Tauragės bendruomenių namai: patalpų nuoma ir bendruomenės veikla

Artėjant 2023 m. savivaldos rinkimams, vasario 23 dieną 19 val. Tauragės bendruomenių namuose Nešališkas politikos stebėsenos tinklas „Žinau, ką renku“ organizuoja kandidatų į mero postą debatus. „Žinau, ką renku“ veikia nešališkai, tad debatuose kviečiami dalyvauti visi kandidatai į merus. Savo dalyvavimą jau patvirtino Dovydas Kaminskas (Liberalų sąjūdis), Rita Grigalienė (Lietuvos socialdemokratų partija) ir Tomas Raulinavičius (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai). Tauragės savivaldybės gyventojai galės rinktis net iš 6 kandidatų!

Iniciatyva „Žinau, ką renku“ - tai nešališkas politikos stebėsenos tinklas, kuris vykdo priešrinkiminę stebėseną nuo 2014 metų, siekdamas, kad rinkėjai aktyviai ir sąmoningai dalyvautų rinkimuose bei sustiprėtų informuotas dialogas tarp politikų ir rinkėjų. Tuo tikslu organizuojame priešrinkiminius debatus. Norint išsirinkti labiausiai tinkamą kandidatą užimti mero postą reikia pasiruošti - sugalvoti bent 3 argumentus, kodėl už jį balsuoju.

Tauragės bendruomenių namai, kaip ir daugelis kitų bendruomeninių centrų Lietuvoje, atlieka svarbų vaidmenį vietos gyventojų gyvenime. Jie ne tik suteikia erdvę susibūrimams ir renginiams, bet ir tampa platforma socialiniam verslui plėtoti. Tačiau, su kokiais iššūkiais susiduria kaimo bendruomenės, bandydamos išgyventi iš tokios veiklos?

Bendruomenių namai Lietuvoje: nuo apleistų pastatų iki socialinio verslo centrų

Vilniaus Balsių mikrorajono bendruomenės nariai, keliaudami po Lietuvą, domėjosi, kokį socialinį verslą plėtoja mažesnių šalies miestų ir kaimo bendruomenės. Balsiečiai aplankė daugiau nei 20 bendruomeninių organizacijų. „Iš tiesų galime pasidžiaugti, kad visos aplankytos vietos bendruomenės jau turi savo namus“, - pasakoja Balsių bendruomenės pirmininkas Rimantas Micka. Šie namai - tai buvę apleisti visuomeninės paskirties pastatai: kultūros namai, mokyklos, darželiai ir pan. Pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama jie renovuoti ir pritaikyti naujai veiklai. Šiomis patalpomis bendruomenės naudojasi pagal panaudos sutartis su rajonų savivaldybių administracijomis.

Bendruomenių būstinės įrengtos ne tik taip, kad šių organizacijų nariai turėtų kur susirinkti, bet ir pritaikytos pasirinktam socialiniam verslui kurti. Teikdamos projektą pastato renovacijai finansuoti, kai kurios bendruomenės taip pat prašė ir lėšų įvairiai įrangai įsigyti.

Patalpų nuoma kaip pajamų šaltinis

Patalpų nuoma įvairiems renginiams - vienas iš bendruomenių pajamų šaltinių. Tiesa, salių nuomos paros įkainiai retai kur viršija 100 Lt. „Daugelis miesto bendruomenių apie tokią veiklą gali tik pasvajoti, nes iki šiol yra kampininkės arba benamės. Vienuose mikrorajonuose visuomeninės paskirties pastatai, kuriuose galėtų burtis vietos bendruomenės ar kitos nevyriausybinės organizacijos, išnuomoti arba privatizuoti, o kylančiuose naujuose mikrorajonuose tokių pastatų apskritai nenumatyta. Mūsų bendruomenė kol kas glaudžiasi dviejuose Balsių pagrindinės mokyklos kabinetuose.

R. Mickos žodžiais, nepalyginamos ir miesto bei kaimo bendruomenių galimybės gauti paramą. Lietuvai įstojus į ES, mūsų šalyje pradėta įgyvendinti Žemės ūkio ministerijos kuruojama ES struktūrinės paramos programa „Leader“, kurios pagrindinė paskirtis - skatinti kaimo bendruomenių visuomeniškumą ir iniciatyvas. 2007-2013 m. pagal „Leader“ Lietuvos kaimo plėtros projektams finansuoti skirta 462,5 mln. Be to, programa „Leader“ įgyvendinama pasitelkiant juridinius asmenis - vietos veiklos grupes (VVG), į kurias partnerystės principu susibūrę visuomenininkai, verslo ir vietos valdžios atstovai.

