Stasio Dailydkos turto deklaracija: informacija, ryšiai ir kontroversijos

Šiame straipsnyje gilinamės į buvusio „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Stasio Dailydkos turto deklaraciją, verslo ryšius ir ryšius su koncernu „MG Baltic“, kurie atskleidė galimus interesų konfliktus ir korupcijos riziką.

Turto deklaracija ir dovanojimai vaikams

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo skelbti naujas valstybės tarnautojų, politikų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įmonių vadovų interesų deklaracijas. S. Dailydka šiame fone išsiskiria įspūdingais sandoriais ir gerai aprūpintais vaikais.

VTEK paskelbtos „Lietuvos geležinkelių“ vadovo deklaracijos duomenimis, S. Dailydkos vaikams šie metai turėtų būti itin įsimintini. Mat tėvai juos palepino įspūdingos vertės dovanomis.

• Sūnus Vytautas Dailydka iš tėvų gavo sodo namą, įvertintą 509 tūkst. Lt ir 131 tūkst. Lt įvertintą žemės sklypą.
• Dukra Skirmantė Dailydkaitė gavo butą, kurio vertė - 446 tūkst. Lt.

Visi šie sandoriai įvyko šių metų balandžio 14 d. Per vieną dieną S. Dailydka su žmona vaikams išdalijo turto už daugiau nei milijoną litų.

S. Dailydka DELFI teigė, kad vaikams išdovanojo seniai užgyventą turtą. Pašnekovas neslėpė, kad turtą vaikams perleisti paskatino ir jį užgulę vadinamieji „prabangos“ mokesčiai.

Pasak jo, po turto perleidimo jo ir sutuoktinės turimo NT vertė milijono litų nebesiekia. „Mes gyvename Bukiškėse, kaime. Nusipirkę turime namelį, - sakė S. Dailydka. - Kas liko - šitas skypas su nameliu, žemė, kurią paveldėjome iš senelių Kalesninkų krašte, po to - žmonos žemė Biržų krašte paveldėta.“

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius neslepia dalį savo santaupų panaudojęs ir investicijoms į žemės ūkio paskirties žemę. Tiesa, žemės įsigyta ne tiek, kiek norėtųsi.

„Pakruojo krašte žemės yra nupirktos. Ten kažkiek naudos yra, kadangi nuomos mokestį gauni. Bet dabar su ta žeme vėl problemos yra: tik ūkininkams galima nusipirkti, tai investicijos tolesnės jau, matyt, neįvyks. Pinigų grynų dar sąskaitoje nemažai, nes uždirbu tikrai pakankamai, ir žmona nemažai“, - teigė S. Dailydka.

„Lietuvos geležinkelių“ vadovas neslepia turtus susikrovęs ne tik iš algos šioje valstybės valdomoje bendrovėje.

„Nebuvau niekad biednas. Turėjau Elektrėnuose sodą ir garažą, pardaviau, už tai Vilniuje po to greitai susitvarkiau. Taip pat buvau kažkada „Linavos“ (vežėjų asociacijos - DELFI) ir prezidentas, ir kūrėjas tos struktūros. Tais laikais nedraudė būti ir viceministru, ir prezidentu, ir gauti atlygį. Ir būdamas generaliniu taip pat buvau kurį laiką tuo prezidentu, kiek fiziškai galėjau. Taip pat buvome įkūrę draudimo kompaniją „Lindra“, buvau akcininkas. Pardavėme lenkams, dabar tai „PZU Lietuva“. Iš to ir namelį nusipirkau, kadangi nebuvau labai mažas akcininkas“, - atviravo S. Dailydka.

Ryšiai su Raimondu Kurlianskiu ir „MG Baltic“

Bylos duomenimis, koncernas „MG Baltic“ siekė, kad S. Dailydka liktų vadovauti „Lietuvos geležinkeliams“ ir po 2016 m. Seimo rinkimų. Dėl to buvo tariamasi su Darbo partijos ir Liberalų sąjūdžio atstovais.

