Didžioji dalis daugiabučių namų Lietuvoje pastatyti dar iki 1993-iųjų, todėl jų atnaujinimas yra itin aktualus. Kompleksiškai renovuotų daugiabučių gyventojai už šildymą moka pusantro karto mažiau nei naujos statybos namų butų savininkai ir beveik keturis kartus mažiau nei nemodernizuotų daugiaaukščių namų gyventojai.
Daugiabučio renovacija - efektyvus būdas sumažinti šildymo išlaidas.
„Didžiausią naudą teikia kompleksinis pastato konstrukcijų bei šildymo sistemų modernizavimas. Tačiau pasiekti rezultatai kol kas labai kuklūs.
Finansavimo galimybės
Renovuojant daugiabučius, gyventojams tenka imti paskolas iš banko. Su Šiaulių banku pasirašyta sutartis, kad pagal daugiabučių atnaujinimo programą lėšos gyventojams skolinamos su 3 proc. palūkanomis, bet jeigu name yra nemokių asmenų - bankas neskolina. Šiuo metu vyksta derybos su bankais, kad sprendimas būtų pakeistas, nes už nemokų asmenį paskolą įsipareigoja dengti valstybė.
Taip pat gyventojams Šiaulių bankas sutiko teikti renovacijai paskolas 20-iai metų su 3 proc. fiksuotosiomis palūkanomis. Jeigu gyventojai pasirinktų visišką namo renovaciją, apie 15 proc.
Yra fondas, kuriam skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto ir ES, kitų tarptautinių šaltinių. Būtent iš tų lėšų ir būtų finansuojamas techninių projektų rengimas. Daugiabučių namų bendrijoms tereikėtų pareikšti norą namą atnaujinti.
Valstybė turėtų skirti apie 100 mln. litų. Kitų metų šalies biudžete numatyta tik 53 mln. litų valstybės paramos namų modernizavimui. Aplinkos ministerija siūlo šią sumą padidinti dar 50 mln. litų.
Anksčiau renovuojant daugiabučius parama buvo skiriama ir tiems darbams, kuriuos gyventojai turi atlikti už kaupiamąsias lėšas. „Todėl buvo proga atsisakyti kaupiamųjų lėšų.
Jungtinės veiklos sutartys
Dalį Klaipėdos namų valdų įsigijusios bedrovės „City Service” Rinkų vystymo departamento direktorius Vytautas Turonis tvirtino, jog kai kuriuos gyventojus bandė įtikinti pasirašyti namo jungtinės veiklos sutartis. „Jei visi namo gyventojai turi pritarti jungtinei veiklai, tuomet nėra jokių galimybių pasirašyti sutartį.
Teisininkai nesutaria, ar šiai sutarčiai reikia daugiau nei pusės daugiabučio gyventojų sutikimo, ar tam turi pritarti 100 proc. Vėliau „City Service” namų valdos bandė kurti bendrijas, kurias valdos būtų aptarnavusios.
Renovacijos procesas ir teisės aktai
Apskaičiuota, kad vieno daugiabučio namo renovacijai reikalingų dokumentų paruošimas namo bendrijai kainuodavo apie 50 tūkst. litų. Sunkmečiu paslaugos kainos nukrito ir jos dar gali atpigti, jeigu ištisiems kvartalams techninius projektus rengtų savivaldybės specialistai. Skaičiuojama, kad tokiu atveju vieno daugiabučio namo renovacijos techninis projektas atsieitų apie 14 tūkst. litų. Ši suma prilygsta savivaldybės kompensuojamai daliai.
Naujų teisės aktų projektuose numatoma, kad valstybės parama įstiklinant balkonus bus teikiama, jei tai bus daroma pagal vieningą projektą. Todėl nuo 2007-ųjų rugpjūčio perpus sumažintas privalomas pradinis įnašas. Tereiks surinkti penkis procentus nuo investicijų sumos.
Vilniaus miesto valdžia ketina renovacija užsiimti iš esmės - renovuoti ne po vieną namą, o ištisus daugiabučių kvartalus. Sostinės meras Vilius Navickas įsitikinęs, kad būtent sunkmečiu privalu suaktyvinti senų daugiabučių atnaujinimo darbus. Mat statybos medžiagų ir rangos darbų kainos kritusios perpus.
