Kiekvienai įmonei labai svarbus ilgalaikis turtas, kaip jos stabilumo garantas. Tačiau labai svarbus ir trumpalaikis turtas. Tuo tarpu atsargas, kaip ir visą trumpalaikį turtą, palyginti greitai galima paversti pinigais jas pardavus. Todėl dėl šios priežasties trumpalaikis turtas ilgalaikio turto atžvilgiu ir laikomas likvidesniu.
Taigi trumpalaikis turtas turi būti vertingas: sugedusių ar tiesiog niekam nereikalingų atsargų ir parduoti niekada nepavyktų. Kiekvienos įmonės ūkinė veikla pirmiausia pasireiškia per produkcijos gamybos arba paslaugų teikimo ir jų pardavimo procesus. Daugelis tokių ekonominių išteklių turi savininką ar savininkus, kitaip tariant, yra kažkieno nuosavybė. Kiekvienos verslo įmonės vienas iš pagrindinių tikslų - pelno siekimas. Turtas- ta gėrybių dalis, kuri padeda įmonei siekti pelno.
1. Pagrindinių Atsargų Apskaitos Taisyklių Taikymas Lietuvos Įmonėse
Šiandieniniame versle privataus savininko turtas pagal įmonės principą apskaitoje atskiriamas nuo įmonės turto. Įmonės turtas , kaip ir pati įmonės veikla, yra labai įvairus: žemė, pastatai, įrengimai, žaliavos ir kt. Pavyzdžiui, žaliavos naudojamos iš karto, tuo tarpu pastatai ar įrengimai paprastai naudojami netgi ne vienerius metus.
1.1. Turto Priskyrimo Atsargoms Kriterijai
Trumpalaikiam turtui priskiriamas per vieną ataskaitinį laikotarpį pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas. Turtas trumpalaikiu (kaip ir ilgalaikiu) laikomas ne kalendorine, bet ekonomine prasme. Per vieną ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu visiškai neatsižvelgiant į šio turto kainą. Trumpalaikiu turtu gali būti net pastatai, jeigu jie naudojami ne pačios įmonės gamybinei (prekybinei) veiklai vykdyti, o skirti perparduoti, pavyzdžiui, ilgalaikiu turtu prekiaujančioje įmonėje , kuri pastatų neįsigyja naudoti ilgą laiką, bet nuperka tikėdamasi perparduoti šiuos pastatus už didesnę kainą.
1.2. Nuolat Apskaitomų Atsargų Ir Periodiškai Apskaitomų Atsargų Būdai
Taigi įmonėje trumpalaikis turtas ( pavyzdžiui, atsargos sandėlyje) fiziškai gali būti ir labai ilgą laiką - net keletą ar keliolika metų. Už skirtingo turto naudojimą atsako konkretūs darbuotojai. Kiekvienam iš šių specialistų apskaita turi pateikti informaciją, kuria remdamiesi, jie galėtų priimti racionalius sprendimus. Turtas taip pat skirstomas į piniginį ir nepiniginį. Šalia materialaus turto, kurį galima palytėti, įmonė disponuoja ir neapčiuopiamu turtu. Todėl toks turtas turi būti apskaitomas, o todėl ir neišskiriamas iš turto visumos. Reikšmingiausią turto klasifikavimo būdas - turto skirstymas pagal naudojimo laiką įmonės ūkinėje veikloje.
1.3. Bendrojo Pelno Ir Mažmeninių Kainų Vertinimo Metodai
Sandėlyje esantis ar kitur naudojamas trumpalaikis materialus turtas apskaitomas vienodai. Gaunamas turtas į apskaitos į apskaitos knygą įrašomas iš tiekėjų sąskaitų, o išduotas turtas nurašomas važtaraščiais. Po kiekvieno įrašo apskaičiuojamas kiekio likutis. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys. Kitas trumpalaikis turtas. Kiekviena įmonė, norėdama dirbti normaliai, turi turėti gamybinių atsargų. Į jas investuoti pinigai, todėl svarbu gamybinės atsargas naudoti efektyviai.
