Statyba keičiasi mūsų akyse. Kinta iki šiol taikyti sprendimai, technologijos bei medžiagos, nuolat keičiasi teisiniai ir aplinkosaugos reikalavimai. Todėl projektuojant pastatus, inžinierinius objektus, įvairias konstrukcijas, vis labiau dėmesys krypsta į surenkamus, gamyklose pagamintus elementus, tarp kurių dominuoja betoniniai gaminiai.
Gamyklose pagamintos statybinės konstrukcijos nėra kažkokia naujovė. Gelžbetoninės perdengimo plokštės, pamatų blokai, kolonos ir kiti gaminiai naudojami nuo seno. Tačiau statybos technologijos nestovi vietoje ir tai, kas buvo nepatrauklu, vėl gali būti priimtina ir sparčiai vystoma.
Pirmieji stambiaplokščiai namai buvo pastatyti 1920 metais Vokietijoje, o štai D. Britanijoje tokie namai iškilo tik po II pasaulinio karo. Sovietų sąjungoje pirmais stambiaplokštis namas buvo pastatytas 1959 m. Tuo pat metu ir Lietuvoje prasidėjo tokių namų statybos pikas, kuris truko iki 1990 m.
Prasta garso izoliacija, „kiauros“ sienos, maža virtuvė, ankštas tualetas su vonia - giliai mūsų sąmonėje įsišakniję šių namų, kuriuos visi vadino ir tebevadina „blokiniais“, bruožai.
Stambiaplokščių namų privalumai ir trūkumai
Iš pradžių anglams stambiaplokščiai namai atrodė patrauklūs, daug kas norėjo juose gyventi, tačiau vos per keliolika metų tokių namų būklė gerokai pablogėjo ir jie įgavo pigaus gyvenamojo ploto įvaizdį. Galiausiai stambiaplokščių namų statybos D. Britanijoje buvo atsisakyta, bet XXI a. Kitoje Atlanto pusėje pirmas stambiaplokštis namas iškilo Niujorke, 1939 metais.
Tačiau statybos technologijos nestovi vietoje ir tai, kas buvo nepatrauklu, vėl gali būti priimtina ir sparčiai vystoma.
Skaičiai nemeluoja – Raseiniuose daugiabučių namų renovacijos bumas
Modernizavimo galimybės
Kodėl vis dar nematome tokio gyvenamųjų namų statybos iš gamyklose pagamintų surenkamų elementų masiškumo, koks yra panašų klimatą turinčioje Skandinavijoje? Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Statybinių medžiagų instituto profesoriaus dr. Gintauto Skripkiūno: „surenkamų gelžbetonio gaminių gamyklos Lietuvoje yra modernizuotos ir niekuo neatsilieka nuo kitų Europos šalių gamyklų.
Pas mus gaminami įvairiausio sudėtingumo surenkami elementai, kurių daug iškeliauja į Švediją, Norvegiją. Tiek Švedijoje, tiek Norvegijoje Lietuvių produkcija populiari ir paklausi. Lietuvoje irgi aktyviai ir daugiau statoma iš modernių stambiaplokščių elementų, naudojant gamyklose pagamintas apšiltintas gelžbetonio sienas, su juose sumontuotomis komunikacijomis ir net tiek vidine, tiek fasado apdaila.
Naudojant gamykloje pagamintus blokus, ne tik gerokai sutrumpėja statybos laikas - technologijos leidžia naudingą gyvenamųjų namų plotą padidinti 7 proc., namo šiluminė ir garso izoliacija yra geresnė nei statant tradiciniais, dabar populiariais būdais.
Trisluoksnė gelžbetonio siena jau gamykloje pagaminama su šilumos izoliacijos sluoksniu, kuris parenkamas pagal užsakovo pageidaujamą varžą. Susidomėjimas iš betoninių elementų surenkamais gyvenamaisiais namais jau keli metai kaip auga.
Nors dažniausiai gamyklose pagaminti betono gaminiai naudojami komercinių, pramoninių objektų statyboje, tačiau Skandinavijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Vokietijoje labai išvystyta ir stambiaplokščių gyvenamųjų namų statyba. Šios srities lyderiai yra Skandinavijos šalys, ypač Švedija. Skandinavijos šalyse surenkamos statybos populiarumą augina ir tai, kad tokia statyba nėra jautri sezonams kaip tradicinė statyba, darbus galima atlikti ir žiemą.
Pastarųjų metų Europos statybos rinkos tendencijų analizės rodo, kad surenkamųjų technologijų svarba daugiabučių būstų statyboje didės. Prognozės pagrįstos duomenimis rodančiais surenkamų statybinių dalių poreikį.
Gamyklose naudojamos modernios betoninių blokų gamybos technologijos, leidžia optimizuoti medžiagų ir energijos sąnaudas, būti nepriklausomam nuo oro sąlygų, o šiuolaikinių gaminių kokybės ir savybių, net iš tolo negalima lyginti su kelių dešimčių metų senumo gaminiais.
