Civilinėje teisėje, siekiant užtikrinti sąžiningumą ir apsaugoti asmenų teises, tarp sandorių negaliojimo pagrindų įtvirtinti tariamieji ir apsimestiniai sandoriai. Šiame straipsnyje aptarsime restitucijos taikymą, kai sklypo pardavėjas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, analizuojant tariamųjų ir apsimestinių sandorių ypatumus.
Pradedant analizuoti bet kokios teisinės konstrukcijos turinį, visada pravartu pasidomėti jos ištakomis - tokiu būdu galima lengviau suprasti jos paskirtį bei tikslus, kurių siekiama įtvirtinant minimą teisinį reguliavimą. Visiems žinoma, jog civilinės teisės tradicijai didžiausios įtakos turėjo romėnų teisės doktrina. Ši sukurta teisės sistema padėjo tvirtus pamatus daugeliui šiuolaikinės civilinės teisės institutų, todėl lieka aktuali ir aptariant mūsų nagrinėjamos temos ypatumus.
Jau romėnų teisėje, Digestuose, randama nuostata, jog civilinė teisė sukurta sąžiningiems ir rūpestingiems. Romėnų juristai savo darbuose suformulavo pagrindinius sandorių negaliojimo dėl valios trūkumų pagrindus, daug dėmesio skyrė valios raiškai.
Romėnų teisėje klausimus spręsdavo žinomas bei taikomas simuliacijos institutas (lot. simulare - apsimesti, imituoti, dėti). Nuo iocandi causa simuliacija skyrėsi tuo, jog pastaruoju atveju ašalys valios pareiškimas yra rimtas, suderintas, išreikšta ašalys valia sutampa. Simuliacija taip pat būdavo pripažįstami atvejai, kai sudarydamos pirkimo-pardavimo ar nuomos sutartis ašalys numatydavo, jog sutarties kaina bus lygi vienai monetai.
Teisiniu visų diskusijų pagrindu tapo Justiniano kodekso nuostata, jog didesnės reikšmės turi tai, kas padaryta, negu tai, kas išreikšta tik "dėl akis" (lot. Plus valere quod agitur quamquod simulate concipitur). Dengiamasis sandoris galėjo likti galioti, jei atitikdavo atskiriems sandoriams nustatytus turinio ir formos reikalavimus.
Tariamieji ir apsimestiniai sandoriai
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (CK) įtvirtintas sandorio negaliojimo institutas. Pagrindinis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjekto valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Neturintys esminio valios elemento - siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas - veiksmai nėra sandoriai.
Praktikoje būna situacijų, kai vedini vienų ar kitų tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. šio teisinio tikslo. Tokioms faktinėms situacijoms reguliuoti CK 1.86 straipsnyje įtvirtinta, jog tik dėl akis (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Sandoris negalioja ab initio (nuo sudarymo momento).
Ir nors tokie susitarimai laikomi fiktyviais, realiai nevykdomais (o įvykdyti jau negali būti pripažįstami tariamais), įstatymų leidėjas antroje minėto straipsnio dalyje įtvirtina taisyklę, jog tariamiesiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos (t.y. restitucijos taisyklės). Tokia pozicija kvestionuotina, kyla klausimas dėl galimai atsiradusios prieštaros - jei tariamuoju sandoriu ašalys siekia sukurti tik išorinį tam tikrų santykių sukūrimo, pakeitimo ar pasibaigimo vaizdą, o jokie tokio sandorio vykdymo veiksmai negali būti atliekami, kodėl tuomet CK pateikiamas kilusis pasekmių išsprendimo būdas, nukreipiama į restitucijos taikymą?
Sandorio ašalys valios trūkumai gali pasireikšti ne tik simuliuojant patį sandorio sudarymo faktą, bet ir nuslepiant tikrąsias juo siekiamas pasekmes, imituojant kitokio pobūdžio susitarimo sudarymą. Tokių situacijų sprendimui CK 1.87 straipsnyje įtvirtintas apsimestinis sandoris negaliojimo institutas, jo nuostatas taikant atvejams, kai sandoris sudaromas kitam sandoriui pridengti. Šiuo atveju susiklosto „dvigubi“ teisiniai santykiai, iš esmės sudaromi du sandoriai - apsimestinis ir tikrasis.
Apsimestiniai sandoriai turi būti eliminuojami iš civilinės apyvartos sprendžiant dėl tikrojo (pridengiamojo) sandorio likimo. Todėl gali kilti klausimas, ar teisingai pasirinkta įstatymo leidėjo pozicija apsimestiniam sandoriui priskirti niekiniams sandoriams.
Pakanka vien trumpos apžvalgos, kad pastebėtume, jog tiek tariamojo, tiek apsimestinio sandorio ašalys valia turi trūkumų, abiem atvejais imituojamas skirtingos, nei iš tiesų siekiama, teisių ir pareigų apimties tarp ašalys atsiradimas. Analizuojant iškeltus klausimus, pravartu nagrinėti užsienio valstybių teisę įtvirtinant tariamus ir apsimestinius sandorius - kitų ašalių teisės praktikos ir doktrinos analizė gali padėti ne tik visapusiškai atskleisti nagrinėjamą temą, bet ir leisti pasinaudoti sukaupta gerąja patirtimi.

