Ryškiausias Lietuvos muzikinės scenos šviesulys, legenda ir grandas Stasys Povilaitis gimė 1947 m. sausio 15 d. Kaune. Sausio 15-ąją minimos 77-osios legendinio S. Povilaičio gimimo metinės. Maestro jau trejus metus sirgo onkologine liga. Scenos legenda vadinamo Stasio Povilaičio gyvybė užgeso antradienį, spalio 6-osios rytą.
Daugelio atmintyje jis išliko kaip scenos džentelmenas, tačiau jį pažinojusieji prisimena ir kiek patrakusią jo pusę - šmaikščią ir linksmą. Prisimena jo pokštus, dainas ir meilę jūrai, kuri buvo jo ramybės uostas užklupus gyvenimo audroms.
Atskiros knygos apie S. Povilaitį nėra, nors ne viena leidykla norėjo išleisti maestro biografiją, bet jis nesutiko. Apie dainininką rašoma „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ ir leidinyje „Asmenybės“ (Kaunas, 2015. D. 2). Knygoje „Kultūra kaip būtis“ pateikiamas interviu su dainininku ir atsiminimų apie jį.
Tėvo jis niekada nepažinojo, augo tik su mama. Vaikystėje daug ko trūko, tačiau, pasak maetro, jis niekada nesijautė nuskriaustas ir kitoks. Tuo metu daugelis gyveno, jausdami nepriteklių. Didžiausia šventė būdavo apsilankymas kino teatre. Bilietams berniukas pinigus taupydavo ir net stengdavosi užsidirbti, parduodamas rastą metalo laužą arba kaulus iš valgyklos. Mokėsi muzikos mokykloje griežti smuiku ir pūsti obojų. Balsą lavino berniukų chore.
Stasys Povilaitis. Nuotrauka iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Persikėlimas į Palangą
Kai Stasiui buvo 14 metų, jiedu su mama persikėlė į Palangą. 1961 m. išvyko į Palangą, kurioje baigė aštuonmetę mokyklą ir įsidarbino statybininku. Būdamas devintokas, jis su kaimynu Viktoru Malinausku vasaros atostogų metu darbavosi statybose.
„Palangoje tuo metu buvo dvi specialybės - statybininkai ir prekybininkai. Kadangi patėvis pažinojo vieną meistrą, jis padėjo ir mane priėmė dirbti. Kol baigiau vidurinę mokyklą, ketverius metus mūrijau“, - prisiminimais dalijosi S. Povilaitis.
Apie tą S. Povilaičio gyvenimo laikotarpį prieš keletą metų pasakojo jo mokyklos laikų bičiulis Mindaugas Budvytis, prisiminęs, jog juodu suvedė domėjimasis muzika. Mindaugas rinko muzikos įrašus, turėjo bene didžiausią kolekciją Palangoje. Jo kolekcija domino ir į svečius vis užsukdavusį S. Povilaitį pasiteirauti, kokių naujų plokštelių turi.
„Aš į pajūrį visuomet nešdavausi knygą, o jis sąsiuvinį, kuriame užsirašydavo savo sukurtas eiles, - pasakojo M. Budvytis.
„Pamenu, kad jis visuomet dėvėdavo baltą kepuraitę ir dirbdavo, ant kaklo pasikabinęs radijukę. Visada linksmas ir visuomet klausydamas muzikos“, - prisiminimais anksčiau dalijosi S. Povilaičio bičiulis.
Mūrininku dirbęs S. Povilaitis svajojo apie muziką ir kūrybą. „Čia pradėjau dainuoti kultūros namų estradiniame orkestre, bet mokyklos pedagogai nusprendė, kad taip negerai - moksleivis neturėtų dainuoti su orkestru. Buvo toks supratimas“, - laidai „Legendos“ pasakojo S. Povilaitis. Tiesa, norėdamas mokytis vakarinėje mokykloje, jis turėjo susirasti darbą.
Mokslus tęsė vakarinėje mokykloje. Su vienminčiais buvo subūręs jaunimo estrados ansamblį.
Palanga - miestas, kuriame Stasys Povilaitis praleido didelę gyvenimo dalį
Muzikinės Karjeros Pradžia ir Studijos
Baigęs vakarinę mokyklą su bendraminčiais, S. Povilaitis įkūrė jaunimo estrados ansamblį, vėliau išvyko studijuoti žurnalistikos į Vilniaus universitetą. 1976 m. baigė Vilniaus universitetą (žurnalistiką).
Būdamas studentas S. Povilaitis sutiko žmoną Birutę, su ja susilaukė dukters Agnės. Kompozitorius Mikas Vaitkevičius pakvietė jį dainuoti ansamblyje „Ritmas“, kuris koncertavo Vilniaus naktiniame bare „Dainava“.
1967 m. tapo Baltijos šalių konkurso „Liepojos gintaras“ laureatu, 1968 m. buvo apdovanotas diplomu konkurse „Vilniaus bokštai“, o 1970 m. pelnė laureato vardą konkurse „Lenkų daina“ ir tapo Nacionalinės filharmonijos ansamblio „Nemuno žiburiai“ solistu. Su šiuo ansambliu dainininkas apkeliavo visą Sovietų Sąjungą.
