Neteisėtas Turto Arestas Lietuvoje: Ką Daryti?

Straipsnyje aptariami teisiniai aspektai ir pasekmės, susijusios su areštuoto turto pasisavinimu Lietuvoje. Nagrinėjami konkretūs atvejai, kai antstoliai ar kiti asmenys neteisėtai perleidžia ar pasisavina areštuotą turtą, pažeisdami įstatymus ir kitų asmenų teises.

Antstolių vaidmuo ir atsakomybė

Antstoliai atlieka svarbų vaidmenį vykdant teismo sprendimus dėl skolų išieškojimo. Tačiau jų veikla turi būti griežtai reglamentuota, siekiant užtikrinti įstatymų laikymąsi ir apsaugoti visų suinteresuotų šalių teises.

Baudžiamosios bylos dėl areštuoto turto perleidimo

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, susijusios su antstolių veikla, kelia susirūpinimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir areštuoto turto perleidimo. Šią savaitę teismas pradėjo nagrinėti piktnaudžiavimu tarnyba ir areštuoto turto perleidimu kaltinamo antstolio ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nario Valdo Čegliko bylą.

Vilniuje dirbantis A.Čeglikas 2008-aisiais iš varžytinių skolininko Arūno U. pasiūlytam pirkėjui pardavė sostinėje B.Krivicko gatvėje esantį 20 arų sklypą. Išieškojimas vykdytas banko „Swedbank" prašymu. Šis antstolis taip pat mano, kad buvo apkaltintas nepagrįstai, buvo vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, įpareigojantis parduoti tą turtą.

Svetimą sklypą neteisėtai pasisavinę ir už 850 tūkst. litų nekilnojamojo turto rinkos klestėjimo laikais pardavę asmenys buvo surasti ir nuteisti, tačiau tas pats sklypas buvo perparduotas kelis kartus. Teisėta savininkė jo taip ir neatgavo, ji mirė pernai vasarą. Moters dukra antstolio V.Čegliko byloje yra pripažinta nukentėjusiąja.

Tai ne vienintelė su antstolių veikla susijusi baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjama dėl areštuoto turto perleidimo.

Konkretaus atvejo analizė

Antstolės bylą Vilniaus apygardos prokuratūra iškėlė po vienos sostinės Krokuvos gatvės 13-ojo namo daugiabučių namų savininkų bendrijos pareiškimo. Antstolė savo vykdomojoje byloje areštavo visą dviejų bendrovių nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurį realizavo žinodama, jog dalis turto yra areštuota Vilniaus apygardos teismo nutartimi.

Alytuje registruotos statybos bendrovės bei sostinėje esančios dukterinės jos įmonės turtą antstolė areštavo siekdama išieškoti kelių milijonų litų skolą Estijos bendrovės naudai. Ja buvo siekiama užtikrinti bendrijos beveik 200 tūkst. litų kreditinius reikalavimus. Teismas nustatė, kad antstolį galėjo tik areštuoti, bet ne realizuoti turtą, ji pažeidė antstolio priesaiką ir teisingumo vykdymą valstybėje.

Už 75 tūkst. litų antstolė pardavė garažus ir mechanines dirbtuves, tuo buvo padaryta žala valstybės bei bendrijos interesams. Ikiteisminio tyrimo metu prokurorai nustatė, kad antstolė turėjo žinoti, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 6 d. nutarties pagrindu kita antstolė Turto areštų registre jau yra įregistravusi areštą daliai statybos bendrovės turto (už 250 tūkst. litų).

Antstolė tų pačių metų spalio 9-ąją tam pačiam turtui įregistravo savo areštą, o spalio 12-ąją, esą neinformavusi nei savo kolegės, nei asmenų, kurių kreditiniams reikalavimams užtikrinti turtas buvo areštuotas, Alytuje esančius garažus ir dirbtuves pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui.

Prokuratūra teigė, kad dėl to buvo pažeisti daugiabučių namų savininkų bendrijos teisėti interesai, be to, buvo apsunkintas jų teisių gynimas - gyventojai prarado galimybę efektyviai įgyvendinti teismo pripažintas turtines teises dėl maždaug 200 tūkst. litų išieškojimo.

Antstolė nesutiko su jai pateiktais kaltinimais ir bylą nagrinėjančio teismo prašė išteisinti arba bylą išvis nutraukti. Jos advokatas Vytautas Sirvydis teismą tikino, kad jo ginamoji veikė pagal galiojančius įstatymus. Pasak advokato, būtent antstolė buvo pirmoji areštavusi turtą, todėl ir turėjo pirmenybę į jo realizavimą.