Kadangi CK 1.86 ir 1.87 straipsnių nuostatos, priėmus 2000 m. CK, išliko nepasikeitusios, manytina, kad Rusijos Federacijos teisės ir doktrinos analizė gali padėti geriau suvokti šiuo metu galiojantį tariamąjį ir apsimestinį sandorių institutą.
Tariamieji ir apsimestiniai sandoriai negalioja dėl ašalių valios ydingumo juos sudarant, yra niekiniai ir negaliojantys nuo pat sudarymo momento. Jei veiksmai pažeidžia trečiųjų asmenų teises ar sudaro prielaidas jų pažeidimui, civilinėje teisėje tarp sandorių negaliojimo pagrindų įtvirtinti tariamieji ir apsimestiniai sandoriai.
Remdamasis Digests ištraukomis, savo tyrime apie romėnų teisės įtaką šiuolaikinei civilinei teisei ir civilinio proceso teisei, M. Jonaitis daro išvadą, kad nagrinėdami sandorių negaliojimo klausimus romėnų juristai tariamąjį sandorį skyrė nuo apsimestinio. Pavyzdžiui, Gajus teigia - santuoka, sudaryta dėl akis, yra negaliojanti. Ulpianas nurodo, kad jeigu kas nors pardavimo atveju, turėdamas tikslą padovanoti, nustato atitinkamą kainą, tai nelaikoma pardavimu. Minėta taisyklė išreiškia apsimestinio sandorio esmę - sandoris, sudarytas kitam sandoriui pridengti, yra niekinis ir negalioja.
Nors atskirų terminų, tokių kaip tariamasis, apsimestinis sandoris ar panašūs, romėnų juristų darbuose neaptinkama, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.86 ir 1.87 straipsniuose įtvirtinti sandorių negaliojimo pagrindai savo esme atitinka simuliacijos institutą, todėl dar Senovės Romos teisėje susiformavusios taisyklės padeda atskleisti tariamojo ir apsimestinio sandorių turinį, vienydamos šiuos susitarimus kaip padarytus su valios trūkumais, bei per atskirus kazusus apibrėždamos tokių sandorių negaliojimo ypatumus bei teisines pasekmes.
Nepaisant minėtų skirtumų, akivaizdu, kad simuliacijos susiformavimas senovės Romoje padėjo tvirtus pamatus bei sąlygojo šio instituto įsitvirtinimą bei išplitimą daugelyje vėlesnių teisinių sistemų.
Užsienio valstybių teisinis reguliavimas
Užsienio valstybių įstatymų leidėjai pasirinko įvairius teisinio reglamentavimo modelius įtvirtindami aš sandorių negaliojimo pagrindus, savo turiniu artimus institutus galima rasti daugelyje valstybių. Vienose ašalyse civiliniuose kodeksuose, kaip ir Senovės Romos teisėje, įtvirtintas būtent simuliacijos mechanizmas (pvz. Italijos civilinio kodekso (toliau vadinama - Italijos CK) 1414 str.), kitose - atskiri sandorių negaliojimo pagrindai (pvz. Rusijos Federacijos civilinio kodekso (toliau vadinama - Rusijos CK) 170 str. Scheingeschäft, Austrijos civilinio kodekso (toliau vadinama - Austrijos CK) 916 str. dėl sandorių negaliojimo).
Pinigai, gėda ir pamokos dar vaikystėje | Rytis Jankauskas | Pokalbiai apie pinigus #8
Europos privataus teisės principai (toliau vadinama - PECL) - ašalių asmens teisių ir interesų apsauga palikti nacionalinės teisės dispozicijai). PECL 6:103 straipsnis numato, kad „ašalims sudarius menamą susitarimą, kuriuo nesiekiama atskleisti tikrųjų jų ketinimų, ašalis įpareigoja tikrasis susitarimas“. Tokia ganėtinai glausta ir iš pirmo žvilgsnio paprasta formuluotė principų komentatorius išskaidoma į tris rūšis sandorius - tokius, kuomet sudarydamos apsimestinius sandorius ašalys nuslepia tikruosius ketinimus (santykinė simuliacija), tokius, kuomet sudarydamos tariamus sandorius ašalys apskritai nesiekia teisių ir pareigų sukūrimo (absoliuti simuliacija) ir tokius, kuomet sandoris sudaromas ne su tikruoju naudos gavėju, bet su jo agentu (subjektyvioji simuliacija). PECL numato tik aš sandorių pasekmes ašalims - principuose nustatytos taisyklės pripažįstamos ir įtvirtintos daugelio ašalių teisėje.
Kartu su PECL analize svarbu panagrinėti ir naujausius teisės mokslininkų darbus.
tags: #taikyti #restitucija #nes #sklypo #pardavejas #nevykde