1.4. Atsargų Įkainojimo Modelių Naudojimo Palyginimas
Veiklos ciklas - laikotarpis nuo veiklos procese naudojamų atsargų įsigijimo iki jų realizavimo už pinigus arba už lengvai paverčiamą priemonę. Nebaigta gamyba - įmonės gaminamos produkcijos, kuri pagal technologiją dar nėra visiškai užbaigta, bei nebaigtų teikti paslaugų vertė. Tai reiškia, kad rinkos kaina tapo mažesnė negu įsigijimo vertė, ir įmonė jų nekoreguodama, balanse neteisingai įvertintų atsargas. Jeigu, vadovaujantis apskaitos optimalumo principu, netikslinga arba neįmanoma įvertinti kiekvieno atsargų vieneto, atsargos gali būti nukainojamos vienarūšių atsargų grupėmis.
Atsargų įkainojimo problema aktuali įmonių buhalteriams ne tik dėl turimų atsargų perkainojimo, bet ir dėl to, jog iškyla atsargų likučių įkainojimo problema:
- Konkrečių kainų metodas. Jis taikomas tada, kai konkretūs atsargų vienetai yra įvertinami jų savikaina, t.y.
- FIFO metodas-pagal šį metodą daroma prielaida, kad anksčiausiai pirktų atsargų kainos priskiriamos pirmiausia parduotų atsargų savikainai, t.y. parduodamos anksčiausiai pirktos atsargos.
- LIFO metodas)- čia daroma prielaida, kad vėliausiai pirktų atsargų kainos priskiariamos pirmiausia parduotų atsargų savikainai, t.y. parduodamos ( sunaudojamos) vėliausiai pirktos atsargos.
- Vidutinės kainos metodas. Pasirinkus šį metodą, laikotarpio pabaigos atsargų likučiai įvertinami vidutine kaina.
Prekiaujant kyla įvairių problemų: gautos ar parduotos prekės genda, sugadinamos, baigiasi jų galiojimo laikas. Bendrieji pardavimai gali būti koreguojami nuolaidų, grąžinimų, nukainojimų sumomis. Tvarkant pirkėjų įsiskolinimų analitinę apskaitą, svarbu užfiksuoti kiekvieno pirkėjo skolą. Didžiausią debitorinių įsiskolinimų dalį įmonėje dažniausiai sudaro pirkėjų skolos. Todėl jų nemokumas, t.y. neatsiskaitymas už pateiktą produkciją ar suteiktas paslaugas gali sąlygoti ir pačios įmonės nemokumą (nesugebėjimą atsiskaityti su darbuotojais, biudžetu, tiekėjais).
1.5. Atsargų Įvertinimas Sudarant Finansinę Atskaitomybę
Pinigai ir pinigų ekvivalentai - visi įmonės turimi pinigai vietine ir užsienio valiuta ir jų ekvivalentai, pavyzdžiui gryni pinigai kasoje ir banko sąskaitose, banko čekiai, perlaidų vertė, t.y. tos pinigų sumos, kuriomis įmonė realiai gali naudotis. Pinigai į kasą priimami ir išmokami pagal nustatytas taisykles ir naudojant nustatytos formos dokumentus. Kasininkas išmoka pinigus tik kasos išlaidų orderyje nurodytam asmeniui. Išmokant pinigus pagal įgaliojimą, orderio tekste nurodoma ( po faktiško pinigų gavėjo vardo ir pavardės) įgaliotojo asmens vardas, pavardė, asmens kodas, paso numeris, gyvenamoji vieta.
Prekybos įmonėse pinigai apskaitomi ne tik įmonės kasoje, bet ir elektroniniuose kasos aparatuose (EKA), nes prekių pardavimas mažmeninėje prekyboje fiksuojamas EKA. Pinigai užsienio valiuta turi būti finansinės atskaitomybės sudarymo dieną perkainojami nacionaline valiuta. Grynų pinigų apskaitos užsienio valiuta ypatumas tas, kad įmonės valiutinius straipsnius turi įvertinti pagal atskaitomybės sudarymo dieną buvusį oficialų lito kursą bei Lietuvos banko skelbiama lito ir užsienio valiutos santykį.
1.5.1. Atsargų Pajamavimo Įsigijimo Savikaina Būtinumas
Išankstiniai apmokėjimai- įmonei sumokėtos sumos prieš duodant prekę ar suteikiant paslaugą. Iš anksto apmokama tiekėjams, kurie įsipareigoja tiekti prekes ar paslaugas. Laikantis kaupimo principo, sąnaudoms priskiriamos išlaidos, susijusios su uždirbtomis pajamomis. Komandiruočių išlaidos yra griežtai reglamentuojamos. Trumpalaikiam finansiniam turtui priskiriami pinigai, kai sutartinė teisė gauti pinigus arba finansinę priemonę iš kitos įmonės, taip pat sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galioja trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį.
