Šiltas ir sandarus stogas - vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių komfortą ir energijos efektyvumą sodyboje. Tinkamai apšiltintas stogas padeda išvengti šilumos nuostolių žiemą ir apsaugo nuo perkaitimo vasarą, taip sumažinant išlaidas šildymui ir vėsinimui. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai apšiltinti stogą statant sodybą, kokias medžiagas pasirinkti ir į ką atkreipti dėmesį.
Šlaitiniai stogai yra populiariausi mažaaukštėje gyvenamojoje statyboje, dažniausiai tai yra apšiltinti stogai, nes leidžia išnaudoti erdvę po stogu gyvenamosioms patalpoms įrengti. Išorinis poveikis, nuo kurio saugomos patalpos, daro didelę įtaką stogo būklei. Stogas patiria didžiules klimato kaitas, dėl to kenčia jo konstrukcinės dalys.
Neprižiūrimas ar nesandarus stogas dažnai nulemia didžiausius šilumos nuostolius - kadangi pastato patalpose šiltas oras kyla aukštyn, net 30% ir daugiau šilumos energijos iššvaistoma per prastos būklės stogą. Todėl labai svarbu rasti patikimą būdą sustabdyti šilto oro nutekėjimą per stogą bei jo konstrukcijas ir tinkamai apšiltinti pastato stogą.
Kaip išsirinkti ir sumontuoti izoliaciją | Kaip viską padaryti
Stogo Šiltinimo Medžiagos
Technologijų pasirinkimas namų stogų šiltinimui šiandien pakankamai platus. Šiandien stogų šiltinimui užsakovai dažniausiai renkasi akmens vatą, celiuliozinę termoizoliaciją - Ekovatą ir Poliuretanų putų šiltinimą.
Apšiltinti namą tradicine mineraline vata specializuotai termoizoliacijos paslaugas teikiančiai įmonei užima apie dvi savaites, kai šiltinamas apie 200 kvadratinių metrų ploto gana sudėtingos konstrukcijos namas. Naudojant poliuretano putas, tai trunka daug trumpiau - panašaus ploto namo šiltinimo darbai gali sutrumpėti vos iki vienos dienos.
Šiais laikais yra du populiariausi namo šiltinimo būdai: mineraline vata arba poliuretano putomis. Dar visai neseniai akmens vata buvo bene labiausiai paplitusi šilumos izoliacinė medžiaga ir vis dar labai populiari tarp privačių užsakovų ir įmonių. Antrasis variantas - labiau šiuolaikiškos poliuretano putos. Jos yra skystos, ant paviršiaus klojamos specialiu įrenginiu aukštu slėgiu.
Putos plečiasi ir daug kartų padidina savo tūrį, todėl sandariai užpildo visas ertmes, kiaurymes ir nelygumus, beveik visiškai panaikina šilumos tiltelius. Vis dėlto tai yra šiek tiek brangesnis būdas, kuris atsiperka dėl geresnio patvarumo.
Atvirų ir uždarų porų poliuretano putos - du visiškai skirtingi produktai. Atvirų porų poliuretano putų šilumos ir garo izoliacinės savybės labai artimos vatoms, todėl šiltinimo sluoksnio storiai ir mazgai turi būti identiški šiltinant vatomis. Dažnai galima išgirsti kad šiltinant atvirų porų poliuretanu nereikalinga garo izoliacija, deja tai nėra visiškai teisinga informacija, kadangi medžiagų fizikinės savybės labai panašios su vatomis, todėl ir šiltinimo sprendimai privalo būti tokie patys.
Šiltinant atvirų porų poliuretanu būtinas garui laidus pagrindas (difuzinė ar priešvėjinė plėvelė) išorėje bei garo izoliacija iš vidaus. Atvirų porų poliuretanas labai gerai sugeria drėgmę ir kondensato pavidalu gali jos sukaupti žymiai daugiau negu vata, todėl ištirpęs ledas iš vatos išbėga, o iš atvirų porų poliuretano jį reikia išspausti.
Uždarų porų poliuretano putų šilumos ir garo izoliacinės skiriasi nuo vatų, todėl šiltinimo sluoksnio storiai gali būti žymiai mažesni, nuo tam tikro storio nereikalingas garo izoliacinis sluoksnis. Skirtingai daugelio įsitikinimui uždarų porų poliuretano poros nėra visiškai nelaidžios orui, tik 90-96% medžiagos tūrio sudaro uždarose celėse įkalintos inertinės dujos, todėl uždarų porų poliuretano putų šiluminės savybės yra žymiai geresnės negu kitų medžiagų, kur šilumos izoliatorius yra sustabdytas oras.
