Šveicarijos banko „Credit Suisse“ tyrimų institutas nuo 2010 m. kasmet atlieka pasaulinį turto tyrimą. Jame įvertinamas kiekvienos pasaulio valstybės suaugusiųjų gyventojų finansinis ir nefinansinis turtas, taip pat skolos. Tyrimo duomenimis, 2018 m. daugiau nei 5 mlrd. suaugusių pasaulio gyventojų pernai valdė daugiau kaip 307 trilijonų JAV dolerių vertės turto - tai būtų kiek daugiau nei 63 tūkst. dolerių arba per 56 tūkst. eurų vienam gyventojui.
Didžiausia dalis suaugusiųjų gyveno Azijos-Ramiojo vandenyno regione (23,5 proc.), Kinijoje (21,6 proc.), Indijoje (16,9 proc.) ir Europoje (11,7 proc.). Tačiau didžiausia dalis viso turto priklausė Šiaurės Amerikos (33,6 proc.), Europos (26,9 proc.), Azijos-Ramiojo vandenyno regiono (17,9 proc.) ir Kinijos (16,4 proc.) gyventojams. Tiesa, amerikiečiai ir europiečiai taip pat yra labiausiai prasiskolinę, vidutinė jų skola vienam suaugusiajam siekia atitinkamai 54 tūkst. ir 21 tūkst. eurų. Tuo metu vieno afrikiečio ar indo skola nesiekė nė 1 tūkst. eurų.
Lietuvos situacija
„Credit Suisse“ tyrimo duomenimis, praėjusiais metais 2,3 mln. suaugusių lietuvių iš viso turėjo daugiau kaip 51 mlrd. eurų turto - vidutiniškai po 22 tūkst. kiekvienas. Vidutiniškai tik 5 tūkst. eurų šio turto buvo finansinis turtas - tai yra pinigai, santaupos ar vertybiniai popieriai. Likusi dalis - nefinansinis turtas, pvz., būstas ar kitas NT. Vieno suaugusio lietuvio turto mediana buvo kiek daugiau nei 10 tūkst. eurų.
Tai reiškia, kad lygiai pusė tautiečių turėjo daugiau, o kita pusė - mažiau turto. Beje, palyginti su turtingiausių šalių piliečiais, lietuvių turima skola (pvz., paskola būstui, lizingo ar vartojimo kredito įsiskolinimai) buvo gana nedidelė ir siekė 1,5 tūkst. eurų. Pagal daugelį rodiklių lietuviai lenkia rytinius kaimynus iš Baltarusijos ir Rusijos. Tačiau atsilieka nuo latvių ir estų.
Lietuviai vengia skolintis
Paprašytas pakomentuoti tyrimo duomenis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigė, kad dalis duomenų nebuvo netikėti. „Iš tiesų „Eurostat“ duomenys irgi rodo, kad Lietuvos gyventojų pajamų ir skolos santykis yra vienas mažiausių ES (tik vienoje valstybėje yra mažesnis). Jis siekia apie 30 proc. Tai reiškia, kad vidutinė vieno gyventojo skola sudaro mažiau negu trečdalį jo metinių pajamų.
Tai yra tikrai mažai, nes euro zonos vidurkis yra apie 90 proc., o Skandinavijos šalyse - virš 150 proc. Lietuviai visą laiką pasižymėjo labai konservatyviu požiūriu į skolą ir didelė dalis namų ūkių apskritai neturi jokių finansinių įsipareigojimų - nei būsto paskolos, nei lizingo, nei vartojimo paskolų“, - aiškino ekonomistas. Jo teigimu, tokie lietuvių skolinimo įpročiai turi ir privalumų, ir trūkumų: „Viena vertus, mažesni finansiniai įsipareigojimai reiškia didesnį atsparumą galimiems sukrėtimams finansų rinkose. Kita vertus, neišnaudojamos galimybės perkelti ateities pajamas į dabartį, kas ir yra asmeninės skolos instrumento pagrindinė funkcija.“
Didžiausia dalis turto - nelikvidus
Anot N. Mačiulio, jį labiau sudomino tyrimo duomenys apie lietuvių turimo turto pobūdį. „Lietuviai labai išsiskiria neigiama prasme. Didžioji dalis turto yra nefinansinis turtas - dažniausiai tai yra būstas. Finansinis turtas - tai pinigai santaupos pensijų fonduose ir vertybiniai popieriais - akcijos obligacijos. Tai beveik visas Lietuvos gyventojų sukauptas turtas yra NT. Vėlgi, viena vertus, tokie duomenys ne visai stebina.