Pavyzdžiui, tuomet liberalsąjūdiečio Antano Guogos buvo tiesiogiai ir per buvusį Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovą Modestą Kaseliauską reikalaujama S. Dailydkos nekritikuoti.

Bylos duomenimis, „MG Baltic“ viceprezidentas R.Kurlianskis 2015-2016 m. ne vienam byloje minimam asmeniui pasakojo, kad S.Dailydka yra koncernui palankių asmenų „pakete“.

S.Dailydka pripažino pažįstantis Raimondą Kurlianskį nuo tada, kai pats dirbo draudimo bendrovėje, kuri buvo įsikūrusi Jasinskio gatvėje - šalia „Mineralinių vandenų“ biuro.

„Kažkokių bendravimų nebuvo, atsitiktinai susitikdavome, pasilabindavome“, - apie tolimesnius santykius su R.Kurlianskiu pasakojo S.Dailydka, nors byloje yra duomenų, kad buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas dalyvavo ir buvusio „MG Baltic“ viceprezidento penkiasdešimtmečio šventėje.

R.Kurlianskis tikino, kad S.Dailydką pažįsta seniai - gal net nuo 1992 m., o ne nuo 1997-ųjų, kaip tvirtino pats buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas.

„Pabendraudavome. Geri santykiai. Normalūs santykiai“, - apibūdino jis. Klausiamas, asmeniniai, ar darbiniai santykiai jungė, R.Kurlianskis nurodė, kad S.Dailydka dirba visada, kai nemiega.

Tačiau paaiškinti, kodėl būtent jį kvietė į savo gimtadienio šventę nesutiko, nes tai esą privatus reikalas.

S.Dailydka teismui nurodė kaltinamąjį Šarūną Gustainį pažįstantis kaip buvusį „Lietuvos geležinkelių“ dukterinės įmonės vadovą, kaltinamąjį Eligijų Masiulį - kaip buvusį susisiekimo ministrą, o kitus kaltinamuosius asmenis - tik kaip Seimo narius.

Raimondas Kurlianskis

Susitikimas restorane ir taikos sutartis

Dar 2016 m. sausio 13 dieną pareigūnai užfiksavo sostinės restorane „Steakhouse Hazienda“ vykusį R.Kurlianskio, S.Dailydkos ir bendrovės „Kauno tiltai“, kuri buvo koncerno valdomos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Mitnija“ partnerė, buvusio valdybos nario Nerijaus Eidukevičiaus susitikimą.

Per šiuos pietus buvo aptarinėjama, kaip pasiekti taikos sutartį byloje, kurioje „Kauno tiltai“ ir „Mitnija“ siekė prisiteisti papildomų pinigų iš „Lietuvos geležinkelių“ už papildomus darbus tiesiant aplinkkelį prie Vilniaus, kad niekam nekiltų abejonių dėl „Lietuvos geležinkelių“ dosnumo konsorciumui.

Teisme S.Dailydka pripažino, kad žodinės pretenzijos buvo apie 10 mln. eurų, o realiai teisme sumažėjo iki, S.Dailydkos teigimu, 2 mln. eurų.

„Jie bandė prazonduot mano nuomonę šiuo klausimu“, - kvietimo pietauti tikslą apibrėžė S.Dailydka. Jis tikino, kad tas „zondavimas“ baigėsi niekuo - esą jokių nurodymų po pietų jis niekam nedavė.

Klausiamas, kaip kas šiame pokalbyje dalyvavo R.Kurlianskis, buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas tikino nesuprantantis klausimo. Pasak jo, „Mitnija“ priklausė konsorciumui, kuris siekė išsikovoti pinigų iš „Lietuvos geležinkelių“, tačiau R.Kurlianskio ryšio su „Mitnija“ jis nenurodė.

„Tiesiog papietauti pakvietė mane“, - teigė S.Dailydka. Jis tikino kviečiamas nežinojęs, kad pietaus ir R.Kurlianskis.

