Šiame straipsnyje aptariama ne tik Skuodo rajono savivaldybės mero Stasio Gutauto veikla, bet ir sudėtingas Lietuvos Bažnyčios kelias po Antrojo pasaulinio karo, kai šalis patyrė sovietinę okupaciją. Nagrinėsime, kaip Bažnyčia susidūrė su iššūkiais, persekiojimais ir bandymais ją sunaikinti, bei kaip tikintieji stengėsi išsaugoti savo tikėjimą ir tradicijas.
Pirmieji smūgiai Šv. Bažnyčiai. 1940 m. išskyrus Kauno Kunigų seminariją, buvo panaikintos ir uždarytos visos katalikiškos organizacijos. Smarkiai apkarpyti prie klebonijų buvę ūkiai, kai kur nusavintos klebonijos. Bažnyčiai priklausiusių nuosavybių negrąžino.
Kun. J. įėjus į Alytų, kažkas iš malūno paleido šūvį į vokiečius. Atsakydami į tai, vokiečiai išleido įsakymą išvalyti miestą. Degino ir šaudė, kur pakliuvo. Įėję į bažnyčią, ten rado kleboną kun. Kostą Paulavičių ir vikarą. Vokiečiai kareiviai išsivedė kleboną kun. K. ir čia pat sušaudė. Kun. Kostas Daukantas (g. Šiaulių šv. metu pabėgo į Lenkiją ir išdavinėjo jiems metrikas, kad išgelbėtų iš mirties. Už artimo meilės darbą kun. ir ten 1941 m. mirtį.
Kai 1944 m. iš rytų per Žemaitiją, kareiviai brido tiesiog per javų laukus. Niekas jiems nedraudė ten bristi, nes pasilikusiems vėl reikės gyventi. Be kun. Alfonsą Lipniūną (miręs 1945 m. pastatyti 1971 m. ėmėsi iniciatyvos Lenkijoje gyvenantys lietuviai), kun. St. Yla ir kiti. Į nacių kacetus buvo ištremti penki mūsų kunigai. Pvz. pas Kužių kleboną kun. Adolfą Kleibą žydai iš Šiaulių buvo slaptai vežami tiesiog ištisomis šeimomis. Kartais ten būdavo slepiama net iki 15-20 žydų šeimų.
Kun. J. mirties Jakutijoje bandė steigti lietuvių parapiją. Kunigai, kurie slaptai, okup. persekiojamoje Lietuvoje, kur šv. Kai 1944 m. liepos mėn. vakaruose - Klaipėda - krito tik 1945 m. Tauta neteko 3 vyskupų ir 257 kunigų bei vienuolių, daugiausia jaunesnio amžiaus. Atvirai bus rašoma tik apie mirusiuosius. 1957 m. "Geruti, oi nepyk. - Parašysiu tėvui.
Tokia tai tikrovė dabarties Lietuvoje.
Persekiojama bažnyčia – sovietų išpuolis prieš bažnyčias
Vienas kunigas iš Lietuvos 1969 m. Apie kai kurių raudonarmiečių religingumą užsimena ir vysk. V. rožinio pamaldas. Bažnyčioje abu klūpojo, šautuvus ant grindų padėję. galima matyti uniformuotų raudonarmiečių karininkų. bažnyčią pažiūrėti pamaldų, procesijų.
Į Kauno Kunigų seminariją, 1944 m. metus, susirinko apie 500 klierikų. Galimas dalykas, kad vysk. Pr. Ramanausko tardymo protokolą sovietų tardytojai smarkiai suklastojo. Vysk. V. Brizgys yra padaręs tokį pareiškimą: "Jeigu kalbama apie 1944 m. užimant Žemaitiją, ji iškriko. Tada buvę suimti vysk. Borisevičius, vysk. Ramanauskas, vysk. Matulionis, prel. Labukas, kun. kun. Kuzmickas, kan. Rauda, o kiek anksčiau - kun. Gustas, kan. F. Kemėšis, kun. Dagilis, kun. Antai, 1971 m. kovo mėnesį seminarijos vadovybė turėjo įsileisti propagandistą partietį Č. Juršėną, kuris skaitė politinio turinio paskaitą profesoriams ir klierikams. seminariją. Tiesa, visus mus tardė, grasino, mušė. Gyvenome pusbadžiu šaltose patalpose.
1946 m. Kauno Kunigų seminarija tebebuvo Jėzuitų rūmuose. vadovybės ir vyresniųjų klierikų tarpo nė vieno saugumui nepavyko palaužti. kandidatus šiam postui paskyręs vysk. K. Paltarokas. kiek pabuvę vicerektoriaus pareigose, tuojau buvo areštuoti ir ištremti. pabandžiusi laimę Vilkaviškio vyskupija. 1947 m. Lietuva pergyveno sunkius "asmenybės kulto" laikus.