Statistika rodo, kad apie 90 proc. lietuvių gyvena nuosavame būste ir yra linkę įsigyti būstą, o ne nuomotis. Ir tą rodo ir šie duomenys - jei kokį nors turtą gyventojai sukaupę, tai jis bus nefinansiniai aktyvai, o nekilnojamasis turtas“, - komentavo ekonomistas. Jo teigimu, tai nėra optimalus taupymo būdas, nes NT yra labai nelikvidus: „Atsiradus poreikiui turėti kažkokių lėšų nelaimės atvejui ar susvyravus kitoms einamosioms pajamoms, būtų labai sudėtinga greitai parduoti būstą. Ypač kriziniais laikotarpiais. Taigi būstas nėra gera taupymo ir investavimo priemonė. Bent jau ne visiems gyventojams. Greta jos reikėtų turėti ir likvidesnio finansinio turto.“
Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį į „Credit Susisse“ skaičiavimus, kad apie 5 tūkst. eurų dydžio lietuvių finansinis turtas yra gana mažas. „Ypač įvertinant tai, kad įtrauktos ir lėšos pensijų fonduose. Pasaulio banko duomenys irgi rodo, kad jei estai pensijų fonduose yra sukaupę apie 15 proc. BVP, tai lietuviai - tik apie 7 proc. Ir čia lietuviai išsiskiria neigiama prasme - jie neturi nei investicijų į akcijas, obligacijas, nei turi sukaupę turto pensijų fonduose. Ir čia, pvz., labai išsiskiria estai. Jų turtas yra pasiskirstęs maždaug per pusę - maždaug tiek pat turi ir finansinio ir nefinansinio turto. Jų taupymas labiau subalansuotas“, - aiškino N. Mačiulis.
Anot jo, bendras turtas lietuvių nėra didelis. Esą įvertinus ir turimą būsto vertę tai yra labai mažai: „Vakarų Europos valstybėse turimas turtas skaičiuojamas šimtais tūkstančių eurų. Vėlgi tai tik parodo, kad mes visai neseniai išsivadavome iš planinės ekonomikos gniaužtų ir didelė dalis gyventojų dar neturėjo pakankamai laiko turtui sukaupti. Nors tie patys estai turto sukaupė daugiau.“
Euro zonos šalių statistika
Stovint pasirinkimų kryžkelėje, likti su euru, ar jo atsisakyti, verta peržvelgti šalių - euro zonos narių - ekonomikos rodiklių statistiką. Didžiausių euro zonoje veikiančių ES narių statistika:
| Šalis | BVP (trln. eurų) | Užsienio skola (trln. eurų) | Užsienio skola (nuo BVP) | Užsienio skolos dalis gyventojui (eurais) | Vyriausybės skola (nuo BVP) |
|---|---|---|---|---|---|
| Vokietija | 2,4 | 4,2 | 178 proc. | 50,6 tūkst. | 83 proc. |
| Prancūzija | 1,8 | 4,2 | 235 proc. | 66,5 tūkst. | 87 proc. |
| Italija | 1,2 | 2 | 163 proc. | 32,8 tūkst. | 121 proc. |
| Didžioji Britanija | 1,7 | 7,3 | 436 proc. | 117,5 tūkst. | 81 proc. |
| Ispanija | 0,7 | 1,9 | 284 proc. | 41,3 tūkst. | 81 proc. |
| Portugalija | 0,2 | 0,4 | 251 proc. | 38 tūkst. | 166 proc. |
| Graikija | 0,2 | 0,4 | 252 proc. | 38 tūkst. | 106 proc. |
*BBC, 2010/2011 metų TVF ir Pasaulio banko duomenys
Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) sudaro 2,4 trln. eurų, užsienio skola - 4,2 trln. eurų (178 proc. nuo BVP) Užsienio skolą dalijant šalies gyventojams, kiekvienam iš jų atitektų po 50,6 tūkst. eurų. Didžiausia Europos ekonomika yra labiausiai priklausoma nuo Graikijos, Airijos ir Portugalijos skolų. Jei bent viena iš jų taptų nemoki, tai neabejotinai paveiktų ir Vokietijos finansus. Vokietija yra daugiausiai paskolinusi Prancūzijai (205,8 mlrd. eurų), Italijai (202,7 mlrd. eurų) ir JAV (174,4 mlrd. eurų).
