Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUSTECH) Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedra yra žinoma dėl savo mokslinių tyrimų ir aukštos kvalifikacijos dėstytojų. Ši katedra rengia specialistus, išmanančius statybos darbus, jų planavimą, žinančius statybos darbų įvairovę, nuoseklumą, technikos ir technologijų priemones, mokančius analizuoti rinką ir priimti sprendimus susietus su statybų sektoriumi bei nekilnojamojo turto rinka. Pasirinkusieji Statybinių medžiagų vadybą, išsamiau susipažįsta su šiuolaikinėmis statybinėmis medžiagomis, jų įvairove ir naudojimo galimybėmis.
Katedroje didelis dėmesys skiriamas praktiniam mokymui. Praktikos metu nagrinėjamos statybinės medžiagos ir gaminiai, įvertinant techninių statybos reglamentų reikalavimus ir standartuose deklaruojamus techninius bei kokybės rodiklius; pastato konstrukciniai sprendimai, jų įrengimo technologijos, parenkant mašinas, mechanizmus ir įrankius. Išmokoma įvertinti atliktų darbų kokybę. Studentai atlieka mūro, tinkavimo, sienų šiltinimo, sąramų betonavimo, grindinio šildymo, lengvų atitvarų įrengimo darbus. Taikomi statybos įmonių kūrimo etapai pagal įmonių rūšis, planuojami statybos organizavimo darbai, skaičiuojamas pastato energinis naudingumas, pildomas statybos darbų žurnalas pagal pateiktą sąmatą ir kalendorinį grafiką, parengiama deklaracija apie statybos užbaigimą.
Baigiamojoje praktikoje studentai įvairiuose statybos objektuose įgyja praktinius statybos procesų organizavimo įgūdžius, kurios metu analizuojama: įmonės veiklos ir valdymo organizavimo principai ir formos; konfliktinių situacijų sprendimų būdai bei darbuotojų motyvacijos metodai, organizuojant įmonės personalo darbą; statybos procesų dalyvių santykiai teisės požiūriu statybos įmonėje; statybos vykdymo dokumentacija.
Katedros dėstytojai ir jų indėlis
Katedroje dirba aukštos kvalifikacijos dėstytojai, tarp kurių yra ir žymūs mokslininkai. Čia dirba ir dirbo tokie profesoriai kaip:
- Prof. H. A. Mang - Vienos technologijos universitetas (Austrija), 2004-2008 m. Austrijos mokslų akademijos prezidentas, Austrijos mokslų akademijos narys.
- Prof. K. Holchemacher - Leipcigo technikos universitetas (Vokietija).
- Prof. L. Torres - Džironos universitetas (Ispanija).
- Dr. V. Červenka - Kompiuterines kompanijos Červenka Consulting (Čekija) vadovas, vienos iš dviejų plačiausiai taikomų baigtinių elementų programų (ATENA), skirtų gelžbetonio modeliavimui, autorius.
Katedra turi galimybę naudotis statybinių konstrukcijų netiesinio skaičiavimo kompiuterine programa ATENA. Programa galima įvertinti statybinėms konstrukcijoms plačiausiai taikomų medžiagų plieno ir betono netiesines savybes: pleišėjimą, valkšnumą, susitraukimą, plieno ir betono sąveiką ir t. Katedra disponuoja modernia statybinių konstrukcijų svyravimų matavimo Brüel & Kjær Pulse LAN-XI sistema, leidžiančia atlikti statinių ir konstrukcijų svyravimo formų bei dinaminių rodiklių (dažnių, pagreičių, poslinkių ir t.t.) matavimus.
