Kaunas tampa vis draugiškesniu miestu keturkojams draugams. Mieste daugėja vietų, į kurias galima eiti kartu su savo augintiniais. Vis tik, auginant gyvūną bute, svarbu žinoti taisykles ir pasiruošti galimiems iššūkiams. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai pasiruošti ir ką daryti, kad augintinis būtų laimingas, o kaimynai - patenkinti.

Gyvūnų Laikymo Taisyklės Kaune ir Kėdainiuose
Kauniečiai, auginantys šunis ir kates, raginami atkreipti dėmesį į Kauno mieste galiojančias gyvūnų laikymo taisykles. Jos įpareigoja šeimininkus užtikrinti, kad viešosiose vietose, bendrojo naudojimo patalpose gyvūnai nebūtų paliekami vieni. Negalima šuns paleisti laiptinėje, daugiabučio namo kieme, vaikų žaidimų aikštelėse, draudžiama šunį išleisti pasibėgioti vieną, be savininko priežiūros. Šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose turi būti vedžiojami laikant už pavadėlio. Šunys gali būti ir su antsnukiu ar be jo, savininkui atsakingai įvertinus savo augintinio elgseną. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti atitinkamai sutrumpinamas, kad aplinkiniai jaustųsi saugiai. Augintinio savininkas privalo garantuoti, kad gyvūno auginimas ir laikymas nedrums kitų žmonių ramybės, nekels pavojaus sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.
Siekiant miestiečiams priminti ir paskatinti laikytis Gyvūnų laikymo taisyklių, kiekvieno daugiabučio laiptinėse galima rasti augintinių laikymo atmintinę. Svarbu prisiminti:
- Skiepas nuo pasiutligės yra privalomas! Juo kasmet privaloma skiepyti šunis, kates ir šeškus.
- Kastracija / sterilizacija yra patikima ir visiškai saugi procedūra.
- Paženklinkite savo augintinį.
- Vedžiokite su pavadėliu. Šunys bendro naudojimo patalpose ir viešosiose vietose turi būti vedžiojami laikant už pavadėlio.
Už netinkamą augintinio priežiūrą, žiaurų elgesį su gyvūnu ar kitų pareigų nevykdymą taikoma administracinė, civilinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Dėl gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklių pažeidimų kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administracijos Sveikatos apsaugos skyriaus Sanitarijos poskyrį, tel 8-37 42 42 65, Laisvės al. 8-37 42 27 22, Laisvės al.
Kėdainių miesto daugiabučio namo gyventojas, norintis įsigyti ir bute laikyti gyvūną (šunį) privalo laikytis Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme bei Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-04 d. įsakymu Nr. AD-1-1192, patvirtintų gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje taisyklėse, nustatytų reikalavimų. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais asmenims norintiems laikyti bute gyvūną (šunį), kaimynų sutikimas nereikalingas, rinkliavos mokestis už daugiabutyje laikomą gyvūną nerenkamas.
Laikantiems gyvūnus daugiabučiuose svarbu žinoti:
- Šuns, katės savininkas privalo turėti gyvūno registracijos ir vakcinacijos (skiepų) dokumentus.
- Gyvūno savininkas, gyvūną prižiūrintis asmuo privalo sudaryti sąlygas policijos ar Administracijos pareigūnui nustatyti gyvūno tapatybę.
- Daugiabučių namų butuose leidžiama laikyti ne daugiau kaip du šunis ar dvi kates arba vieną šunį ir vieną katę. Bute leidžiama laikyti šuniukų ar kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus.
- Iš buto į laiptinę, koridorių ir kitas bendrojo naudojimo patalpas šunis būtina vesti su pavadėliu ir antsnukiu. (Šunys turi būti vedžiojami (vedami) su pavadėliu ir antsnukiu. Šunys, kuriems dėl jų veislės antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina, gali būti vedžiojami (vedami) be jų, bet su pavadėliu. Prie pašalinių žmonių pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m.). Savininkai kates turi išnešti ant rankų arba specialiuose narveliuose, kuprinėse, galima vesti su pavadėliu.
- Gyvūną vežti liftu galima tik tada, jei tam neprieštarauja žmonės, esantys lifte.
- Daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas arba namą administruojanti įmonė privalo teikti Administracijai informaciją apie administruojamuose namuose laikomus šunis, kates.
- Laikyti šunis, kates bute, taip pat privačiame name, kuriame gyvena kelios atskiros šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
- Savininkai, įvesdami į namą šunis, kates, privalo užtikrinti, kad nebūtų teršiamos laiptinės, liftai ir kitos bendrojo naudojimo patalpos.
- Savininkai privalo užtikrinti, kad butuose nuo 24 iki 6 val. gyvūnai netrikdytų viešosios rimties.