V.Sirvydis pabrėžė, kad antstolė veiklą kontroliavęs teisėjas nenustatė esminių antstolės veiklos trūkumų bei patvirtino turto pardavimo aktą.

Prokuratūra siūlė įkalinti antstolę trejiems metams.

Teisinės pasekmės antstoliams

Pernai teisingumo ministras Remigijus Šimašius iš pareigų atleido du teismo nuteistus Vilniaus antstolius. Iš pareigų atleistas Vytenis Stungurys teismo buvo nuteistas už tai, kad iš skolininkų gautus pinigus bankuose laikė kaip terminuotus indėlius ir už tai gaudavo palūkanas.

Aukščiausiasis Teismas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir įgaliojimų viršijimo uždraudė jam dvejus metus eiti antstolio pareigas. Antstolei Janinai Gančierienei Aukščiausiasis Teismas skyrė vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir nurodė dviem nukentėjusiesiems atlyginti žalą - daugiau kaip 73 tūkst. litų.

Bausmė J.Gančierienei skirta už tai, kad antstolė neteisėtai kitam asmeniui perleido didelės vertės areštuotą turtą ir piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi padarė didelės žalos valstybei bei fiziniams asmenims.

Pagal ministro įsakymus, V.Stungurys, atlikęs paskirtą bausmę, negalės dar 3 metus sugrįžti į antstolio pareigas kol neišnyks teistumas, o J.Gančierienė visam laikui prarado teisę vykdyti antstolio veiklą.

Vėliau prezidentė Dalia Grybauskaitė suteikė nuteistai antstolei malonę ir atleido ją nuo vienų metų laisvės atėmimo bausmės.

Skolų išieškojimas ir skolininkų teisės

Skolų išieškojimo procesas yra sudėtingas ir reikalauja atidumo bei profesionalumo. Svarbu, kad tiek kreditoriai, tiek skolininkai žinotų savo teises ir pareigas, o antstoliai veiktų griežtai laikydamiesi įstatymų.

Skolininko veiksmai gavus pranešimą apie skolą

Jei gavote pranešimą apie skolą, svarbu nedelsiant kreiptis į antstolį ir pasidomėti, kokiu pagrindu jis iš Jūsų reikalauja skolos grąžinimo. Nuvykite ir į "Bigbank" išsiaiškinti, kodėl skola yra išieškoma dviem būdais, taip pat ir į skolų išieškojimo įmonę, pasikalbėti, išsiaiškinti.

Apsauga nuo neteisėto išieškojimo

Ne, negali visko nuskaičiuoti, nepaliekant pragyvenimui. CPK 736 straipsnis. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis.

Kaip elgtis susidarius sunkiai finansinei situacijai?

Rekomenduojame kreiptis į kreditorius, paaiškinti situaciją ir susitarti dėl kitokio įmokų mokėjimo grafiko. LR CPK 736 str. 1. 2. 3. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis.

Turto arešto ir realizavimo tvarka

Pagal įstatymą turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudarytas, turi būti įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Kaip skelbia CPK 604 straipsnis, registruotu laišku siunčiami dokumentai vykdymo proceso dalyviams laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos (išskyrus antstolio raginimus įvykdyti sprendimą - jei nepavyksta jų įteikti, raginimai skolininkui turi būti paskelbti vietos spaudoje).

Už antstolio informavimą apie adreso pasikeitimus yra atsakingi patys proceso dalyviai. Įstatymas įpareigoja nedelsiant raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą.

Klausimai ir atsakymai

Žemiau pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su skolų išieškojimu ir turto areštu.

Ar gali antstoliai atimti viską?

Ne, negali visko nuskaičiuoti, nepaliekant pragyvenimui. CPK 736 straipsnis nustato išskaitos dydį, kuris priklauso nuo skolininko pajamų ir išlaikytinių skaičiaus.

Ką daryti, jei nesutinku su skolos išieškojimu?

Jei nesutinkate su skolos išieškojimu, turite teisę kreiptis į teismą. Taip pat galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, jei manote, kad Jūsų teisės buvo pažeistos.

Ar galima atidėti skolos išmokėjimą?

Taip, galima susitarti su kreditoriumi dėl skolos išmokėjimo atidėjimo arba mokėjimo grafiko pakeitimo.