„Didžiųjų miestų bendruomenės niekuomet negalėjo pretenduoti nei į „Leader“ masto lėšas, nei į jas įsisavinti padedančią VVG struktūrą. Miestų bendruomenes globoja Vidaus reikalų ministerija, tačiau ši institucija nėra nei pasiūliusi, nei įgyvendinusi jokios bendruomeniškumą skatinančios programos. Miesto bendruomenių veiklai suaktyvinti po 8 mln. litų jau trečius metus skiria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Atokiau nuo sostinės centro esantys Balsiai - individualių namų ir sodininkų bendrijų mikrorajonas, čia veikia tik nedidelės įmonės ir yra vos pora visuomeninės paskirties objektų.

Apie 13 km2 teritorijoje gyvena daugiau kaip 10 000 žmonių, tačiau čia kol kas sukurta mažiau nei 300 darbo vietų, tarp jų - ir įsteigtos pagrindinėje mokykloje, nors daugelis jos pedagogų yra ne Balsių gyventojai.

Socialinis verslas bendruomenėse: galimybės ir iššūkiai

„Plėtodami socialinį verslą ne tik galėtume pasiūlyti daugiau paslaugų vietos gyventojams, sukurtume daugiau darbo vietų bei spręstume kitas socialines balsiečių problemas, bet ir suvienytume Balsių gyventojus kūrybingai ir visuomenei naudingai veiklai. Įkvepiančiu pavyzdžiu balsiečiai pavadintų Antanavo bendruomenę. Jos veikla labiausiai orientuota į socialines paslaugas, kurių pageidavo miestelio gyventojai.

„Renovuotose patalpose buvusiuose Antanavo dvaro rūmuose bendruomenės pastangomis įsteigtame vaikų dienos centre „Draugai“ matėme būrį įvairaus amžiaus vaikų: vieni ruošė pamokas, kiti piešė ir žaidė, treti padėjo ruošti maistą virtuvėje, mat čia vaikai mokomi ir darbinių įgūdžių. Anot balsiečių, vaikų dienos centras būtų reikalingas ir Balsiuose, mat čia taip pat yra vaikų, kurie po mokyklos iki pat vakaro namie, kol grįžta tėvai, būna vieni. Balsiuose labai aktuali ir jaunimo užimtumo problema. Nemokama popamokinė veikla Balsių mokykloje organizuojama tik čia besimokantiems 1-8 klasių moksleiviams. Kiti būreliai mokykloje mokami, šios paslaugos - nepigios, be to, jų įvairovė nepakankama.

Junkilų kaime balsiečiai apžiūrėjo rekonstruotus Kultūros namus. Nors šiuolaikiškai įrengtu visuomeniniu pastatu galėtų pasigirti ne kiekvienas didesnis miestas, deja, junkiliečiai susiduria su Lietuvos kaimo vietovėms opia bėda. „Turėjome labai daug jaunimo, kuriems nebuvo kur rengti šokių...“ O gimstamumo rodikliai Balsiuose - vieni didžiausių Lietuvoje. Čia kiekvienoje šeimoje vidutiniškai auga po tris atžalas.

„Turistai aplanko Kėdainių senamiestį, krematoriumą, o paskui atgaivai važiuoja į „Pelėdų kaimą“, - lankytojams iš Balsių pasakojo Pelėdnagių bendruomenės pirmininkė Virginija Vilkelienė. „Pelėdų kaimu“ vadinama turistams skirta programa, per kurią atvykėliams aprodomos gražiausios kaimelio vietos, čia viena po kitos dygstančios pelėdų skulptūros. Vėliau prie bendruomenės centro organizuojamos šaudymo lanku, šliuožimo specialiomis slidėmis varžytuvės. Pažintinę ekskursiją, baltų mitologiją, kulinarinio paveldo pamokėles bei vaišes teatralizuotoje „Lieptų kaimo“ programoje kūrybingai sujungia ir Antalieptės kaimo bendruomenė.

„Balsiuose taip pat galime pakviesti į bendruomenės pastangomis įrengtą mitologinių skulptūrų parką. Galbūt lankytojų jame pagausėtų, sukūrus teatralizuotą teminę ekskursiją, kurią būtų galima jungti su pasivaikščiojimu po įdomiausias Verkių regioninio parko vietas? Iš Nociūnų kaimo balsiečiai parsivežė po dailiai supakuotą rankų darbo muilo gabalėlį. Nociūniškių parduodamas muilas - turizmą regione skatinančios vietos bendruomenės teminio kaimo programos „Nociūnų muilinyčia“ dalis.

„Jei turėtume tinkamas patalpas, jose galėtume nuolat siūlyti balsiečių sukurtų dirbinių - juk mikrorajone gyvena ir menininkų, ir amatininkų. Pasak balsiečių, mikrorajono sodininkams būtų naudinga sulčių spaudykla, kokia gali pasigirti Žukų ir Budraičių kaimo bendruomenės.