Draudžiama:
- daugiabučių namų valdoje laikyti ūkinės paskirties gyvūnus;
- šunis ir kates laikyti bendrabučiuose (išskyrus tuos, kurie be bendrų virtuvių);
- gyvenamosiose patalpose laikyti ūkinės paskirties gyvūnus.
Kaip Pasiruošti Šuns Laikymui Bute?
Prieš perkant šunį, svarbu užduoti sau keletą klausimų:
- Kokie mano lūkesčiai įsigijus šunį? Ko aš iš jo tikiuosi?
- Ką aš norėčiau su juo veikti: sportuoti, dresuoti, kad turėčiau ištikimą draugą, patikimą sargą ar tiesiog mielą ir gerą augintinį?
- Kaip aš įsivaizduoju šuns laikymą namuose?
Tikrai yra žmonių, kurie negali su tuo susigyventi, todėl jiems arba šuns auginti visai nereikėtų, arba vertėtų rinktis tas veisles, kurios mažiau šeriasi.
Atvykus rinktis šuniuką iš veislyno, svarbu žiūrėti, ką jis veikia. Aš pati, tarkime, niekada neimčiau šuniuko, kuris laikosi atskirai nuo savo gaujos, kuris pats sau vienas žaidžia ar miega. Kitas dalykas - rinkčiausi patį aktyviausią ir labiausiai žaidžiantį šuniuką, kitaip tariant, tą, kuris yra labiausiai maišantis gyventi; kitiems gal kaip tik ramesnis šuo labiau prie širdies. Būtų naudinga šunelį nusinešti ir kažkur į svetimą vietą ir pažiūrėti, kaip toje aplinkoje jis jaučiasi.
Man keista, kuomet sakoma, kad dideli šunys bute kankinasi, taip tikrai nėra. Pažvelkime iš kitos pusės - juk auginti tris vaikus bute yra visiškai normalu ir niekas nemano, kad jie ten kankinasi, tiesa? Lygiai tas pats galioja ir kalbant apie šunis. Sakyčiau, netgi blogiau tam šuniui, kuris auginamas kad ir nuosavame name, tačiau visuomet yra laikomas uždarytas voljere ir tik retkarčiais paleidžiamas pats sau vienas pasilakstyti dideliame kieme. Erdvė yra žmogaus prioritetas, o šuns prioritetas yra visai kitoks. Šuniui reikia žmogaus, o ne hektaro žemės.
Taigi, kad ir kiek hektarų bus tame sklype, jei šuo nebus vedžiojamas, jei jis retai turės kontaktą su šeimininku, toks šuo laimingesnis už bute gyvenantį šunį tikrai nebus. Nesakau, kad šuo negali gyventi ir voljere, tačiau šeimininkams derėtų nepamiršti dažniau su šuniu pabendrauti ir jį patiems pavedžioti. Ir daryti tai ne tik tada, kai geras oras, o kasdien bent po du kartus per dieną.
Norint apsaugoti savo baldus nuo suniokojimo bute auginant šunį, Ž. Čepulienė pataria įsigyti atitinkamo dydžio narvą. Šuo yra plėšrus gyvūnas, kurio natūrali būsena yra snaudimas vienoje vietoje, todėl ir narvas jiems tikrai nėra kančia. Nuo mažens prie narvo pratinamas šuo, net ir dekoratyvinės veislės, kur kas greičiau pripras ir atlikti savo reikalus lauke, tad nereikės namų aptiesti palutėmis, kas taip pat yra ganėtinai klaidinga praktika. Juk nuo mažens namuose ant palučių darantis šuniukas, išmoksta ir supranta, kad savo reikalus jis gali atlikti ir namuose, todėl vėliau pripratinti jį palaukti, kol bus išvestas, gali sektis daug sunkiau.
Šuns Dresavimas Bute
Jau turintiems savo augintinį, Ž.Čepulienė pataria nepamiršti ir šuns dresavimo svarbos: „Savo šunį dresuoti reikėtų priklausomai nuo šeimininko poreikių, tačiau reikėtų nepamiršti, kad gyvename sociume, tad visų pirma reikėtų pagalvoti apie tai, kad šuo netrukdytų aplink gyvenantiems žmonėms.
Vis tik, jei norima šunį išmokyti ne tik paprasčiausių sėdėjimo ar gulėjimo komandų, o ir išugdyti jo paklusnumą ar, juolab, suvaldyti agresiją, Živilė rekomenduoja verčiau jau kreiptis į tokios patirties turintį specialistą. Norint tinkamai išmokyti savo augintinį, žinoma, patarčiau kreiptis į dresuotoją, nes tik jis geriausiai išmokys šunį visas reikalingas komandas. Juk ir dantų sau patys, kokią knygą pasiskaitę, nesitaisome, tam reikalingas specialistas, taigi tas pats galioja ir kalbant apie dresavimą. Nederėtų eksperimentuoti prisižiūrėjus „Youtube“ filmukų ar pasiskaičius internete, mat dėl daromų dresavimo klaidų galima ir sugadinti šuns charakterį.