Kalbama ir apie tai, kad gamyklose pagamintų elementų naudojimas statybose, atskleidžia valstybės statybų sektoriaus techninį lygį ir net aplinkosauginę strategiją.
Surenkamų elementų jungtys
O kaip dėl silpniausios surenkamų elementų grandies - sujungimų? Daug naudos duoda tai, kad statant stambiaplokščius namus, pagrindinės pastato konstrukcijos formuojamos ne statybos aikštelėje, o gamykloje, kur pagaminami kokybiškesni pastato elementai, kur gamybos procesas yra griežtai kontroliuojamas.
Labai svarbu ir tai, kad gamyklos gali pagaminti nestandartinių formų ir matmenų elementus - taip išplečiamos projektuotojų galimybės, kurias neretai riboja statybos aikštelėje turimos įrangos kiekis.
„Šiais laikais gelžbetoninių sienų plokščių gamyba yra sudėtingas procesas: gaminamas fasadinis ir vidinis sluoksniai, taikomi įvairūs armavimo ir sujungimo sprendimai, tarp gelžbetonio sluoksnių yra apšiltinimas, komunikacijos (elektra, vandentiekis); nėra taip kaip anksčiau - įdėjo armatūrą ir užpylė betonu - tokių plokščių surinkimas - sudėtingas darbas, nes elementų daug ir juos sumontuoti nelengva“, - teigia prof. dr.
Betono savybių keitimas ir nauji reikalavimai
Šiais laikais labai didelę reikšmę surenkamos statybos plėtrai turi tai, kad galima keisti betono savybes, kurias jam suteikia įvairios įmaišos. Nuolat ieškoma būdų ir metodų gaminti tokį betoną, kurio konstrukcijos ir statiniai galėtų patikimai funkcionuoti įvairioje aplinkoje.
Daugeliu atveju tai pasiekiama naudojant chemines įmaišas (plastiklius, superplastiklius, orą įtraukiančias, laidumą mažinančias, greitinančias arba lėtinančias kietėjimą ir t.t.), lemiančias atitinkamas betono savybes.
Šiais laikais statybinėms medžiagoms, technologijoms, įvairiems statybose naudojamiems sprendimams keliami ir bus keliami vis aukštesni reikalavimai. Kaip žinia, poreikis yra išradimo variklis, tad architektūriniuose sprendimuose vyksta ir vyks nuolatiniai pokyčiai.
Pavyzdžiui, kad ir įvairių konstrukcijų (kolonų, perdangos plokščių, sijų ir kitų elementų) matmenų mažėjimas dėl to, kad naudojamas kur kas geresnių savybių betonas. Tarkime, jei iš įprastinio betono pagamintos kolonos skersmuo turi būti 50 cm, ją gaminant iš ypač stipraus betono pakaktų ir 15 - 20 cm skersmens, nes toks betonas išlaiko tą pačią apkrovą.
Kad ir kokia tobula bebūtų statybų aikštelė, optimalias betono gaminių savybės galima pasiekti tik gamykloje.
Daugiabučių namų modernizavimas
Modernizuojant senus daugiabučius kartais yra projektuojami antstatai, ant stogo montuojami papildomi aukštai, kuriuose įrengiami nauji būstai. Daugelis daugiabučių gyventojų tvirtina, kad papildomo naudingo ploto statymas yra labai patrauklus, jei tik tai leidžia sumažinti namo modernizacijos kaštus ir gyventojų išlaidas pastato remontui.
Planuojant daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimą, verta atsisakyti plokščiojo stogo ir po šlaitiniu atsirandančią erdvę panaudoti papildomam plotui įrengti. Matyt, geriausias sprendimas yra, kuomet namo viršutinio aukšto gyventojai nori ir sutaria padidinti savo butų plotus, išnaudojant stogo dalį virš savo buto.
Galimi ir kiti variantai. Pavyzdžiui, namo gyventojai, perleisdami stogą palėpei arba naujam aukštui (aukštams) įrengti atsiradusiam investoriui, ženkliai sumažina namo modernizavimo savo išlaidas arba visiškai jų neturi.
Manau, kad atsisakyti plokščių stogų verta, įrengiant šlaitinius, net be palėpių įrengimo. Reikėtų įvertinti jo laikančiųjų konstrukcijų techninę būklę. Patyręs specialistas tai galėtų atlikti vizualiai.
Jei pavojingų pažeidimų dėl namo naudojimo nėra, tuomet pats namas ir pagrindas po jo pamatais yra geros techninės būklės. Papildomai būtina detaliai patikrinti denginį, laikančiųjų konstrukcijų techninę būklę.