1.5.2. Darbo Pakeitimo Garantija
UAB”Sanistal” yra Danijos įmonės Sanistal A/S dukterinė firma. Tai viena didžiausių skandinavijos įmonių, prekiaujančių santechnika, šildymo įranga, metalais, įrankiais. UAB „Sanistal“ yra dukterinė įmonė Lietuvoje. Įmonei vadovauja direktorius (Tomas Adomaitis). Įmonės finansininkas organizuoja buhalterinę apskaitą ir kontroliuoja, kad racionaliai ir taupiai būtų naudojami darbo, materialiniai ir finansiniai ištekliai. Vyriausio finansininko vadovaujama buhalterija yra savarankiškas struktūrinis padalinys ir neįeina į kokio nors kito padalinio ar tarnybos sudėtį.
UAB”Sanistal” trumpalaikio turto apskaitai yra skirta 07 sąskaita „Trumpalaikis turtas“. Pagrindinis dalykas - teisingas piniginių dokumentų įforminimas. Subsąskaitoje „Piniginiai dokumentai apskaitomi piniginiai dokumentai. Nors tos piniginių dokumentų apskaitos operacijos priklauso ne sąskaitai „Kasa“, bet subsąskaitai „Kitos piniginės lėšos“, tačiau jų įsigijimas dažnai bus siejamas su grynųjų pinigų išmokėjimu. Kitų piniginių lėšų apskaitai sąskaitų plane yra skirta sąskaita „Kitos piniginės lėšos“.
Rinkos sąlygomis išskirtinis dėmesys skiriamas valdymo problemoms spręsti. Pagrindinis išlaidų apskaitos tikslas - nustatyti produkcijos ir paslaugų kainas. Neabejotinai viena iš svarbiausių sudėtinių dalių pagamintos produkcijos savikainos apskaičiavimo sistemoje galima laikyti išlaidų paskirstymą. Daugumoje išlaidų apskaitos sistemų siekiama visas išlaidas paskirstyti kalkuliavimo objektams. Gamybos pridėtinės išlaidos yra visos gamybos išlaidos, išskyrus tiesiogines medžiagas ir tiesiogines darbo išlaidas. Jeigu įmonė gamina tik vienos rūšies gaminį, prie tiesioginių išlaidų galima priskirti visas jam pagaminti patirtas išlaidas: naudojamų mašinų aar įrengimų nusidėvėjimą, kurą ar kitokią energiją jų naudojimui, taip pat šilumą, vandenį ir t.t..
Apskaita yra valdymo įrankis ir kiekvienas vadybininkas tturi ja naudotis. Apskaitos vadybininkas laiko atskira įmone ir atskiria ją tvarkydamas apskaitą nuo jos darbuotoju, finansuotoju ir savininku. Visos sąskaitos, kuriose kaupiama informacija, priklauso tik įmonei ir rodo tik tuos įvykius, kurie turi įtakos tos įmones veiklai. Analizuojant ekonominę literatūrą ir mokslinius darbus, galima įįsitikinti, kad turbūt daugiausia yra parašyta darbų produkcijos savikainos skaičiavimo ir analizės klausimais. Žinoma, dabartinėje atskaitomybėje, kadangi tai yra kiekvienos įmonės vidaus reikalas ir tam tikra komercinė paslaptis, duomenų apie produkcijos sudėties bei jos išlaidų struktūrą niekam pateikti nebereikia.
Seminarų bei konsultacijų melu įmonių finansininkai dažnai klausia apie savikainos skaičiavimo modelį bei su tuo susijusias buhalterines sąskaitas. Kai kurie nurodymai, kuriais įmonės turi vadovautis, yra įrašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 804 “Pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka” 44 p. Remiantis minėto Vyriausybes nutarimo Nr. 804 37 p. reikalavimais, būtina konkrečiai apibrėžti tiesioginių išlaidų sudėtį, oo pagal 38 p.
