Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko išsamius tyrimus, siekdama įvertinti korupcijos rizikas įvairiose nekilnojamojo turto srityse Lietuvoje. Tyrimai atskleidė pažeidimus elektroniniuose aukcionuose, nuosavybės teisių atkūrimo procese ir statybos techninės priežiūros srityje. Aptariami konkretūs atvejai, rizikos ir pateikiami siūlymai, kaip sumažinti korupcijos galimybes.
Elektroniniai Nekilnojamojo Turto Aukcionai: Skaidrumo Iššūkiai
STT atliko išsamų tyrimą, siekdama įvertinti valstybei ir savivaldybėms priklausančio turto pardavimo elektroniniuose aukcionuose teisinį reglamentavimą ir galimą korupcijos riziką.
STT tyrimas atskleidė, kad per 2021-2023 metus buvo organizuoti 9 802 elektroniniai nekilnojamojo turto aukcionai, iš kurių tik 35 proc. buvo sėkmingi. Iš šių įvykusių aukcionų net 44 proc. buvo parduota be jokios konkurencijos, kai dalyvavo tik vienas pirkėjas.
Kaip teigiama STT išvadoje, „iš 1501 įvykusių pakartotinių aukcionų, kuriuose pradinė pardavimo kaina sumažinama, 58 proc.
Dar svarbiau, STT nustatė, kad kai kuriuose aukcionuose turtas buvo įsigytas neskaidriai, pasinaudojant aukcionų organizatorių darbuotojų turima informacija.
„Nustatyti atvejai, kai aukcionus laimėjo būdami vieninteliais aukciono dalyviais ir nupirkdami už pradinę kainą asmenys, turintys giminystės ar santuokos ryšių su aukciono organizatorių darbuotojais,“ rašoma STT ataskaitoje.
STT išvadoje detaliai aprašoma, kuriose savivaldybėse buvo nustatyti didžiausi pažeidimai. Pavyzdžiui, Druskininkų savivaldybėje registracijos mokestis siekė net 5 000 eurų, o tai, anot STT, „neskatina asmenų dalyvauti valstybės ir savivaldybei priklausančio turto elektroniniame aukcione, mažina konkurenciją ir neužtikrina, kad turtas būtų parduodamas už kuo didesnę kainą.“ Kituose miestuose, tokiuose kaip Vilnius ir Kaunas, registracijos mokesčiai svyravo nuo 70 iki 250 eurų, tačiau STT pastebėjo, kad kai kuriose savivaldybėse šie mokesčiai vis tiek buvo neproporcingai dideli.
Kita svarbi problema, kurią atskleidė STT, yra nepakankamas parduodamo turto aprašymas ir viešinimas. STT taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kai kuriuose aukcionuose apie parduodamą turtą nebuvo viešinama jo buvimo vietoje, o tai apribojo potencialių pirkėjų galimybes sužinoti apie vykstantį aukcioną.
„Specialiųjų tyrimų tarnyba yra gavusi skundų, kuriuose nurodoma, kad apie aukcione parduodamą savivaldybės nekilnojamąjį turtą nėra viešinama turto buvimo vietoje,“ teigiama ataskaitoje.
Atsižvelgiant į šiuos trūkumus, STT pateikė keletą svarbių pasiūlymų dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. Vienas iš pagrindinių pasiūlymų yra „nustatyti asmenims teisę užsiregistruoti ir dalyvauti elektroniniame aukcione iki elektroninio aukciono vykdymo pabaigos,“ taip užtikrinant, kad visi potencialūs pirkėjai turėtų galimybę dalyvauti aukcione, nepriklausomai nuo to, kada jie pastebi galimybę. STT taip pat siūlo įvesti reikalavimą skelbti išsamią informaciją apie parduodamą turtą, įskaitant išsamias turto fotografijas, taip pat paviešinti informaciją apie parduodamą turtą jo buvimo vietoje.
Pagrindiniai STT Nustatyti Pažeidimai Elektroniniuose Aukcionuose
- Mažas sėkmingų aukcionų procentas (35%).
- Didelė dalis aukcionų, kuriuose dalyvauja tik vienas pirkėjas (44%).
- Neskaidrus turto įsigijimas, pasinaudojant aukcionų organizatorių darbuotojų informacija.
- Nepakankamas parduodamo turto aprašymas ir viešinimas.
- Aukšti registracijos mokesčiai kai kuriose savivaldybėse.
Atsižvelgiant į STT tyrimo rezultatus, galima sudaryti lentelę, kurioje būtų apibendrinta informacija apie elektroninių aukcionų sėkmingumą ir konkurenciją:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Sėkmingų aukcionų procentas | 35% |
| Aukcionų, kuriuose dalyvauja tik vienas pirkėjas | 44% |
Nuosavybės Teisių Atkūrimas: Rizikos ir Pažeidimai Kaune
Teisėsaugos institucija 2023 m. atliktos analizės rezultatus paviešino po portalo „Kas vyksta kaune“ atlikto žurnalistinio tyrimo.
Jame teigiama, kad Kauno miesto tarybos narys Šarūnas Matijošaitis ir bendrovės „Autokausta“ akcininkai du Šilainių mikrorajone įsigytus sklypus 2022 m. prekybos tinklui „Lidl“ pardavė septynis kartus brangiau. Kaip skelbiama, vieno iš sklypų savininkas mirė dar 2003 m., nuosavybės teisė į vieną iš įsigytų sklypų atkurta 2022 m. vasarį, o balandį šią žemę paveldėjo kitas asmuo - tą patį mėnesį sklypą įsigijo Š. Matijošaitis su kitais bendrasavininkais.