Jei abiem atvejais ekspertinio įvertinimo rezultatai teigiami, o namas naudojamas ne mažiau, kaip 20-imt metų, galima planuoti tokiam namui papildomo aukšto užstatymą arba gyvenamosios palėpės įrengimą. Tai, kas minėta, liečia tik pastato statybinę dalį, taip vadinamą „dežutę“.
Inžinerinių sistemų vertinimas
Priklausomai nuo vietovės, kurioje yra pastatas, būtina išnagrinėti namo ir rajono (mikrorajono) inžinerinių sistemų tipus ir galingumus.
Planuojant daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimą, jei jis tvarkingai prižiūrimas, galima pradėti nuo namo naudojimo priežiūros ir projektinės dokumentacijos (pagal kurią namas pastatytas) analizės. Tai leis įvertinti namo konstrukcinių elementų ir inžinerinių sistemų techninę būklę.
Jei namas statytas iki 1995 m. ir langai jame nebuvo keisti, jų tirti net neverta, nes tokius langus būtina keisti.
Pastato ekspertizė
Pastatų laikančiųjų konstrukcijų ir kitų namo „dėžutės“ elementų ekspertizės praktika byloja, kad labiausiai nusidėvėję yra ne pagrindiniai laikantys elementai, o parapetai, stogeliai, karnizai, balkonai. Šių elementų būklė dažnai yra avarinė ir net kelia grėsmę žmonėms.
Namo ekspertizei atlikti geriausia pasamdyti atitinkamai veiklai atestuotus specialistus. Kadangi Lietuvoje namų naudojimo priežiūros praktika tik pradinėje stadijoje, planuojant seno individualaus gyvenamojo namo modernizavimą, pirmiausia būtina atlikti jo ekspertizę, nustatant atitvarinių ir laikančių konstrukcijų bei inžinerinių sistemų techninę būklę.
Vien termovizinių tyrimų ir pastato energinio audito, kaip dažniausiai dabar daroma, nepakanka. Kalbant apie „alytnamius“ arba stambiaplokščius vienbučius gyvenamuosius namus Vievio gamybos, labai svarbi ekspertizės dedamoji dalis yra namo termoviziniai tyrimai. Jais galima nustatyti išorės atitvarų esamos termoizoliacijos būklę.
Inžinerinių sistemų (šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų) būklės žinojimas leidžia argumentuotai apsispręsti ar verta remontuoti, tobulinti, o gal geriau keisti pažangesnėmis sistemomis.
Pirmieji stambiaplokščiai namai Vilniuje
Pirmuosius devynių ir dvylikos aukštų stambiaplokščių namų projektus (pagal seriją 1-464) Vilniaus „Miestprojekte“ 1964 m. parengė architektas E. Tamoševičius ir inžinierius M. Bilevičius, tačiau pastatyti buvo tik devynaukščiai. Jie iškilo naujai statomuose Vilniaus gyvenamuosiuose priemiesčiuose - Savanorių prospekte ir Žirmūnuose.
Pastatai neišsiskiria savo architektūriniu sprendimu - tai lygių fasadų, dviejų perstumtų sekcijų namas su centrine laiptine ir lifto šachta, surinktas iš gelžbetonio ir keramzitbetonio plokščių, su mažais vieno kambario butais, išdėstytais abipus koridoriaus.
Lifto atsiradimas čia didele dalimi nulėmė ir namo aukštų skaičių, kadangi, remiantis Vakarų Europos ekonomistų skaičiavimais, efektyviausiu gyvenamojo namo tipu be lifto laikytas 4 aukštų daugiabutis, o su liftu - 8 aukštų namas. Matyti, kad sovietiniai statybų planuotojai šiuos tipus išnaudojo „efektyviau“, ir nustatė 5 ir 9 aukštų gyvenamųjų namų tipus.
Ne mažiau įdomi yra ir šių namų socialinė prigimtis - mažo gabarito butai, kuriuose yra vienas kambarys, nedidelė virtuvė ir sanitarinis mazgas, buvo specialiai numatyti viengungiams ir mažašeimiams.
Remiantis socialine teorija, atėjusia iš Skandinavijos gyvenamųjų rajonų, viengungius buvo tikslinga sutelkti į didesnio aukščio namus, pastatytus greta prekybos ir visuomeninių centrų, kad jie galėtų aktyviau leisti savo visuomeninį gyvenimą ir naudotis greta namų esančiais kolektyviniais patogumais (valgyklomis, restoranais, bibliotekomis, buitinių paslaugų įstaigomis).
Vėliau Lietuvoje šios praktikos atsisakyta (pradėta statyti daugiau bendrabučių), todėl Žirmūnų devynaukščiai liudija ne tik pirmuosius vertikalius mikrorajonų urbanistinius akcentus, bet ir socialinio planavimo raidą.
tags: #stambiaplokstis #vienbutis #vievio #gamybos #namas