Jeigu yra gaminama konkreti produkcija, kurios baigimas pereina į kitą ataskaitinį laikotarpį, tai tokiai produkcijai, kaip konkrečiam kalkuliaciniam obj.ektui, iš karto gali būti kaupiamos ir išlaido ir tada ją įvertinti inventorizavimo metodu yra žymiai paprasčiau. Nustačius kalkuliacinius objektus, tai turi būti paskelbta visiems įmonės padaliniams, kad jie kauptų tiesiogines išlaidas ir atskirai apskaitytų pagamintą produkciją bei pajamuotų atliekas ir žinotų, kaip inventorizuoti nebaigtą gamybą. Norint įvykdyti aukščiau išvardintus uždavinius, kiekvieno kalkuliacinio objekto apskaitai galima pasiūlyti analitinės apskaitos registro maketų, kurį kiekviena įmonė, nepriklausomai nuo to, ar apskaita kompiuterizuota, ar tvarkoma rankiniu būdu, galėtų sau prisitaikyti.
| Metodas | Aprašymas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Konkrečių kainų | Įvertinami konkretūs atsargų vienetai jų savikaina. | Tikslus, kai galima identifikuoti kiekvieną vienetą. | Sudėtingas ir brangus, kai daug skirtingų atsargų. |
| FIFO | Anksčiausiai pirktų atsargų kainos priskiriamos pirmiausia parduotų atsargų savikainai. | Paprastas ir lengvai suprantamas. | Gali neatitikti realaus prekių judėjimo. |
| LIFO | Vėliausiai pirktų atsargų kainos priskiriamos pirmiausia parduotų atsargų savikainai. | Mažina apmokestinamąjį pelną infliacijos metu. | Neleidžiamas pagal kai kuriuos standartus. |
| Vidutinės kainos | Laikotarpio pabaigos atsargų likučiai įvertinami vidutine kaina. | Išlygina kainų svyravimus. | Gali neatspindėti tikrosios atsargų vertės. |
Galima surasti dar daug būdų, kaip visapusiškai analizuoti gamybinę veiklą. Tačiau norint apskaičiuoti produkcijos faktinę savikainą, būtina iš bendrų išlaidų apimties, tenkančios pagamintai produkcijai, atimti šalutinės produkcijos vertę ir likučius (nustatytus inventorizacijos duomenų pagrindu) nebaigtoje gamyboje. Viena iš svarbiausių sudėtinių dalių pagamintos produkcijos savikainos apskaičiavimo sistemoje galima laikyti netiesioginių išlaidų paskirstymą. Netiesiogines išlaidas galima paskirstyti pagal įvairius bazinius duomenis, pvz. Analizuojant įvairiais būdais apskaičiuotą gaminių savikainą, matome, kad turbūt yra moksliškai pagrįstesnius būdas - skirstyti netiesiogines išlaidas pagal sąlyginius gaminius (šiuo atveju pagal sąlyginius konservų indelius).
Kiekviena įmonė gali laisvai pasirinkti netiesioginių išlaidų skirstymo bazę. Iš pateiktos savikainos skaičiavimo melodikos matome, kad sąskaitų planas neturi jokios įtakos. Todėl (kartoju, kas buvo anksčiau pasakyta) nusistatant įmonės savikainos apskaičiavimo sistemą, būtina sąlyga - nustatyti nebaigtos gamybos inventorizavimo ir įvertinimo tvarką bei terminus. Aukščiau yra aaptarta savikainos sistemos sudėtis ir jos naudojimo tvarka. Kadangi, kaip nurodyta aukščiau, norint apskaičiuoti savikainą, į 202 sąskaitą yra perkeliamos išlaidos iš 603 ir 604 sąskaitų, arba tiesioginiu būdu iš karto 202 sąskaitos analitinėje apskaitoje yra apskaitomi ir kalkuliaciniai objektai ir netiesioginės išlaidos.
Žmogus, būdamas valdymo subjektu, savo darbe naudoja įvairias technines priemones, padedančias geriau atlikti jam pavestas funkcijas. Tokios priemonės yra kompiuteriai, kuriais dabar jau dirba arba naudojasi jjų apdorota informacija daugelis gamybos ir kitų veiklos sričių specialistų. Informacijos kompiuterizuoto apdorojimo ir duomenų tvarkymo būdas, kartu ir kompiuterizuotų informacinių sistemų kūrimo tikslingumas daug priklauso nuo informacijos apdorojimo technologijų. Vienu atveju gali geriausiai tikti centralizuotas informacijos (duomenų) apdorojimas, kitu decentralizuotas, dar kitais išskirstytas. Apskaita (transakcijų apdorojimas). Ji skirta apskaitos operacijoms kompiuterizuoti.