Pagal prof. vienam kilometrui teko po 2-3 kryžiai ar koplytstulpiai. Tas pats prof. apvažinėjęs ar pėsčias apėjęs 2424 km. kryžius be esančių kapinėse, senkapiuose; vienam km. daugelio sugriautų miestų bei miestelių nukentėjo ir eilė bažnyčių. Marijampolės aps., parapiečiai 1945 m., kun. P. gyveno kunigas. 1947-49 m. reikalus tvarkė kun. Janušauskas, retkarčiais atvykdamas iš Liubavo. 1949 m. apsigyveno pastoviai. Po 1950 m. klebonavo kun. Kudirka. Nuo 1956 m. metais Burbiškyje kun. P. Zabiela pastatydino bažnyčią, kuri 1935 m. 1986 tikinčiuosius. Marijampolės apskrityje (vysk. ir plytų bažnyčia karo audros metu buvo pusiau sugriauta. 1968 m. sukalta laikina pastogė. Gargždų klebonas kun. Juozas Pletkus, 1966 m. Telšių vyskupui P. Maželiui, konsekruotas jo įpėdiniu. metus buvo sumanę pasityčioti vietos komjaunuoliai. Duokiškyje dar 1967-68 m. šv. Žemaitijoje, kurių kapinėse palaidotas Atlanto nugalėtojo kap. į Sibirą. Nepasirašiusieji pareiškimų buvo neleidžiami namo ir čia pat suimami. Rokiškio apskrityje, bažnyčia karo metu buvo smarkiai apdaužyta. 1945 m. okupantai ir vietiniai komjaunuoliai sušaudė kapinių koplyčios sienas. 1954 m. bažnyčios vidus pertaisytas, 1959 m. nenaudojama. Apie 1956 m. klebonijoje kilęs gaisras nušlavė ne tik buv. kleboniją, bet ir bažnyčią. Vysk. P. bei gausiomis aukomis bažnyčia vėl buvo atstatyta. 1958 m. rugsėjo 7 d. Mažeikių apskrityje, bažnyčia karo metu taip pat sudegė. Okupacinė valdžia vis trukdė naują bažnyčią statyti. Dar 1970 m. išdažyta, o ją dengė senas laikinas stogas. klebono kun. Mato Lajausko skaudus likimas ypač minėtinas. Tas atsakęs, kad dekanas Lajauskas. Kun. Lajauskas tuojau buvo okupantų suimtas, išvežtas 3 km. už miestelio ir sušaudytas šalia Molėtų-Utenos vieškelio esančioje pelkėje. marijonų ūkį konfiskavo ir norėjo uždaryti koplyčią. leidavo ją lankyti. senelio statytą bažnyčią. pareikalavusi bažnyčią vėl atidaryti. Okupacinė valdžia nedavė leidimo naujai bažnyčiai pastatyti. Senosios bažnyčios šventoriuje 1960 m. aptvarkyta, tačiau dar 1959 m. pamaldos buvo laikomos senojoje klebonijoje. Kultūros paminklų apsaugos viršininko pranešimu, 1959 m. bolševikai užėmė 1944 m. spalio 10 dieną. vienas kitas ne visiškai sugriautas namas. Ankstyvesnioji Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia buvo pastatyta 1934-40 metais kun. B r. Vaišnoro rūpesčiu.24 Jis mirė 1967 m. Vilkaviškyje. 1970 m. bažnytėlę, 1951 m. kun. Leliuganavičiaus pastatyta bažnyčia sudegė per karą. Kunigų seminarijos rūmai po karo buvo visiškai apleisti. 1967 m. katedra, kurios buvęs klebonas kun. Ukmergės apskrityje, kryžiaus kelių stotys nugriautos, žemė išarta ir išakėta.
1941 m. karui, Skaruliuose įvyko baisi tragedija. Skarulius, kažkas tariamai šovęs iš varpinės. išsivaikščioti. Jų laidotuvės buvo didelio liūdesio diena tikintiesiems. 1943 m. dideli mediniai kryžiai. 1958 m. kun. P. Žeimelio evangelikų-liuteronų parapijos klebono kun. Eriko Leijerio apie 1948-49 m. jo valdomų bažnyčių raktų, kad ją paverstų grūdų sandėliu. Netrukus bažnyčia buvo grąžinta, tačiau 1949 m. gruodžio 30 d. kun. buvo suimtas. Po metų ir vienos dienos, 1950 m. gruodžio 31 d. mirtimi Krasnojarsko priverčiamųjų darbų stovykloje. Gavėną iškraustė į bažnyčią su dviem mažomis mergaitėmis. Kunigas Gavėnas sakydavo pamokslą taip, kaip jam atrodė teisinga. Už tai jį ištrėmė į Sibirą. Taip pat išvežė ir katalikų kunigą Albertą. Įgulos bažnyčioje 1965 metais atidarytas Kauno valst. seminarijos rūmuose - kurčiųjų mokyklos internatas. Pagal turimas žinias, iki 1970 m. uždaryta 31 bažnyčia ir 46 koplyčios. Telšių vyskupijoje - 14 bažnyčių ir 31 koplyčia. vyskupijoje - 5 bažnyčios ir 82 koplyčios. Taigi aplamai iki 1970 m. bažnyčių ir 296 koplyčios. Vilniaus kraštui, nepriklausomoje Lietuvoje buvo 320 koplyčių. vietoje išaugo laikinos varganos koplytėlės, kurių vienos nuotrauką čia matome. bažnyčios raktus, - bažnyčia esanti reikalinga švietimo reik...