Prancūzijos BVP - 1,8 trln. eurų, užsienio skola - 4,2 trln. eurų (235 proc.). Vienam šalies gyventojui tenka 66,5 tūkst. eurų užsienio skolos. Antra pagal dydį Europos ekonomika yra giliai įklimpusi į kitų šalių skolas, nes šalies bankai turi Graikijos, Italijos ir Ispanijos skolų vertybinių popierių. Prancūzija daugiausiai yra paskolinusi pinigų Didžiajai Britanijai (227 mlrd. eurų), JAV (202 mlrd. eurų) ir Vokietijai (123 mlrd. eurų).
Italijos BVP siekia 1,2 trln. eurų, užsienio skola beveik dvigubai tiek - 2 trln. eurų (163 proc.). Kiekvienam italui tenka 32,8 tūkst. šalies užsienio skolos. Italijos skolos rodikliai vertinami kaip ganėtinai pavojingi, nors šalis ir yra geresnėje padėtyje nei Graikija ar Portugalija. Italija daugiausiai yra paskolinusi Prancūzijai (309 mlrd. eurų), Vokietijai (120 mlrd. eurų) ir Didžiajai Britanijai (54,7 mlrd. eurų).
Didžiosios Britanijos BVP siekia 1,7 trln. eurų, užsienio skola 7,3 trln. eurų (436 proc.). Didelė šalies užsienio skola, lyginant su BVP, aiškinama itin aktyviu Didžiosios Britanijos finansiniu sektoriumi, kuriame kapitalas juda labai sparčiai. Šalies skolų rodikliai nėra laikomi didele problema, nes šalis turi aukštos vertės turto. Didžiosios Britanijos ekonomika yra priklausoma nuo Airijos, Italijos ir Portugalijos įsiskolinimų, pati yra daugiausiai paskolinusi tokioms šalims kaip JAV (578 mlrd. eurų), Vokietija (379 mlrd. eurų), Ispanija (316 mlrd. eurų).
Ispanijos BVP - 0,7 trln. eurų, užsienio skola - 1,9 trln. eurų (284 proc.). Kiekvienas šalies gyventojas jau dabar yra skolingas po 41,3 tūkst. valstybės užsienio skolos. Ispanijos galvos skausmas numeris vienas - skolose paskendusi Portugalija, kuri jai skolinga milijardus eurų. Pati Ispanija yra daugiausiai paskolinusi pinigų Vokietijai (131 mlrd. eurų) ir Prancūzijai (112 mlrd. eurų).
Portugalijos BVP - 0,2 trln. eurų, užsienio skola - 0,4 trln. eurų (251 proc.). Portugalui tenka 38 tūkst. šalies užsienio skolos. Portugalija yra daugiausiai paskolinusi Ispanijai (65,7 mlrd. eurų), o pati skolinga Graikijai (7,5 mlrd. eurų)
Graikijos BVP - 0,2 trln. eurų, užsienio skola - 0,4 trln. eurų (252 proc.). Kiekvienam graikui tenka po 38 tūkst. eurų šalies užsienio skolos. Nors Graikijos ekonomika nėra didelė, labiausiai baiminamasi „užteršimo" pavojaus, t.y., kad jos bėdos gali persimesti į kitas šalis.