Atsižvelgiant į įmonės gamybinę veiklą, ši sistema susideda iš žaliavų , turto, finansų, darbo užmokesčio, produkcijos ir kitų apskaitos posistemių ir leidžia realizuoti tinkamas įmonės funkcijas. Į atskirą informacinių sistemų grupę galima išskirti tas, kurios skirtos apskaitos funkcijoms kompiuterizuoti. Jos vadinamos kompiuterinės buhalterinės apskaitos sistemos. Lietuvoje rengiamos ir naudojamos apskaitos sistemos: APSKAITA, APSKAITA II, APSKAITA III (sukūrėUAB „Labis“), BALANSAS (Rivilė), SAIKAS (Saikas), FINVALDA, ALGA (Finansų valdymo sistemos). Įmonėje UAB “Akvilegija” yra naudojama buhalterinės apskaitos sistema “FINVALDA” - pilnai integruota, modulinė, daugiavartotojiška didelėmis lankstumo bei priderinamumo galimybėmis, t.y. ji lengvai pritaikoma prie galiojančių įstatymų bei konkretaus apskaitos modelio.
Microsoft Dynamics 365 Power Automate apžvalga
Šiuolaikinė ekonomika kelia naujus reikalavimus finansinei atskaitomybei. Nuo to, koks turtas naudojamas įmonės veikloje, pavyzdžiui, kokiais įrenginiais gaminama produkcija, teikiamos paslaugos, priklauso įmonės prestižas, gamybinė komercinė veikla, įmonės veiklos rezultatai, todėl ilgalaikio turto finansinei analizei turi būti skiriamas deramas dėmesys. Įmonės veiklos finansiniams rezultatams įtakos turi tikras ir teisingas įsigyto turto klasifikavimas, vertės nustatymas, nusidėvėjimo normatyvo parinkimas ir pan. Susiformavusi apskaitos praktika spręsti ašiuos uždavinius tapo nepajėgi. Taigi, pastaruoju metu dėl apskaitos politikos ir jos metodikos keitimo teisinės nuostatos perimamumo įšyla daugybė nesutapimų apskaitant ir vertinant ilgalaikį materialųjį turtą.
Patikimai nustatyti tikrąją turto vertę nėra lengva. Įmonė, taikydama apskaitą yra saistoma ne tik su VAS, bet ir su kits teisės akts reikalavimais. Ilgalaikis materialusis turtas sudaro kone didžiausią įmonis neapyvartinio ilgalaikio turto dalį. Patikimas ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas bei pateikimas apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje yra svarbi sąlyga teisingai įvertinti daugelį įmonės veiklos efektyvumo rodiklių. Nuo 2004 m. įsigalioję Verslo apskaitos standartai numato ir bent kelis esminius ilgalaikio turto apskaitos pasikeitimus. Tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose patikimiausiu turto realiosios vertės nustatymo pagrindu laikoma aktyviosios rinkos kaina.
Pradėjus galioti 12-ajam VAS, įmonėms tenka ieškoti atsakymo į klausimą: kas nustatys ilgalaikio turto vertę? Ar tai atliks registrs centras, ar rinkoje įsigalintys ekspertai, kitaip vadinami turto vertintojai? Siekiant teisingo turto įvertinimo, tapo būtina kvalifikuotai parengti įmonės apskaitos politiką, kurią savo įsakymu paskelbia įmonės vadovas. VAS, skirti ilgalaikio materialiojo turto apskaitai gana nauji dokumentai, ašalies įmonės dar nėra gerai įsisavinusios ir taiko pasaulinėje praktikoje paplitusį įvertinimo tikrąja verte metodą. Todėl neišvengiamai būtina kiekvienai įmonei reglamentuoti apskaitą, patvirtinant atitinkamą apskaitos politiką, kurioje numatyta ir turto apskaitos tvarkymas.
Pagal VAS nuostatas kiekviena įmonė turi patvirtinti apskaitos politiką išdėstyti įmonėje taikomus apskaitos principus ir būdus. Apskaitos politika leidžia tiksliai ir greitai nustatyti, kaip ir kokios operacijos fiksuojamos apskaitoje. Apskaitos politika rengiama remiantis bendraisiais apskaitos principais ir atskiruose VAS bei kituose teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Rinkos ekonomikos sąlygomis apskaita tampa įvairis kūkinių operacijs registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę pradėta pertvarkyti Lietuvos apskaitą pagal rinkos ekonomikos reikalavimus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. gruodžio 17 d. priėmė nutarimą Dėl buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės organizavimo.