Specialistai praneša, nuo ko pradėti daugiabučio renovaciją: svarbiausi yra du aspektai
Vilniaus valdžia užsimojo atnaujinti vieną daugiabučių namų kvartalą kaip pavyzdį kitiems sostinės gyventojams. Pasirinkta Žirmūnų, Minties, Tuskulėnų gatvių ribojama teritorija. Joje yra apie 50 daugiabučių namų, kuriuose gyvena apytikriai 6-10 tūkst. vilniečių. Savivaldybė užsispyrusi iki rugpjūčio pabaigos įtikinti apie 70 proc. visų numatytos teritorijos gyventojų renovacijos nauda, įkurti namų bendrijas, kur jų nėra. Norint pradėti renovacijos darbus reikia užsitikrinti 50 proc.
Tiems, kurie pasiryš atnaujinti savo būstą, savivaldybė ketina iki kitų metų vasario parengti dokumentus, išduoti leidimą statybai ir padėti suorganizuoti konkursą rangovo paieškoms. Pirkimo komisijoje dalyvautų ir daugiabučio namo atstovai. Greičiausiai kvartalo namus bus patikėta atnaujinti kelioms statybų bendrovėms. Mat tikimasi, kad konkurencija paskatins rangovus dirbti kokybiškiau.
Planuojame pradėti aktyvią viešųjų ryšių kampaniją, kalbėtis su bendrijomis akis į akį, pasakoti jiems apie renovacijos naudą. Šiems darbams tikimės taip pat sulaukti lėšų iš minėto fondo. Tačiau mes neprivalome ko nors įtikinti, mes tik informuosime, o sprendimus priims patys žmonės.
Nereikia bijoti imti paskolų. Pastebėta, kad atnaujinto namo išlaidos už šildymą sumažėja (savivaldybės duomenimis, šildymo išlaidos vidutiniškai krinta apie 40 proc. - red. past.). Tai užuot šildžius orą, geriau imti kreditą. Jeigu renovuojame namus po vieną, "tik likviduojame šašus nuo veido", bet nesutvarkome infrastruktūros, aplinka negerėja. Renovuoti namus kvartalais kur kas efektyviau, tačiau tam reikia sutvarkyti teisės aktus, kad sprendimus priimtų ne pavieniai namai, o kvartalai. Juk dabar viename kvartale yra ir bendrijų, ir namus administruojančių įmonių, treti turi sudarę jungtinės veiklos sutartis.
Tiesa, kyla finansinių problemų. Gyventojai vis dar laukia, kol jų turtu pasirūpins kas nors kitas. Bet jeigu namų neremontuosime, jie subyrės. Galėtų ir neimti, jeigu 20 metų būtų kaupę lėšas kapitaliniams remonto darbams.
Nuo 2004 m. Iki 2010 m. renovuoti 42 sostinės daugiabučiai. Į jų atnaujinimą investuota 31 mln. litų. Iš jų valstybės parama siekia apie 5 mln.
Panevėžio pavyzdys
Ypač aktyviai namus renovuoja Panevėžys. Ten apie 80 proc. Panevėžyje dar šiais metais bus baigti renovuoti 109 daugiabučiai už 40 mln.
Klaipėdos situacija
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos regiono padalinyje iš viso yra užregistruotos 45 uostamiesčio bendrijos, dalyvaujančios Daugiabučių namų modernizavimo programoje. Jau 11 bendrijų baigusios numatytus darbus. Atlikta darbų už 3,26 mln. Šiuo metu 19 Klaipėdos bendrijų dar vyksta darbai. Šios bendrijos pasirašė rangos darbų sutarčių už 11,8 mln. litų, jau atlikta darbų už 5,5 mln. litų. Kitąmet 15 bendrijų ruošiasi įgyvendinti jau patvirtintus investicinius projektus už 14,6 mln.
E.Radavičienė neigė šilumininkų priekaištus, jog nieko nedaroma dėl energijos taupymo.
Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindinius renovacijos etapus ir finansavimo šaltinius:
| Etapas | Veiksmai | Finansavimo šaltiniai |
|---|---|---|
| Projektavimas | Dokumentų rengimas, techninis projektas | ES fondai, valstybės biudžetas, savivaldybės lėšos |
| Rangos darbai | Pastato konstrukcijų ir sistemų modernizavimas | Banko paskolos, gyventojų lėšos, valstybės parama |
| Įgyvendinimas | Statybos leidimas, rangovo paieška | Savivaldybės pagalba |