Zavãdskas Edmundas Kazimieras (1944 05 12 Vilnius) - lietuvių statybos inžinierius. Habil. dr. (technol. m.; techn. m. dr. 1988). 1967 baigęs Kauno politechnikos institutą iki 1969 jame dėstė. Nuo 1969 dėsto Vilniaus Gedimino technikos universitete (1969-91 Vilniaus inžinerinis statybos institutas, 1991-96 Vilniaus technikos universitetas), 1975-80 Statybos darbų technologijos ir mechanizavimo laboratorijos vadovas, 1988-90 Statybos darbų technologijos, 2001-17 Statybos technologijos ir vadybos katedros vedėjas, nuo 2017 Tvariosios statybos instituto direktorius, 1990-96 rektorius, 1996-2002 pirmasis prorektorius; profesorius (1988). Tarptautinės informatikos (1997) ir Tarptautinės valdymo akademijų (2005) narys, Ukrainos technologinės kibernetikos (1992), Rusijos architektūros ir statybos (1996), Rusijos inžinerinės (2001) ir Baltarusijos architektūros (2003) akademijų užsienio narys, Tarptautinės asociacijos Neutrosophic Science - International Association (2016) ir Tarptautinės organizacijos Grey System (2016) garbės narys.
Mokslinių žurnalų Technological and Economic Development of Economy (1994-2019), Journal of Civil Engineering and Management (1995-2019), International Journal Strategic Property Management (2004-11) steigėjas ir vyriausiasis redaktorius. Mokslinių darbų svarbiausios sritys: pastatų gyvavimo ciklas, sprendimų paramos sistemos, daugiakriteriniai optimizavimo metodai statybos technologijoje ir vadyboje. Daugelio tarptautinių mokslinių programų apie statybos technologijų tyrimus, plėtotę, kokybės valdymą dalyvis ir vadovas. Su kitais atliko daugiau kaip 40 tiriamųjų mokslinių darbų. Lietuvos mokslo premija (1996; 2004, su A. Kaklausku).
Ateities komiteto posėdis
Seimo Ateities komitetas diskutuoja apie naujų skaitmeninių technologijų įtaką žmogaus teisėms, orumui ir saugumui. Technologijų praktinio panaudojimo pusė ir jų įtaka piliečių gyvenimui bei psichosocialinei savijautai nėra pakankamai suvokiama, ištirta ir įjungta į politinių procesų visumą. Čia susikerta technologijų pažangos, demokratijos, visuomenės gerovės ir psichosocialinės savijautos teisiniai, pragmatiniai, vertybiniai, strateginės plėtros ir planavimo aspektai. Posėdyje dalyvauja Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUSTECH) Statybos valdymo ir nekilnojamojo turto katedros vedėjas akad. Artūras Kaklauskas.
Apie pelną nekilnojamo turto versle
Nelaimių rizikos mažinimas
Ir Europos Sąjungoje, ir kitur daugelis bendruomenių dėl stichinių nelaimių patiria daug rūpesčių ir sunkumų. Augant gyventojų skaičiui, plečiantis infrastruktūrai pavojai kelia vis didesnę grėsmę pasauliui. Vertinant nelaimių riziką labai svarbu atsižvelgti į pajėgumą. Turimas priemones reikia taikyti prieš nelaimę ir bendruomenėms nukentėjus nuo nelaimės. Veiksmingai mažinant riziką ir pasiruošus nelaimei įvairių pavojų keliama grėsmė gali mažėti, pagalba po stichinės nelaimės gali reikšti išgelbėtas gyvybes, o laiku atstatyti statiniai gali sumažinti platesnę ekonominę ir socialinę žalą.
Visose trijose svarbiose pasaulinėse sutartyse, sudarytose 2015 m., t. y. 2015-2030 m. Sendajaus programoje, kurią 2015 m. pasirašė 187 JT valstybės, pripažįstama, kad siekiant efektyvumo ir veiksmingumo nelaimių rizikos mažinimo praktika turi apimti įvairius pavojus ir sektorius, užtikrinti įtrauktį ir prieinamumą. Atkreipus dėmesį į šiuos iššūkius, 2014 m. startavo ES finansuojamas CADRE projektas (bendra iniciatyva siekiant mokyti atsparumo nelaimėms), kurio metu buvo ieškoma priemonių įtraukti atsparumą nelaimėms į įprastą statybų procesą. Projektas baigėsi 2017 m. kovo 31 d.