Išvada: jeigu stogo konstrukcija vienšlaitė ar dvišlaitė, atstumai tarp gegnių atitinka vatos plotį ir jos nereikia pjaustyti, yra patyrę bei kruopštūs darbininkai, gebantys įrengti sandarią garo izoliaciją, nespaudžia darbų grafikai ir yra ekonominė nauda - galima šiltinti vata. Kitais atvejais verta svarstyti šiltinimo poliuretano putomis variantą.
Pagrindiniai stogo šiltinimo etapai:
- Gegnės sumontuojamos, o po to įrengiama stogo danga.
- Prieš klojant stogo dangą, ant gegnės viršaus įrengiamas hidroizoliacinis sluoksnis iš vandens garams laidžios plėvelės (difuzinė plėvelė).
- Šis hidroizoliacinis sluoksnis yra skirtas papildomai apsaugai nuo vandens patekimo į stogo konstrukciją.
- Jis turi būti laidus vandens garams, kad prie jo galėtume glausti šilumą izoliuojančias plokštes.
- Rekomenduojama naudoti tokią plėvelę, kurios sd ne didesnis kaip 0,02 m.
- Virš difuzinės plėvelės turi būti įrengtas vėdinamas oro tarpas.
- Jo aukštis priklauso nuo šlaito ilgio, tačiau turi būti ne mažesnis kaip 50 mm.
- Turi būti užtikrintas oro judėjimas šiame tarpe, tai yra karnize (stogo apačioje) ir kraige (stogo viršuje) šis oro tarpas turi susisiekti su lauko oru.
- Virš hidroizoliacijos sluoksnio išilgai gegnės kalama lenta, ant jos skersine kryptimi grebėstai, ant kurių tvirtinamos čerpių arba banguotų lakštų dangos.
- Jei stogo dangai pasirinkta bituminės čerpelės, joms montuoti reikia įrengti paklotą.
Įrengus stogo dangą, iš vidinės pastato pusės įrengiami šilumos izoliacijos sluoksniai. Pirmiausia tarp gegnių yra klojamos PAROC eXtra arba PAROC eXtra plus plokštės taip, kad priglustų prie difuzinės plėvelės, prie gegnės ir viena prie kitos, kitaip sakant kad neatsirastų plyšių.
Įrengus šilumos izoliaciją tarp gegnių, iš šiltosios pusės, tai yra iš pastato vidaus, prie gegnės yra tvirtinama vandens garų izoliacija (kartu ir oro barjeras). Tam naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė. Kadangi vandens garų izoliacija atlieka ir oro barjero funkciją (kitaip sakant yra stogo sandarumą užtikrinantis sluoksnis), svarbu, kad šios plėvelės siūlės turi būti suklijuotos, o jungimosi prie sienų vietose, plėvelės kraštai turi būti užleisti ant sienos.
Prie gegnės apačios per pritvirtintą polietileno plėvelę yra prikalami mediniai tašeliai ar metalo profiliai, ant kurių bus tvirtinama lubų apdaila (gipso kartono plokštės, medinės dailylentės ir pan.). Tarpas tarp tašelių ar profilių yra užpildomas 50 mm storio šilumos izoliacija iš PAROC eXtra plus ar PAROC eXtra plokščių.
UAB „Paroc“ Rinkodaros vadovė Baltijos šalims Audronė Endriukaitytė pasakoja, kad Lietuvoje dažniausiai gyvenamieji pastatai statomi su mansardomis, todėl šilumos izoliacinis sluoksnis tokiose konstrukcijose yra montuojamas tarp gegnių. Kadangi šilumos izoliacijos storiai A+ ir A++ yra didesni, nei įprasta - gegnės naudojamos sudėtinės arba kompozicinės.
Tarp jų įrengiamas šilumos izoliacijos sluoksnis iš pasirinktų šilumos izoliacijos plokščių. Iš šiltosios pusės, tai yra iš pastato vidaus, prie gegnės yra tvirtinama vandens garų izoliacija (kartu ir oro barjeras), paprastai tam naudojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė. Prie gegnės apačios per pritvirtintą polietileno plėvelę yra prikalami mediniai tašeliai ar metalo profiliai, ant kurių bus tvirtinama lubų apdaila (gipso kartono plokštės, medinės dailylentės ir pan.). Tarpas tarp tašelių ar profilių yra užpildomas 50 mm storio šilumos izoliacija.
Virš gegnės yra įrengiama hidroizoliacija iš vandens garams laidžios plėvelės (difuzinė plėvelė) prie kurios yra glaudžiamos universalios akmens vatos plokštės. Šiuo atveju būtina įsitikinti, ar tikrai reikiamą plėvelę pasirinkote. Rekomenduojame naudoti tokią, kurios sd ne didesnis kaip 0,02 m.
Vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės. Vėdinamo oro tarpo aukštis priklauso nuo šlaito ilgio, tačiau turi būti ne mažesnis kaip 50 mm. Be to, turi būti užtikrintas oro judėjimas šiame tarpe, tai yra karnize (stogo apačioje) ir kraige (stogo viršuje) šis oro tarpas turi susisiekti su lauko oru.
Virš hidroizoliacijos sluoksnio išilgai gegnės kalama lenta, ant jos skersine kryptimi grebėstai, ant kurių tvirtinamos čerpių arba banguotų lakštų dangos.
Audronė Endriukaitytė pastebi, kad plokštieji stogai rečiau pasitaiko individualių namų statyboje. Tie kurie pasirinko plokščio stogo konstrukciją, pirmiausia turi suformuoti jo nuolydį, o tada įrengti vandens garų ir oro izoliacijos sluoksnį. Garų ir oro izoliacijai, kaip ir šlaitinio stogo atveju, galima naudoti 200 mikronų storio polietileno plėvelę.
Ekspertė sako, kad statant A+ ar A++ energinio naudingumo namus visada verta apsvarstyti variantą su šalta palėpe. Tai daug paprastesnė stogo konstrukcija, lengva įrengti šiltinimo sluoksnį, o pati palėpė yra puiki erdvė ortakiams pakloti ir vėdinimo įrangai sumontuoti. Šaltoje palėpėje esanti didelė erdvė tarp lubų ir išorinės stogo konstrukcijos leidžia sumontuoti lengvai sumontuoti reikiamą izoliacijos sluoksnį.
Šiltinant palėpę, nereikia kloti izoliacinės medžiagos sluoksnio tarp gegnių, šiltinimo medžiaga montuojama ant perdangos, prieš tai būtinai įrengus vandens garų ir oro izoliaciją . Šio sluoksnio siūles reikia suklijuoti ir sandariai sujungti su kitais oro izoliavimo funkcijas atliekančiais elementais.
Taigi parametras, nusakantis medžiagos gebą izoliuoti šilumą, išreiškimas šilumos laidumo koeficientu - kuo ši vertė mažesnė, tuo medžiaga geriau sulaiko šilumą. Lyginant skirtingų izoliacinių medžiagų šilumos laidumo koeficientus matomi skirtumai, kurie skiriasi nedaug - tik keliomis tūkstantosiomis dalimis.
Montuojant šilumos izoliacinius gaminius reikia tinkamai parinkti atstumą tarp karkaso elementų centrų, nes plokštės visada turi būti didesnės negu tarpas tarp karkaso elementų (maždaug 1-2 cm). Izoliacinės plokštės turi gerai priglusti prie karkaso elementų ir užpildyti visą ertmę tarp jų.
Reikėtų atsižvelgti ir kitas medžiagų savybes: laidumą orui ir vandens garams; matmenų stabilumą; degumą (ugnies ar aukštos temperatūros poveikį).
Negyvenamose palėpėse labai dažnai išvedžiojami elektros laidai, perdangas ir stogą kerta kaminas, įrengiami kiti galimo gaisro židiniai, todėl svarbu, kad ši pastato dalis būtų maksimaliai apsaugota nuo gaisro pavojaus. Rekomenduoja rinktis nedegias, o pavojingose vietose - priešgaisrines, izoliacines medžiagas, kurios apsaugos nuo ugnies išplitimo, taip išgelbėdamos žmones ir turtą.
Apšiltinta ir izoliuota palėpė padeda išvengti šilumos nuostolių ir tausoja šildymo energijos išlaidas. Tiksliam izoliacinių medžiagų parinkimui ir apskaičiavimui geriau pasitelkti specialistą, kad palėpė po šiltinimo ir izoliacijos nevirstų kondensato susidarymo vieta ir neliktų šalta.
Šiltinant palėpę ar šlaitinį stogą (ir statant visą pastatą) nereikšmingų detalių nėra. Itin svarbu numatyti efektyvias konstrukcijų ir patalpų vėdinimo schemas, tinkamai išdėstyti šilumos, vėjo ir garo izoliacijos sluoksnius.
Netinkamai parinktos šilumos izoliacinės medžiagos, netinkamai įrengti garo ar vėjo izoliaciniai sluoksniai dažnai tampa palėpės ir stogo medinių konstrukcijų puvinio, prastos šeimininkų savijautos priežastimi.
