Intelektinė nuosavybė: kas tai, rūšys, apsauga ir reikšmė

Intelektinė nuosavybė (IN) yra teisinė koncepcija, apibrėžianti teises ir apsaugos priemones, susijusias su įvairiomis intelektinėmis kūrybinėmis, techninėmis arba verslo vertybėmis, kurios dažniausiai susijusios su žinių kūrimu ir kūrybiškumu. Tiek fiziniams asmenims, tiek įmonėms ji padeda užtikrinti, kad jų kūrybiniai ar techniniai atradimai nebus neleistinai kopijuojami ar naudojami kitų asmenų ar organizacijų.

Intelektinė nuosavybė apima įvairias kūrybines darbo formas:

• Autorių teisės
• Prekių ženklai
• Patentai
• Dizaino registravimas
• Komercinės paslaptys

Intelektinės nuosavybės samprata ir rūšys

Intelektinės veiklos metu gautų rezultatų apsauga susirūpinta palyginti nesenai. Tik XVIII a. pabaigoje - XIX a. pradžioje pradėta rūpintis kūrybinės veiklos metu gautų rezultatų apsauga. Intelektinė nuosavybė kaip teisės institutas susiformuoja XIX a. Dabar, kai gyvename informacijos amžiuje, intelektinė nuosavybė įgauna vis didesnę reikšmę.

Intelektinės nuosavybės apsaugos poreikis auga, nes visuomenėje didėja informacijos reikšmė. Informacija tampa ekonominio stabilumo bei plėtros pagrindu.

Turėdami geras bendravimo, informacijos perdavimo priemones bei aiškų teisinį tarptautinį ir regioninį intelektinės nuosavybės reglamentavimą neišvengiame intelektinės nuosavybės teisės globalizacijos.

Intelektinė nuosavybė ir materialioji nuosavybė

Labai ilgai daugumai žmonių nuosavybė buvo suprantama kaip žemė, jos gelmės, vandenys, miškai ir kita augalija, gyvūnija, pastatai, įrenginiai, vertybiniai popieriai bei kitas turtas. Taigi įstatymas gina ne tik materialias vertybes, bet ir žmogaus intelektinės veiklos metu sukurtas vertybes, kurios materialinės išraiškos gali ir neturėti.

Kadangi nuosavybės teisė žmogui garantuoja teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti tai, analogiškai, ir intelektinės nuosavybės teisė užtikrina netrukdomą valdymą, naudojimąsi ir disponavimą intelektinės veiklos rezultatais.

Vienas iš esminių intelektinės nuosavybės teisės skirtumų nuo materialinės nuosavybės teisės yra tas, kad intelektinės nuosavybės turėtojas greta turtinių teisių turi dar ir moralines - neturtines teises.

Taigi asmuo įsigijęs intelektinę vertybę gali ją vartoti, naudoti, bet negali ja pilnai disponuoti. Taigi intelektinė nuosavybė kitam asmeniui, nors ir įsigijusiam intelektinės veiklos metu sukurtą rezultatą, nepereina.

Autorių teisės

Autorinėmis teisėmis nepriklausomai nuo išraiškos formos yra ginami tokie objektai, kaip literatūros ir meno kūriniai, dramos ir muzikos kūriniai, kinematografijos bei fotografijos kūriniai.

Nagrinėjant norminius aktus galima pastebėti, kad kūrinio paskelbimas visuomenei prieinamomis priemonėmis ar jo nepaskelbimas ženklios reikšmės kūrinio autorinei apsaugai neturi. 1886 m. rugsėjo 9 d. Berno konvencijos dėl Literatūros ir meno kūrinių apsaugos 3 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad tiek paskelbti, tiek nepaskelbti kūriniai autoriams yra numatyta autorinės teisės apsauga.

Priklausomai nuo kūrinio pirmojo paskelbimo vietos sprendžiamas autorinės teisės gynimo laikas ir vieta.

Tarptautinėse sutartyse įtvirtintos nuostatos, kad autoriaus teisės į kūrinį ginamos autoriaus gyvavimo laikotarpį bei 50 metų po jo mirties.