Lietuvos žemėlapis
Skuodo rajono savivaldybės aktualijos
Skuodo rajono savivaldybė aktyviai veikia įvairiose srityse, siekdama gerinti gyventojų gyvenimo kokybę ir skatinti rajono plėtrą. Štai keletas svarbiausių savivaldybės iniciatyvų ir naujienų:
- Atliekų prevencija ir tvarkymas: Skuodo rajono savivaldybės taryba patvirtino atliekų prevencijos ir tvarkymo planą 2021-2027 m., siekdama užtikrinti aplinkosaugos, techninius-ekonominius ir higienos reikalavimus atitinkančias atliekų tvarkymo paslaugas.
- Verslo nominacijos 2023: Savivaldybė kviečia balsuoti ir išrinkti labiausiai nusipelniusias įmones, kurios bus apdovanotos „Verslo nominacijos 2023“ renginyje. Laimėtojai bus išrenkami gyventojų ir komisijos balsais.
- Detaliojo plano koregavimas: Pradedamas rengti žemės sklypo detalusis planas, kuriuo numatoma pakoreguoti detaliojo plano sprendinius Vytauto g. 71, Skuode.
- Pastato paskirties keitimas: Planuojamas administracinės paskirties pastato kapitalinis remontas, keičiant pastato ir patalpų paskirtį į gyvenamąją (įvairių socialinių grupių), Šaulių g. 7, Skuode.
- Gaminių atliekų surinkimo akcija: Savivaldybė organizuoja gaminių atliekų surinkimo akciją, kurios metu nemokamai bus surenkamos elektros ir elektroninės įrangos atliekos, nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių atliekos, vidaus degimo variklių oro filtrų atliekos.
- Pasirengimo ekstremaliosioms situacijos mokymai: Bendruomenių lyderiai bus supažindinti su informacija, kaip reiktų elgtis ekstremaliųjų situacijų metu ir savarankiškai išgyventi tris kritines paras.
- Kova su patyčiomis: Draudimo bendrovė dovanoja „Neapykantai STOP“ draudimą, siekdama prisidėti prie patyčių prevencijos ir pagalbos jas patiriantiems pradinukams.
- Laikini kelio ženklai: Bus pastatyti laikini kelio ženklai vietinės reikšmės keliuose Mosėdžio mstl.
- Paslaugų paskirties keitimas: Planuojamas paslaugų paskirties pastato kapitalinis remontas, keičiant paskirtį į gyvenamąją (įvairių socialinių grupių asmenims), Šatrijos g. 3, Skuode.
- Žemės mokesčio deklaracijos: Privačios žemės savininkai gali rasti žemės mokesčio deklaracijas už 2023 m. Elektroninio deklaravimo sistemoje (EDS).
- Susitikimas su ūkininkais: Skuodo rajono savivaldybės meras susitiko su vietos ūkininkais, aptarė šių dienų žemės ūkio aktualijas, pristatė Kaimo plėtros programos lėšų administravimo tvarkos aprašo projektą.
- Autobusų eismo organizavimas: Visų šventųjų, Vėlinių dienomis ir moksleivių atostogų metu, vietinio ir tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusų eismas organizuojamas pagal specialų tvarkaraštį.
- Tarybos posėdis: Kviečiama stebėti Skuodo rajono savivaldybės Tarybos posėdį.
- Patalpų nuoma: Skuodo rajono savivaldybė išnuomoja negyvenamosios paskirties patalpos poliklinikos pastate gydymo paslaugoms teikti.
- Visuotinė gynyba: Visuomenėje atsirado poreikis žinoti daugiau apie išgyvenamumą ir kiekvieno piliečio vaidmenį valstybės gynyboje.
- Simono Daukanto premija: Skuodo rajone teikiama Skuodo rajono savivaldybės Simono Daukanto premija.
Kunigų seminarijos Lietuvoje
| Seminarijos pavadinimas | Įkūrimo metai | Būklė 1940 m. | Pokario likimas |
|---|---|---|---|
| Kauno kunigų seminarija | 1842 | Veikianti | Išliko vienintelė veikianti seminarija Lietuvoje |
| Telšių kunigų seminarija | 1926 | Veikianti | Uždaryta 1940 m., vėliau atkurta |
| Vilniaus kunigų seminarija | 1582 | Veikianti | Uždaryta, vėliau atkurta |
tags: #stasys #gutautas #turto #deklaracija