Živilė Čepulienė tikina, kad vedant dresuoti savo šunis, labai svarbu laikytis tam tikrų taisyklių, kurių nepaisant, šuo ne tik kad nenorės mokytis, bet ir visiškai neklausys. Anot specialistės, viena didžiausių šeimininkų klaidų - šuns peršėrimas.
Vienas svarbiausių dalykų, kurį būtina padaryti prieš vedantis šunį į aikštelę, - tai neduoti jam ėsti. Tokiu atveju šuo kur kas geriau klausys ir aktyviau stengsis įvykdyti komandas. Ką tai reiškia? Namuose nebelieka dubens su maistu, o kasdienė šuns maisto norma yra dedama į maišelį ir einama kartu su juo į lauką. Iš pradžių šunį reikėtų pradėti mokyti neutralioje aplinkoje, kur nebūtų trikdžių (nei žmonių, nei kitų augintinių). Tuomet, visų pirma, reikėtų ištarti šuns vardą ir duoti šiek tiek maisto. Tokiu atveju šuo supras, kad atėjęs pas šeimininką jis gaus ir maisto.
Jei po tų poros dienų, lauke šuo neatlieka komandų ar neklauso, tuomet maisto jis tą dieną ir negauna. Nereikia jo barti ar mušti, tiesiog ramiai grįžtate namo ir ėsti jam daugiau nebeduodate. Reikia šunį išmokyti: manęs klausai - valgai, neklausai - tavo pasirinkimas, tačiau valgyti negausi. Tai nereiškia, kad šuo yra marinamas badu. Šuo turi suprasti, kad maistą jis turi užsidirbti, o tai supratęs, jis taps daug klusnesnis.
Tarkime, dirbdami su haskio ar biglių veislės šunimis, nepasieksite tokio klusnumo, kokį pasiektumėte dirbdami su aviganiu. Todėl būtų nesąžininga iš jų per daug reikalauti, nes tai visiškai kita veislė ir kitokia jos paskirtis.
Kalbant apie komandą „pas mane“, viena dažniausiai daromų klaidų - šuns kvietimas šią komandą kartojant daug kartų. Ką tokiu atveju supranta šuo? Jei šie žodžiai nuolat kartojami, jis mano, kad ir atlieka tokį veiksmą, kokio iš jo reikalaujama. Kad taip nenutiktų, šuniui reikia aiškiai įvardyti, ką reiškia ši komanda. Kai šuo tiesiog ateina pas jus, tuomet iš karto ir ištarkite komandą „pas mane“, taip ją užtvirtindami ir stipriai girdami savo augintinį. Labai svarbu girti ir skanėstus duoti atitinkamu laiku - tiksliai tuo momentu, kai komanda atliekama, o ne tada, kai paliepus šuniui sėdėti, maistas ištraukiamas tik tada, kai šuo jau spėja atsistoti ir nubėgti savais reikalais.
5 šuniukų dresavimo namuose patarimai, kurių reikia kiekvienam šuns šeimininkui
Ką Daryti, Jei Šuo Trikdo Kaimynus?
Dažnas žmogus jau nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be augintinio. Bėda ta, kad tokia draugija gali nebūtinai patikti kaimynams, garsus lojimas bute, bėgiojimas ar durų braižymas nagais gali varyti iš proto. Ką tokiais atvejais gali padaryti kaimynai, kurių ramybė nuolat trikdoma, jei gražiuoju nepavyksta susitarti su augintinio šeimininkais?
LRT.lt kalbinta Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos (LJAA) narė, advokato padėjėja Brigita Jankauskienė teigia, kad gyvūno lojimas ir bėgiojimas pats savaime nėra draudžiamas, tačiau kai tai trikdo viešąją rimtį, t. y. Skirtingų Lietuvos miestų savivaldybės numato savas gyvūnų laikymo taisykles, todėl gyventojai turi galimybę dėl šuns lojimo kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės atsakingus specialistus, kad būtų pradėta administracinio nusižengimo tyrimo procedūra ir pritaikytos sankcijos - bauda ar gyvūno paėmimas.
Tokia pareiga - netrikdyti viešosios rimties - numatyta ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse, jame nurodyta, kad viešosios rimties pažeidimais yra laikomi šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakare (nuo 19 val. iki 22 val.) ir naktį (nuo 22 val. iki 7 val.) - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, - taisykles primena LJAA atstovė. - Taigi dėl šio pažeidimo asmuo gali kreiptis į policijos įstaigą, kad būtų pradėta administracinio nusižengimo procedūra.