Mokesčių sistema ir socialinio verslo iššūkiai

Ar balsiečių aplankytos kaimo bendruomenės gali gyvuoti plėtodamos socialinį verslą? Anaiptol. Vienintelė Antalieptės bendruomenė neberenka nario mokesčio, nes, kaip teigia organizacijos pirmininkė Olga Raugienė, gali išgyventi iš pajamų, gaunamų pagal teminę „Lieptų kaimo“ programą. Tačiau ir vėl paradoksas: uždirbtais pinigais su programoje dalyvaujančiais antalieptiškiais atsiskaityti bendruomenė negali. „Atskaičiavus mokesčius, žmogui už pusdienį darbo galėtume sumokėti tik 18 litų“, - teigia O. Raugienė. Todėl, pasak jos, bendruomenė programos dalyviams atlygina pirktais maisto produktais.

„Bendruomenių veiklai taikoma tokia pati mokestinė sistema kaip ir verslo subjektams. Įsteigus etatus darbuotojams, mokesčiams už juos tektų atiduoti didžiąją dalį uždirbtų pinigų, tad lėšų socialiniam verslui plėtoti nebeliktų. Taip teigia ir kitų balsiečių lankytų bendruomenių atstovai. „Po pokalbių su jais tapo aišku, kad pagal Lietuvoje galiojančią mokesčių sistemą lanksčiai atsiskaityti su bendruomenių socialinio verslo projektuose dirbančiais žmonėmis neįmanoma. Todėl vienose bendruomenėse žmonės dirba pagal verslo liudijimus arba įteisinę individualią veiklą - šiems asmenims tenka ir visa mokesčių našta. Kitos bendruomenės džiaugiasi laikinai galinčios įsteigti darbo biržos subsidijuojamą darbo vietą arba priimti asmenis, kurie privalo atlikti viešuosius darbus. Norint, kad Lietuvoje įsitvirtintų socialinis verslas, būtina tobulinti mokesčių sistemą. Gal tokį verslą kuriančios bendruomenės bent keleriems metams galėtų būti atleistos nuo mokesčių „Sodrai“?

Dar vienas įstatymų suvaržyto socialinio verslo pavyzdys susijęs su prekės ženklu „Senosios Prūsijos lobiai“, kurį Lietuvoje jau atpažįsta daugelis vaistažolių arbatų mėgėjų. Gaminti arbatas susitelkė net septynios Pagėgių savivaldybės bendruomenės. Jų gaminamų vaistažolių mišinių galima įsigyti didžiosiose šalies mugėse, arbatomis prekiauja ir kelios Vilniaus, Kauno, Tauragės bei poros mažesnių miestelių parduotuvės.

„Tačiau ten arbatoms taikomas prekybinis antkainis, už jas reikia mokėti ir pridėtinės vertės mokestį, dėl to žolelių mišinių kaina išauga ir šie gaminiai tampa prabangos preke, kurių daug neparduosi“, - aiškina bendruomeninio vaistažolių verslo koordinatorius Bartas Giedraitis. Pasak jo, pajamos už parduotas arbatas išleidžiamos pakuočių medžiagoms pirkti, šiais pinigais atsiskaitoma su žolelių rinkėjais, pusė kurių - Pagėgių savivaldybės jaunimas.

Balsiečių manymu, bendruomenės Lietuvoje gyvastingos tik dėl savanoriškais pagrindais dirbančių entuziastų. Socialinio verslo steigėja ir savininkė yra vietos bendruomenė. Plėtojant šį verslą uždirbtas pelnas skiriamas bendruomenės narių socialiniams poreikiams tenkinti. Tokio verslo pajamas naudojamos dirbančiųjų atlyginimams, priemonėms ir medžiagoms įsigyti, mokesčiams sumokėti, o likusi dalis vėl investuojama šiam verslui plėtoti, naujoms darbo vietoms ir bendruomenės socialinei gerovei kurti. Nors socialinis verslas organizuojamas pagal tradicinio verslo principus ir modelius, pagrindinis jo tikslas - ne pelnas, bet nauda visuomenei. Pavyzdžiui, bendruomenėje veika amatų dirbtuvės, jų gaminiai parduodami, o gautas pajamas bendruomenė naudoja aplinkai gerinti, skurdui mažinti ar kitiems svarbiems savo narių poreikiams tenkinti.

Projektas „Socialinio verslo modelis Balsių bendruomenėje“ finansuojamas pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros 2014-2016 m.

tags: #taurages #bendruomeniu #namai #nuomojamos #patalpos