Tuo metu antrasis tais pačiais 2022 m. „Autokaustos“ pagrindinių akcininkų valdomos bendrovės „Autoeta“ įsigytas sklypas buvo suformuotas dar 2001 m. ir daugiau nei 20 metų priklausė valstybei, įmonė iki įsigijimo jį nuomojosi ir teikė automobilių stovėjimo paslaugą aplinkinių daugiabučių gyventojams.
„Pagrindinės rizikos yra tos, kad Kauno mieste (teisę į - ELTA) žemės sklypus, suformuotus įgyvendinant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, įgydavo asmenys, turintys ar turėję ryšių su savivaldybe bei Nacionaline žemės tarnyba“, - Seimo komisijos posėdyje trečiadienį sakė STT Korupcijos skyriaus viršininkas.
Jo teigimu, Kaune 2016-2022 m. laikotarpiu penkios susijusių asmenų grupės tiesiogiai ar per valdomus juridinius asmenis galėjo užimti 185 žemės sklypus. Anot D. Lukausko, Kauno savivaldybė vykdė „nenuoseklią“ praktiką, nustatydama preliminariai laisvus žemės sklypus ir nederindama šių procedūrų su keliais skirtingais administracijos padariniais.
„Ko gero, tai sudarė prielaidas vienais atvejais suformuoti žemės sklypus (nuosavybės teisės - ELTA) atkūrimui, kitais - jų neformuoti, nurodant, kad tos preliminariai laisvos, neužstatytos žemės atitinkamoje vietoje nėra“, - tikino STT atstovas.
„Taip pat asmenys, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, dažnai veikdavo ne atstovaujamo asmens, o asmeniniais interesais - siekiant įsigyti grąžintus žemės sklypus ar kad juos įsigytų susiję asmenys“, - pridūrė D. Lukauskas.
Kaip teigė vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Martynas Jovaiša, generalinė prokuratūra kelis kartus atsisakė taikyti viešojo gynimo priemones ir pradėti ikiteisminius tyrimus dėl sklypų perpardavimo, nes pats procesas įstatymams esą neprieštarauja.
„Toks veikimas, kai asmuo, iš vieno ar kito šaltinio sužinojęs apie galbūt patraukliose vietose atkurtas nuosavybės teises, pasinaudoja tuo žinojimu ir už tam tikrą kainą įgyja iš to asmens žemės sklypą, (…) o paskui perparduoda už didesnę kainą, tai jokiems imperatyviems teisės aktams neprieštarauja“, - posėdyje sakė M. Jovaiša.
Kaip skelbta žurnalistiniame tyrime, du sklypai tą pačią dieną ir visų bendrasavininkų prekybos tinklui „Lidl“ buvo parduoti už daugiau nei septynis kartus didesnę sumą - 3,359 mln. eurų. Tai užfiksuota sandorių ataskaitoje, su kuria susipažino portalas „Kas vyksta Kaune“.
„Registrų centro“ pateiktais duomenimis, Š. Matijošaitis su kitais bendrasavininkais 47,3 arų dydžio atkurtą sklypą iš fizinio asmens įsigijo vos už 46 tūkst. eurų, o „Autoeta“ 63,73 arų dydžio sklypą iš valstybės įsigijo už 406 tūkst. eurų.
Pagrindinės Rizikos Kauno Mieste
- Žemės sklypus įgydavo asmenys, turintys ryšių su savivaldybe ir Nacionaline žemės tarnyba.
- Nenuosekli savivaldybės praktika nustatant laisvus žemės sklypus.
- Asmenys veikdavo asmeniniais interesais, siekiant įsigyti grąžintus sklypus.
Statybos Techninė Priežiūra: Interesų Konfliktai ir Šališkumas
Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikus statybos techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad šie teisės aktai nepakankamai apsaugo nuo galimų interesų konfliktų tarp statybos techninę priežiūrą atliekančių subjektų ir statybos rangovų.
Kaip pranešė STT, turimais duomenimis, statybos techninę priežiūrą atliekančios įmonės neretai turi tiesioginių ar netiesioginių ryšių su kontroliuojamais rangovais - per akcininkus ar sutartinius įsipareigojimus.
„Fiksuoti atvejai, kuomet statybos techninę priežiūrą vykdančios įmonės, veikdamos fiktyvių sutarčių („konsultacijų teikimo“ ir pan.) pagrindu, iš rangovų gaudavo atlygį už statybos darbų trūkumų nefiksavimą. Tokie ryšiai gali lemti šališką priežiūrą, netinkamą statybos darbų kokybės vertinimą, neužtikrinant statytojo (užsakovo) interesų apsaugos bei viešųjų lėšų panaudojimo skaidrumo“, - nurodo STT.
Anot tarnybos, šališkos statybų priežiūros rizikos tampa dar aktualesnės, turint omeny, kad statybos darbams Lietuvoje viešųjų pirkimų metu kasmet išleidžiama apie 2-3 mlrd. eurų, o statybos darbų viešųjų pirkimų dalis sudaro beveik pusę visų viešųjų pirkimų vertės.
Atsižvelgus į nustatytas rizikas, STT pateikė siūlymus Aplinkos ministerijai tobulinti statybos techninės priežiūros teisinį reglamentavimą, nustatant, kad statybos techninę priežiūrą atliekantys subjektai negalėtų būti susiję su rangovais ir subrangovais (pvz., per akcininkus ar sutartinius santykius) bei numatant galimybę taikyti sankcijas už reikalavimų nevykdymą. Taip pat Viešųjų pirkimų tarnybai siūloma patikslinti metodines rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms, įpareigojant tiekėjus deklaruoti interesų konfliktų nebuvimą bei numatant atsakomybę.
Grėsmės Dėl Interesų Konfliktų
- Šališka priežiūra ir netinkamas statybos darbų kokybės vertinimas.
- Neužtikrinama statytojo (užsakovo) interesų apsauga.