Kaimynams, kenčiantiems dėl svetimų augintinių keliamo triukšmo, dėl to kreipiantis į savo miesto savivaldybę ar policijos pareigūnus, reikia pateikti kuo daugiau įrodymų (pvz., garso, vaizdo medžiagą, nurodyti konkretų laiką, lojimo ar kito sukelto triukšmo trukmę ir t. Teismų praktika numato, kad, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, svarbi ir kitų kaimynų nuomonė dėl konkretaus gyvūno - kuo daugiau kaimynų skundžiasi lojimu ar kitais garsais, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks šeimininko veiksmus (jei nebus imtasi pakankamai priemonių gyvūno keliamam triukšmui sumažinti) pripažinti administraciniu nusižengimu. Teismų praktikoje taip pat yra nurodyta, kad, vertinant, ar šuns lojimas yra trikdantis viešąją rimtį, reikia įvertinti ir šuns lojimo garsumą, lojimo dažnį, intensyvumą, šuns savybes, atstumą iki kaimyninio buto. Visa tai svarbu nustatant, ar toks šuns lojimas peržengia įstatymo ribas ir ar už tai gali būti taikoma bauda.
Už gyvūno keliamą triukšmą gyvenamosiose patalpose vakaro metu (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu gyvūnų savininkams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsniu (viešosios rimties trikdymas) skiriama bauda nuo 20 iki 80 eurų, už pakartotiną nusižengimą skiriama bauda nuo 80 iki 300 eurų. Apie asmenis, pažeidžiančius Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme bei Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-04 d. įsakymu Nr. AD-1-1192, patvirtintų gyvūnų laikymo Kėdainių rajono savivaldybėje taisyklėse, nustatytus reikalavimus, gyventojai gali pranešti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriui nemokamu telefonu 8 800 41510 arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Šunų Veislės, Tinkačios Bute
Ar šuo daugiabutyje yra gera idėja? Mes dažnai susiduriame su šio sprendimo priešininkais. Tačiau tai yra klaidinga nuomonė, nes yra veislių, kurios idealiai tinka gyventi daugiabučiame name. Žmonės, kurie ilgą laiką išvyksta iš namų, išmoko šuniuką gamtinius reikalus atlikti ant palučių. Kartais augintiniai būna išmokomi išeiti pasivaikščioti kas 2 valandas. Taigi šunys gali priprasti prie bet kokio gyvenimo būdo būdo. Tačiau šuniui reikia suteikti tinkamą fizinę apkrovą pagal jo veislę ir amžių.
Kai kurios šunų veislės, paprastai mažos, vis dažniau perkamos laikyti daugiabučiuose. Deja, ne visada jiems bus gerai mažame plote. Jie gali būti labai garsūs, o tai sukelia kaimynų skundus.
Štai keletas veislių, kurios gali būti tinkamos butui:
| Veislė | Apibūdinimas | Rekomenduojama |
|---|---|---|
| Prancūzų buldogas | Mėgsta žaisti, atlieka komandas, jam iš esmės nereikia daug judesio. | Šeimoms su vaikais ir pagyvenusiems žmonėms, kurie gyvena ramų gyvenimo būdą. |
| Maltos bišonas | Vidutinio aktyvumo, ramaus temperamento, mėgsta žmonių kompaniją. | Vidutinio aktyvumo žmonėms. |
| Mopsas | Nėra labai aktyvus, tačiau labai mėgsta glostymus, dėmesį. | Tiems, kurie gali skirti daug dėmesio šuniui. |
| Jorkšyro terjeras (Jorkas) | Labai gyva ir energinga, tačiau, deja, triukšminga. | Tiems, kurie gali užtikrinti daug veiklos. |
| Taksas | Labai judrus, triukšmingas šuo su polinkiu priaugti svorio. | Tiems, kurie gali užtikrinti kasdienį judėjimą. |
| Naujasis Škotijos retriveris | Draugiškas, greitai mokosi, tačiau vis tiek reikalauja daug kasdienės veiklos. | Aktyviems žmonėms, galintiems skirti daug laiko šuniui. |
Priešingai nei atrodo, dėl didelio šuns nereikia įsigyti namo ar didelio buto. Žinoma, namas su sodu savininkams palengvina reikalus, tačiau gyventi su dideliu augintiniu bute įmanoma, nes bet kokiu atveju šuniui ir taip reikia papildomų pramogų, nesvarbu, ar tai būtų vienos šeimos namas, ar butas daugiabutyje. Šeimininkas turėtų suteikti šuniui pakankamai vietos. Labai mažame kambaryje gyvūnas gali nerasti savo vietos žmogaus erdvėje. Be to, šuniui turėtų būti užtikrinta pakankama fizinė apkrova.
Atsiminkite, kad svarbiausia - meilė ir rūpestis savo augintiniu. Tinkamai prižiūrint ir auklėjant, šuo gali būti puikus kompanionas net ir mažame bute.