Euro krizė ir jos priežastys
Politologo, Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojo Lauryno Kaščiūno teigimu, euro krizės problemos buvo tarsi užprogramuotos neteisingame pačios pinigų sąjungos konstravime. Buvo sukurta pinigų sąjunga prieš tai nesukūrus ekonominės sąjungos. „Ekonominė sąjunga reikštų, kad ES šalys suvienodina savo tiesioginių mokesčių sistemas, kalba apie bendrą socialinę politiką, daug didesnį ES biudžetą. Iš principo tai reikštų, kad ES narių ekonominės politikos supanašėja ir tik tada kaip kepurė uždedamas bendras pinigas. O buvo pasielgta kitaip. Uždėta bendra piniginės sąjungos kepurė, tikintis, kad ji privers šalis labiau ekonomiškai harmonizuotis.
Bandyta eiti visai kitu keliu ir kaip mes dabar matome šis bandymas susiduria su rimtomis problemomis“, - savo versiją, kodėl euro zona patiria krizę, aiškino politologas. „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas svarstė, kad euro zoną itin išbalansavo tai, kad pietų šalys visada gyveno aukščiau savo galimybių, o vakarų bei šiaurės - taupė daugiau, nei reikėjo. „Pietinės šalys negyveno pagal savo galimybes, jos skolinosi ir vartojo žymiai daugiau negu pačios pagamindavo. Bet nereikia kaltinti vien tik jų. Vokietija taip pat negyveno pagal savo galimybes. Ji vartodavo žymiai mažiau negu pagamindavo, nes taupė pinigus ateičiai.
Šiuo metu mes matome, kad nei šiaurinių, nei pietinių šalių lūkesčiai neišsipildo. Šiaurinės šalys tikėjosi, kad jos sutaupys ateičiai, bet tie pinigai dingsta, nes bankrutuoja bankai, „bankrutuoja“ pietų valstybės. Vokietijai tai irgi yra didelis sukrėtimas, nes ji supranta, kad gali prarasti tuos pinigus, kuriuos sutaupė. Pietų šalys, gyvenusios geresnės ateities sąskaita, taip pat mato, kad ta geresnė ateitis nebeateina. Matome nepasitenkinimą iš abiejų pusių“, - kalbėjo Ž. Mauricas.
Turtingiausi pasaulio žmonės
8 turtingiausi pasaulio žmonės kartu valdo tiek pat turto, kiek pusė skurdžiausiai gyvenančių pasaulio gyventojų, skelbia labdaros organizacijos „Oxfam“ statistika. Savo ataskaitą apie pasaulyje nuolat augančią pajamų nelygybę „Oxfam“ pristatys sausio 17 d. „Oxfam“ savo ataskaitoje neįvardino 8 turtingiausių pasaulio žmonių, tačiau turtingiausius pasaulio žmones kasmet skelbia „Forbes“ leidinys.
Turtingiausi pasaulio žmonės:
- Bill Gates: Įkūrė „Microsoft“ - didžiausią pasaulyje programinę įrangą gaminančią bendrovę.
- Amancio Ortega: Įkūrė mados kompaniją „Inditex“, kurios žinomiausias prekės ženklas yra „Zara“.
- Warren Buffett: Investicijų srityje dirba nuo 1951 m., valdo „Berkshire Hathaway“ - vieną iš didžiausių pasaulio investicinių bendrovių.
- Carlos Slim: Priklauso konglomeratas „Grupo Carso“, apimantis įvairių sričių bendroves.
- Jeff Bezos: Įkūrė „Amazon.com“ - didžiausią elektroninės prekybos puslapį pasaulyje.
- Mark Zuckerberg: Įkūrė socialinį tinklą „Facebook“.
- Larry Ellison: Įkūrė technologijų bendrovę „Oracle Corporation“.
- Michael Bloomberg: Įkūrė bendrovę „Bloomberg“, užsiimančią finansinių paslaugų teikimu, technologijų vystymu ir žiniasklaidos priemonių tinklu.