Didžiojoje Britanijoje atliktais tyrimais nustatyta, kad tinkamai neapšiltintas dviejų aukštų individualus namas per palėpę netenka ketvirtadalio visos name prarandamos šilumos (kita dalis "išeina" pro sienas, langus ir t.t.). Tikėtina, kad Lietuvoje, kur klimatas atšiauresnis, šie nuostoliai gali būti didesni (teigiama, kad net iki 30-35%). Todėl paprastai stogai (palėpės) šiltinami storesniu šilumą izoliuojančios medžiagos sluoksniu.
Be abejo, rinkdamiesi šiltinimo medžiagas turime įvertinti ne tik jų kainą, izoliacines savybes, bet ir papildomas medžiagas. Be to, nevertėtų aklai pasitikėti „naujų gamintojų" siūloma produkcija, kuri neretai prasilenkia su tikrosiomis galimybėmis, neva medžiagos sukurtos taikant kosmines, nano ar kitais skambiais žodžiais pavadintas technologijas.
Siūlome atkreipti dėmesį į produktų ženklinimą, atitikties dokumentus, išduotus oficialių įstaigų, gamintojų patirtį ir rekomendacijas.
Prie šių koeficientų pridėjus (pagal STR 2.01.03:2009) pataisas dėl papildomo medžiagos įdrėkimo atitvaroje ir šiluminės konvekcijos medžiagoje poveikio, termoizoliacinio gaminio montavimo konstrukcijoje būdo ir papildomo šilumos nutekėjimo (jei termoizoliacinį sluoksnį kerta konstrukciniai elementai (pvz., gegnės) ar jungtys) ir apskaičiavę, kokio storio sluoksnio kiekvienos medžiagos reikėtų, norint pasiekti reikiamą varžą, įsitikinsime, kad medžiagų šiluminių savybių skirtumai yra labai reikšmingi.
Ypač didelę įtaką viso šlaitinio stogo varžai ar šiluminių nuostolių atsiradimui eksploatavimo metu turi įrengimo kokybė, t. y. gaminio montavimo konstrukcijoje būdas.
Plėvelių montavimo darbai
Plėvelės montavimo darbai, neišvengiami statant namą, tai neatsiejama nuo stogų dengimo. Plėvelės montavimo darbai turi būti atlikti labai kruopščiai ir tinkamai, nes kitaip gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Plėvelės montuojamos, paruošiant stogą ar perdangą šiltinimui. Garo izoliacinės plėvelės reikalingos šiltinant ekovata, mineraline vata, medžio plaušo vata ar atvirų porų poliuretanu.
TINKAMAS PASIRINKIMASBūtinai renkantis plėveles, atkreipkite dėmesį į garo laidumo laipsnį, nes tai lemia plėvelės montavimo būdą. Kitas svarbus aspektas, tinkamai sumontuoti plėveles. Svarbu kruopščiai ir gerai sujungti plėvelių kraštus, sujungti su konstrukcijomis ir kitomis komunikacijomis ar elementais, kad užtikrintumėte aukštą sandarumą.
Plėvelės montavimui reikėtų dvejų darbuotojų. Plėvelę galima montuoti prie konstrukcijų tvirtinant kabėmis arba dvipuse lipnia sandarinimo juosta. Rekomenduojama jungiant plėvelę perdengti sluoksnius mažiausiai 10 centimetrų. Sudėjus suklijuojama aukštos kokybės lipnia sandarinimo juosta. Montuojant plėvelę prie durų ir langų, ji užlenkiama į vidų ir sujungiama su durų ir langų sandarinimo juostomis. Plėvelės pritvirtinimui naudojami mediniai tąšeliai.
Plėvelių rūšys:
- Difuzinė plėvelė klojama ant šilumos izoliacijos, gegnių ar ištisinio pakloto. Difuzinė plėvelė gan lengvai montuojama, išlaiko sausą ir šiltą klimatą visais metų laikais.
- Antikondensacinės plėvelės šlaitiniams stogams, kaip pagalbinė stogo danga ir gali būti naudojama po visomis stogų dangomis.
- Garo izoliacinė plėvelė naudojama šiltinimo sluoksnio vidinėje pusėje ir neleidžia drėgmei iš patalpų patekti į stogo konstrukcijas.
Svarbu garo izoliacinę plėvelę stogo konstrukcijoje kokybiškai ir taisyklingai įrengti, nes kitu atveju gali atsirasti pelėsis ar grybelis stogo medienoje. Garo izoliacinė plėvelė padeda išvengti stoge kondensacijos šiltinimo medžiagų bei apsaugo nuo kondensato patekimo iš patalpos vidaus ir neįleidžia drėgmės iš konstrukcijos išorinės pusės.
tags: #statau #sodyba #stogo #siltinimas