Šiuo paminėti, kad autorinėmis teisėmis yra saugoma literatūros ir meno kūrinio išraiška, bet ne idėjos, procedūros ar veiklos metodai. Kūrinys autorinėmis teisėmis saugomas nepriklausomai nuo jo vertės ar paskirties.

Pramoninė nuosavybė

Kita intelektinės nuosavybės rūšis - pramoninė nuosavybė. Šios teisės normų uždavinys, kaip ir autorinės taisyklės, yra intelektinės veiklos metu gautų rezultatų apsauga nuo neteisėto vartojimo.

Pagrindinis norminis aktas, reglamentuojantis pramoninės nuosavybės apsaugą yra 1883 m. kovo 20 d. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės apsaugos.

Kaip jau minėjau vienas iš pramoninės nuosavybės saugoms objektų yra išradimai. Šiuo panagrinėjus Lietuvos Respublikos patentų įstatymo 2 straipsnį, darosi aišku, kad išradimu laikomas toli gražu ne kiekvienas naujas užduoties techninis sprendimas.

Dar vienas pramoninės nuosavybės teisės saugomas objektas yra prekės ir paslaugos ženklai. Norint suprasti kodėl prekės ar paslaugos ženklai yra priskiriami prie pramoninės nuosavybės, o ne prie autorinės reikia panagrinėti jų pagrindinę paskirtį.

Pramoninis dizainas - pramoninės nuosavybės saugomas objektas.

Intelektinė nuosavybė ir darbdavys

Reikia atkreipti dėmesį, kad kai kurie nacionaliniai intelektinės nuosavybės įstatymai numato intelektinės nuosavybės priklausymo faktą darbdaviui - pavyzdžiui, tai, kad kūrinio, sukurto atliekant tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę kūrinį, tačiau turtinės autorių teisės į kūrinį, kurį sukūrė darbuotojas atlikdamas tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, 5 metams pereina darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje.

Pabrėžtina, kad darbdaviui suteikiama garantija, jog jam 5 metų laikotarpiui priklausys turtinės teisės tik tuo atveju, kai yra šių sąlygų visetas: 1) darbuotoją ir darbdavį sieja darbo teisiniai santykiai; 2) darbuotojo kūriniai sukurti atliekant darbo funkciją.

Išimtis taikoma tik kompiuterių programoms - pastarosios įstatymo pagrindu pereina darbdaviui visam laikui, jeigu nėra susitarta kitaip.

Kaip apsisaugoti?

Norint būti užtikrintam dėl intelektinės nuosavybės teisių priklausymo darbdaviui, reikia imtis tam tikrų veiksmų. Pirma, darbdavys turėtų rengiant darbo sutartį aptarti nuostatas, susijusias su intelektinės nuosavybės apsauga. Darbo sutartyje neįtvirtinus sąlygų dėl intelektinės nuosavybės teisių, atsiranda rizika, jog darbdaviui intelektinės nuosavybės teisės, sukurtos darbuotojo, visą laiką nepriklausys.

Norint visiškos teisinės apsaugos ir galimybės disponuoti darbuotojo sukurtais intelektinės veiklos rezultatais, patartina aiškiai - tiek terminų (pavyzdžiui, kad turtinės teisės pereina neterminuotai), tiek intelektinės nuosavybės objektų kontekste (pavyzdžiui, autorinių kūrinių, prekių ženklų, išradimų suteikiamos turtinės teisės), tiek teritorijos reglamentuoti teisių į intelektinės veiklos rezultatus perdavimą darbdaviui.

Akcentuotina, kad tinkamai reglamentavus net ir nutrūkus darbo teisiniams santykiams, darbdaviui perduotos turtinės intelektinės nuosavybės teisės priklausys darbdaviui. Nemažiau svarbu susitarti dėl komercinių paslapčių, know-how ar kitos konfidencialios informacijos apsaugos. Darbdavys darbo sutartyje ar papildomuose susitarimuose turėtų aptarti tokios informacijos teisinę apsaugą ir supažindinti darbuotojus su pareiga saugoti ją net ir pasibaigus darbo teisiniams santykiams.

Tik sutartyse įtvirtinus intelektinės nuosavybės priklausymą darbdaviui, darbdavys bus užtikrintas, kad nėra pažeidžiamos darbuotojų intelektinės nuosavybės teisės ir kartu nėra grėsmės dėl galimų teisinių ginčų naudojantis darbuotojo sukurtais intelektinės veiklos rezultatais ir iš jų kylančiomis turtinėmis teisėmis.

