas A. Gražulis kalbasi su Trakų rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausiąja specia­liste E.

Valstybinė kultūros paveldo komisija 2015-08-24 raštu buvo informuota, kad iki šiol neprižiūrimas ir žalojamas išskirtinės architektūrinės ir kraštovaizdinės vertės ir reikšmės Lietuvos kultūros paminklas Lentvario dvaro sodyba, ypač rūmai ir parko grota.

2015-09-17 kartu su Lentvario miestelio piliečių grupe apžiūrėjus šį kompleksą nustatyta, kad dvaro sodybos apsaugos situacija nepagerėjusi, o minėtame piliečio Kęstučio Petkūno rašte pateikta informacija - teisinga. Rūmų ir parko grotos apsaugos būklė bloga. Rūmai iki šiol neužsandarinti (visiškai atvira pirmo aukšto lango anga), išplėšta daug langų rėmų, išdaužyti beveik visi langų stiklai. Pastaraisiais metais jau nuardyta ir dalis belvederio terasos dantytų bokštelių konstrukcijų iš raudonų plytų mūro.

Dideli nuardyto raudonų plytų mūro luitai, mažesnės plytų duženos bei tinko ir puošybos elementų liekanos guli greta rūmų pastato. Teritorija aplink rūmus visiškai neprižiūrima, apžėlusi, neužtverta. Išardyta daug mūrinės tvoros, juosiančios rūmų terasą nuo ežero pusės. Prie rūmų pastato nėra įspėjamųjų ženklų apie pavojų žmogaus gyvybei bei informacijos apie pastato kultūrinę, istorinę vertę bei atsakomybę dėl jo žalojimo ir t.t. Parko grotoje yra akivaizdūs ardymo bei kitokio žalojimo padariniai. Ši nepriežiūra - užsitęsęs procesas.

Konstatuotina, jog Lentvario dvaro sodybos apsaugos, ir net elementarių pastatų priežiūros bei eksploatavimo problemų per pastaruosius aštuonerius metus iš esmės net nebandyta spręsti. Pavestų funkcijų neatlikimas yra neatleistinas ir net nusikalstamas kompetentingų valstybės ir savivaldybės institucijų aplaidumas.

Valstybinės Institucijos Ir Iniciatyvos

Valstybinė kultūros paveldo komisija 2007-12-14 sprendime Nr. S-9-(128) „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko bei jo buferinės apsaugos zonos ribų ir tvarkymo plano projektų“ įvertino Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) teritorijos ir zonų bei buferinės zonos ribų plano ir TINP tvarkymo plano projektus kultūros paveldo apsaugos bei paveldosauginės politikos aspektu.

Lentvario dvaro sodybos apsaugos būklė sparčiai blogėja, vandalizmo ir grobstymo mastai didėja, tačiau Valstybinės kultūros paveldo komisijos siūlymų ir rekomendacijų iki šiol neišgirsta.

Primename, kad Valstybinė kultūros paveldo komisija 2012-10-22 raštu Nr. V11-94(6.3.) „Dėl Lentvario dvaro rūmų gelbėjimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių, kuriame informavo apie jau įsisenėjusias šio komplekso apsaugos bei nepriežiūros problemas.

Be to, dvaro sodyba aktyviai naudojama kultūrinėms ir edukacinėms veikloms. Lentvario dvaro sodyba yra puikus pavyzdys, kaip senovinė architektūra ir istorija gali būti sėkmingai integruotos į šiuolaikinį kultūros gyvenimą, suteikiant šiai vietai gyvybingumo ir patrauklumo.

Todėl spalio 25 d. 17.30 val., rudeniniams lapams spalvinant parką, grupės SKYLĖ nariai ketina dar sykį atkreipti visuomenės dėmesį į dvarų padėtį Lietuvoje. Bendradarbiaudami su Kultūros vertybių apsaugos departamentu bei jaunimo organizacija „Lentvario parko renesansas“, atlikėjai kviečia į muzikinę kelionę „Dūšelės Lentvario dvare“. Pasivaikščiojimą po Lentvario dvaro parką „vainikuos“ akustinis grupės SKYLĖ narių ir choro GENTIS koncertas, kuriame atlikėjai pristatys naujas dainas iš dar tik ruošiamos „Dūšelių“ programos, pasakojančios apie sielos kelionę anapus. Bendrą muzikinį vakaro audinį kurs grupė „Midula“.

Gerai, kad situacija keičiasi ir dvaro apsauga rūpinasi naujasis jo šeimininkas.

tags: #specialusis #planas #lentvario #dvaro #sodyba