Ilgalaikis turtas tai įmonės ekonominiai ištekliai, kuriais numatoma naudotis įmonės veikloje ir uždirbti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus. Kadangi ilgalaikis materialusis turtas tiesiogiai dalyvauja kuriant materialines gėrybes ir apsprendžia įmonės gamybinius pajėgumus, kiekvienai įmonei aktualus klausimais ilgalaikio materialiojo turto techninė būklė ir jo kitimo tendencijos. Didžiausią įtaką įmonis gamybinei veiklai daro technologiniai įrengimai, tai yra aprūpinimas jais bei racionalus js darbo laiko ir pajėgums panaudojimas. Technologinis įrengims panaudojimo gerinimas teigiamai veikia bendruosius turto grąžos rodiklius bei produkcijos apimt. Tai leidžia teigti, kad kiekvienai įmonei ilgalaikio materialiojo turto požiūriu aktualks ašie klausimai: apsirkūpinimas atitinkamu ilgalaikiu turtu, ilgalaikio turtu sudėtis, struktūra ir dinamika, ilgalaikio materialiojo turto techninė būklė bei turto naudojimo efektyvumas. Šiuo metu spręstinas itin aktualus uždavinys teisingas ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas. Nuo turto teisingo įvertinimo priklauso įmonės veiklos finansiniai rezultatai. Todėl, analizuojant įmonės turimą ilgalaikį materialųjį turtą ir jo panaudojimo įtaką įmonės veiklai, pirmiausia reikia patikrinti, ar turtas buvo įvertintas vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais.
Ilgalaikis materialusis turtas materialusis turtas, kuris teikia įmonei ekonominės naudos naudojamas ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Kaip minėta, ilgalaikis materialusis turtas pasižymi tuo, kad jo vertė laipsniaškai pereina į gaminamos produkcijos ar teikiams paslaugs savikainą. Šiau, kartais gamyboje naudojamas turtas praranda savo vertę ne tiek dėl fizinio susidėvėjimo, kiek dėl to, kad pasensta moraliai. Dalis ekonomists akcentuoja ir iašskiria į atskirą kategoriją investicin turtą. Tai, kad ilgalaikis materialusis turtas ne tik sudaro įmonės didžiausią lyginamąją dalį, bet ir ekonomine prasme turi svarbią reikšmę įmonės veiklai organizuoti, rodo ilgalaikio materialiojo turto teisingo įvertinimo būtinumą.
Šiuolaikinė praktika iškelia svarbius apskaitos teorijoje spręstinus uždavinius. Juos lemia poindustrinė (informacijs) ekonomika, transnacionalinis korporacijs susikkūrimas ir plėtojimasis, tarptautinės finanss rinkos susidarymas, tarptautinis finansin apskaitos standarts rengimas, naujs apskaitos objekts (pavyzdžiui, intelektualiosios nuosavybės bei kits nematerialisjs vertybis) atsiradimas ir kiti veiksniai. Aktualus buhalterinės apskaitos suskirstymo į atskiras dalis klausimas. Įvedus 12VAS, ia karto pasireiškė skirtumai tarp buvusios finansinės apskaitos bei atskaitomybės ir tos, prie kurios pereita nuo 2004 m. sausio 1 d. Šiai rinkoje. Trumpai tariant, tai reiaškia, kad daugelis įmonis vien tik dėl apskaitos princips pasikeitimo atskaitomybėje dažnai rodo palyginti mažesn turtą ir savininks nuosavybę, labai atsargiai įvertina uždirbtas pajamas.
Šiai, kartais rodo santykinai didesnes sąnaudas, todėl veiklos rezultatai tampa prastesni. Šiuo atveju investuotojams lietuviaškos įmonės gali tapti mažiau patrauklios, nei buvo iki ašiol. Siekiant teisingo turto įvertinimo, tapo būtina kvalifikuotai parengti įmonės apskaitos politiką, kurią savo įsakymu paskelbia įmonės vadovas. Savo ruoštu įmonis buhalteriai vis dar nemoka argumentuotai apraašyti įmonės finansin būklę finansinės atskaitomybės aiaškinamuosiuose raaštuose. Apskaitos politika tai įmonės pasirinkts ir tvarkant apskaitą bei rengiant atskaitomybę taikoms būds, methods, taisyklis visuma. Pagal VAS nuostatas kiekviena įmonė turi patvirtinti apskaitos politiką iašdėstyti įmonėje taikomus apskaitos principus ir būdus.