Ar antstolis gali areštuoti turtą be skolininko žinios? Ar turto savininkas gali pakeisti antstolio nurodytą kainą, jeigu ją laiko nepagrįstai žema?

Ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas turi teisę betarpiškai dalyvauti nustatant turto vertę. Tačiau pagal įstatymus antstolis praneša skolininkui tik apie atliktą turto arešto veiksmą, kad turtas iki arešto nebūtų perleidžiamas tretiesiems asmenimis. Tai nereiškia, skolininkas arba išieškotojas negali pareikšti savo nuomonės dėl areštuojamo turto kainos arba jos ginčyti. Įstatymas suteikia galimybę keisti skolininkui arba išieškotojui nepriimtinas turto kainas, tik terminai prieštaravimams reikšti yra gana trumpi, kad šios procedūros netaptų išieškojimo vilkinimu.

Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnį skolininkas arba išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Jeigu turtas buvo areštuotas jiems nedalyvaujant, prieštaravimus galima reikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kai skolininkas arba išieškotojas gauna turto arešto aktą. Turto arešto aktas išieškotojui ir skolininkui įteikiamas pasirašytinai, o jeigu to padaryti nėra galimybės - siunčiamas registruotu laišku.

Antstolis gali kreiptis į turto vertinimo ekspertus arba nustatyti areštuojamo turto kainą pats, atsižvelgdamas į padėtį rinkoje, turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Prieštaravimus dėl antstolio nustatytos areštuoto turto kainos antstoliui reikėtų pateikti raštu.

Kai nuo turto arešto dienos iki skelbiamų varžytynių praeina nemažai laiko, turto vertė gali būti pasikeitusi dėl rinkos pokyčių. Tokiu atveju antstolis perkainoja turtą savo patvarkymu. Jeigu antstolis to nepadaro savo iniciatyva, skolininkas arba išieškotojas gali raštu kreiptis į antstolį ir prašyti perkainoti turtą, o antstoliui nepatenkinus tokio prašymo - skųsti jo sprendimą teismui.

Nesutikdami su antstolio nustatyta turto kaina arba antstolio pasirinkto turto vertinojo išvada, skolininkas arba išieškotojas gali antstolio prašyti atlikti pakartotinį areštuoto turto vertinimą, dėl kurio būtų kreipiamasi į kitą ekspertą. Pateikdamas tokį prašymą antstoliui, išieškotojas turėtų raštu išdėstyti motyvuotus prieštaravimus dėl jau nustatytos turto vertės. Vienas iš argumentų galėtų būti išieškotojo pateikti panašių nekilnojamojo turto objektų pardavimo skelbimai, iš kurių būtų matyti, kad rinkoje tokio turto vertė yra kitokia (mažesnė arba didesnė).

Skolininkas arba išieškotojas prieš skiriant papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę turi į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumas, kurių reikia ekspertų darbui apmokėti. Tačiau ieškotojas gali motyvuotu prašymu kreiptis į antstolį, kad jis atidėtų tokių išlaidų apmokėjimą iki teismo sprendimo įvykdymo. Išnagrinėjęs prašymą skirti papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, antstolis priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako skirti ekspertizę, toks jo patvarkymas negali būti skundžiamas teismui.

Ekspertams įkainojus turtą, nebelieka abejonių, ar antstolio nustatyta turto kaina atitinka rinkos kainą. Tai padeda išvengti rizikos, kad varžytynės teisme bus pripažintos neteisėtomis ir antstoliui vėliau teks atlyginti pripažintą žalą. Be to, antstoliai suinteresuoti skirti reikiamas ekspertizes ir dėl to, kad jų tikslas yra ne tik kuo greičiau išieškoti skolą, bet ir sugrąžinti išieškotojui kuo didesnę dalį pinigų.

Pagal Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalį „antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus“.

Kartais skolininkai nerimauja, kad į varžytynes susirinks per mažai pirkėjų ir turtas bus parduotas už pernelyg žemą kainą. Tokiais atvejais patartina patiems pasirūpinti papildomu informacijos skleidimu. Skolininkas turi teisę savo iniciatyva ieškoti pirkėjų, skelbti apie išvaržomo turto pardavimą interneto svetainėse ar spaudoje. Siekdamas kuo greitesnio skolos padengimo, tai gali daryti ir išieškotojas.

Lietuvos antstolių rūmų paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Autoriaus nuomonė nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama teisiniuose ginčuose.

tags: #teismai #antstolis #neteisetai #arestavo #turta