Mitai apie intelektinę nuosavybę

Vykdydami intelektinę, kūrybinę ar mokslinę veiklą, kartais ir visai atsitiktinai sukuriame įvairiausių produktų, kuriuos vėliau norime naudoti savo veikloje, vystant verslą, užsiimant kūryba. Neretai siekiame iš jų uždirbti, parduoti, kitaip naudoti, todėl natūraliai kyla klausimas - kaip tai padaryti saugiai? Kaip naudoti, apsaugoti savo prisirpusius saldžius kūrybinius vaisius, kad jų nuskinti negalėtų konkurentai?

1. 1 mitas: Intelektinė nuosavybė reiškia teises į intelektinės veiklos rezultatus. Pačios teisės nėra fiziškai apčiuopiamos, tačiau intelektinės veiklos rezultatai, kad jie būtų saugomi, turi būti išreikšti viena ar kita aiškia ir lengvai suprantama fizine forma.
2. 2 mitas: Intelektinė nuosavybė skirstoma į dvi pagrindines sritis: autorių ir gretutines teises bei pramoninės nuosavybės teises. Autorių ir gretutinės teisės apima literatūros, mokslo ir meno kūrinius, jų atlikimą, garso įrašus, radijo ir televizijos laidas.
3. 3 mitas: Intelektinę nuosavybę apsaugoti sudėtinga. Šiuo atveju taip pat reikėtų įvertinti, kokia intelektinė nuosavybė turima omeny - autorių ir gretutinės ar pramoninės nuosavybės teisės.
4. 4 mitas: Intelektinės nuosavybės apsauga užtrunka ilgai. Kaip kalbant apie intelektinės nuosavybės registracijos kainas, procedūrų sudėtingumą, taip ir apie jos terminus - autorių ir gretutinėms teisėms ši tema neaktuali.
5. 5 mitas: Intelektinė nuosavybė saugoma visame pasaulyje. Intelektinės nuosavybės apsauga yra teritorinė, tai reiškia, kad teisės į šią nuosavybę saugomos tik tose šalyse, kuriose buvo įregistruotos (pramoninės nuosavybės teisės) ar pripažintos (autorių ir gretutinės teisės).
6. 6 mitas: Intelektinė nuosavybė galioja neterminuotai. Neterminuotai galioja tik neturtinės autorių teisės. Visoms kitoms yra taikomi atitinkami terminai.
7. 7 mitas: Intelektinės nuosavybės registracija apsaugo nuo pažeidimų. Intelektinės nuosavybės registracija suteikia teisę ginti savo nuosavybę įstatymo numatytomis priemonėmis įvairiose institucijose ir teismuose, bet savaime ji neužkerta kelio galimiems pažeidimams, nesąžiningai konkurentų veiklai.

Intelektinės nuosavybės objektų apsaugos terminai

Intelektinės nuosavybės objektų apsaugos terminai:

Maslou poreikių teorijoje pasakyta, kad žmogus užtikrinęs savo fizinio egzistavimo poreikius ima domėtis ir rūpintis dvasinėmis gėrybėmis. Taip yra ir su intelektine nuosavybe.

Kovos dėl intelektinės nuosavybės apsaugos siejamos su Bomarašė vardu, kuris Prancūzijoje vadovavo autorinės teisės kovai su teatrais.

Šiuo autorius teisės į kūrinius ginamos tik valstybiniu mastu, tai reiškia kad, kitoje valstybėje autoriaus kūriniai gali būti naudojami kaip nori, kada nori ir už kūrinio naudojimą autorius atlygio negaus. Dėl to atsirado poreikis intelektinę nuosavybę saugoti tarptautiniu lygiu.

Kadangi intelektinė nuosavybė yra globalaus pobūdžio, tai reiškia, kad intelektinės veiklos metu gauti rezultatai dažniausiai vartojami ne vienoje geografinėje erdvėje, bet pasklinda tiek po aplinkinius rajonus, tiek po visą pasaulį iškyla poreikis ją saugoti visuotinai žinomomis ir priimtinomis formomis.

tags: #teises #i #intelektualia #nuosavybe