„Nemačiau nieko blogo ir nieko draudžiamo, todėl sutikau“, - tęsė jis, aiškindamas, kodėl ėjo į susitikimą su suinteresuotu asmeniu civilinėje byloje.

Pats R.Kurlianskis, žurnalistų klausiamas, kam atstovavo pietaudamas su S.Dailydka ir N.Eidukevičiumi, sakė: „Aš buvau aš“.

„Aš šiaip prisėdau prie dviejų žmonių pakalbėti“, - ironizavo jis. Tačiau vėliau pripažino, kad pats yra buvęs „Mitnijos“ valdybos pirmininkas ir reikalą išmanė.

VSD pažyma ir neskaidrūs susitarimai

Dar daugiau apie „MG Baltic“ ir S.Dailydkos ryšius atskleista ne „MG Baltic“ byloje, bet Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto paviešintose Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymose.

Esą tuo metu, kai Susisiekimo ministerijai vadovavo Eligijus Masiulis, o vėliau ir Rimantas Sinkevičius, koncerno „MG Baltic“ ir „Lietuvos geležinkelių“ atstovai nuolat susitikinėjo ir aptarinėdavo skelbiamus konkursus.

Per ketverius metus koncernas su partneriais, VSD duomenimis, laimėjo „Lietuvos geležinkelių“ konkursų už 1 milijardą litų.

Iš VSD pažymos matyti, kad „MG Baltic“ gaudavo tiesiogiai ir iš pirmų lūpų informaciją apie „Lietuvos geležinkelių“ skelbiamus konkursus.

Valstybės bendrovės ir privataus koncerno atstovų susitikimai, kaip skelbiama VSD pažymoje, vyko beveik kiekvieną mėnesį, o kartais ir po kelis kartus.

Anot VSD, neskaidrių susitarimų pagrindinis koordinatorius buvo R.Kurlianskis. Pats S.Dailydka tai neigė.

Anot jo, susitinkama galėjo būti tik po konkursų - aptarti technines detales. Be to, kaip pavyzdį, kad su „MG Baltic“ nesutarė, buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas nurodė būtent ginčą teisme, kurį bylos duomenimis, aptarinėjo susitikęs su R.Kurlianskiu ir N.Eidukevičiumi.

S.Dailydka iš „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus pareigų pasitraukė 2016 m. gruodį, nors jo kadencija turėjo baigtis tik po dvejų metų.

S.Dailydka teisme sakė, kad išeiti nutarė supratęs, kad „neturi politinio palaikymo“ ir saugodamas savo sveikatą.

„Nesitikėjau, kad mane, kaip socialdemokratų partijos narį, palaikys kita politinė jėga. (...) Tai natūralus procesas“, - teigė S.Dailydka, galbūt pamiršęs, kad socialdemokratų partija tuomet priklausė valdančiajai koalicijai.

Indėlis „Snore“

S. Dailydkos deklaracijoje - ne vienas investicinis sandoris, indėliai po keliasdešimt tūkstančių litų. Vienas jų buvo ir nacionalizuotame „Snoro“ banke.

VTEK skelbiamais duomenimis, S. Dailydka terminuotą indėlį „Snore“ padėjo 2010 rugsėjo 6 d. Sandorio pabaigos data - 2011 m. lapkričio 13 d. Praėjus trims dienoms Vyriausybė nacionalizavo „Snorą“.

Vis dėlto S. Dailydka tikina indėlio nespėjęs atsiimti - esą indėlio terminas baigėsi lapkričio 13 d., bet pinigus „Lietuvos geležinkelių“ vadovas atsiėmė gerokai vėliau, kartu su kitais smulkiaisiais „Snoro“ indėlininkais.

„Atsiėmiau tik per SEB banką, kaip ir visi. Man priklausė atsiimti (lapkričio 13 d. - DELFI), bet aš nespėjau. (…) Kai viskas buvo po laiko, susirūpinau, bet jau viskas - nieko nepadariau“, - aiškino pašnekovas.

tags: #stasys #dailydka #turto #deklaracija