1973 m., iširus „Nemuno žiburiams“, prisijungė prie ansamblio „Nerija“ ir netrukus sulaukė milžiniško populiarumo. 1979 m. pradėjo koncertuoti su Miko Suraučiaus ansambliu, bet vėl grįžo į „Neriją“. 1984-1987 m. dalyvavo Vilniuje buvusio viešbučio „Lietuva“ varjetė programose.
Nuo 1988 m. Stasys Povilaitis rengė autorines programas ir koncertavo Lietuvoje bei užsienyje. Jis išleido 5 solines plokšteles (3 kompaktines) ir 7 kasetes. Dainininkas surengė keliolika tūkstančių koncertų. Jis buvo daugelio savo dainų tekstų autorius.
Gerbėjai S. Povilaitį taip pat pamena dainuojantį Nacionalinės filharmonijos ansamblyje „Nerija“, „Nemuno žiburiai“, „Lietuvos“ viešbučio programose, jis taip pat rengė ir autorines programas, koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Kūryba ir Talentas
Scenos legendą daugelis vadino lietuviškuoju Franku Sinatra, žavėjosi jo talentu, charizma ir itin aukšta scenos kultūra. Turbūt populiarus buvo todėl, kad turėjo daug gražių dainų, neretai pats joms rašydavo tekstus. Greičiausiai tai ir patraukdavo gerbėjų širdis. Be to, buvo itin profesionalus.
„Turbūt visi muzikantai ir dainininkai savo kūrybinės veiklos pradžioje turi tam tikrus artistus, kuriais norėjosi sekti. Man tokie autoritetai buvo Louisas Armstrongas, Frankas Sinatra, Ella Fitzgerald. Aklai jų nemėgdžiojau, tačiau jie mane įkvėpė", - pasakojo maestro.
S. Povilaitis kūrė eilėraščius, kurie buvo spausdinti Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos poezijos almanache „Ten, sidabro vingy".
Stasys Povilaitis scenoje
Meilė Jūrai ir Palangai
Didžiulę meilę maestro jautė ir jūrai. Dainininkas su šeima kurį laiką gyveno sostinėje, tačiau atostogas leisdavo Palangoje, ten turėjo savo namą. Palanga garsų atlikėją su metais traukdavo vis labiau, o jo apsilankymai ir atostogos prie jūros būdavo vis ilgesnės. Galiausiai Povilaičių šeima apsigyveno Palangoje.
„Pamenu, net jeigu jis būdavo susikrimtęs ar prastos nuotaikos, išeidavome pasivaikščioti jūros link. Vos tik pamatydavo kopas, išgirsdavo ošimą, jo veide iškart atsirasdavo šypsena, - pasakojo M. Budvytis. - Net likus vos porai dienų iki mirties, prašėsi nuvežamas prie jūros. Artimieji jo prašymą išpildė.
Apdovanojimai ir Įvertinimas
S. Povilaitis yra pelnęs daugybę apdovanojimų. 1997 m. jis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu, o 2013 m. - ženklu-medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.
Žemiau pateikiami svarbiausi Stasio Povilaičio apdovanojimai:
| Metai | Apdovanojimas |
|---|---|
| 1967 | Baltijos šalių konkurso „Liepojos gintaras“ laureatas |
| 1968 | Diplomas konkurse „Vilniaus bokštai“ |
| 1970 | Laureato vardas konkurse „Lenkų daina“ |
| 1997 | Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinas |
| 2013 | Ženklas-medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“ |
Paskutiniai Metai ir Atminimas
Su onkologine liga muzikantas kovojo keletą metų, tačiau apie jam diagnozuotą vėžį ilgą laiką tylėjo, apie tai žinojo tik patys artimiausi. Net ir sirgdamas jis scenos neapleido - koncertavo šalies arenose ir koncertų salėse.
Simboliška, bet paskutinis dainininko koncertas įvyko 2015 m. liepos 6 d. ant Palangos tilto ir buvo skirtas Valstybės dienai paminėti. Eidamas 69-uosius metus, 2015 m. spalio 6-osios rytą S. Povilaitis mirė.
Po rekonstrukcijos čia buvo pastatytas modernus pastatas, kurio fasadą puošia maestro Stasio Povilačio autografas. Prisiminimų apie Stasį esama visur, buvo skaudu girdėti jį dainuojant, dar ir dabar baisu eiti į jo atminimui skirtą koncertą“, - prisipažino žymaus dainininko bendražygė, padėjusi jam iki pat paskutinių gyvenimo dienų.
Šiuo metu svarstoma, kaip įamžinti dainininko S. Povilaičio atminimą Palangoje. Pateikta 20 projektų, kaip tai būtų galima padaryti. Autoriai pasvarstė įvairių idėjų - pastatyti jo skulptūrą žymiose kurorto vietose ar estradą su jo vardu, surengti jo vardu pavadintą festivalį ir kitokių.
tags: #stasys #povilaitis #metu #turtas #mp3