Šiame straipsnyje aptariama teismų praktika Lietuvoje, skolų išieškojimo ypatumai, dirbtinio intelekto (DI) įtaka teisinėms paslaugoms ir finansų sektoriui.
Skolų išieškojimo tendencijos Lietuvoje
Per 2024 m. pirmąjį pusmetį antstoliai kreditoriams sugrąžino beveik 172 mln. eurų skolų. Tai yra 11 proc. daugiau, palyginti su ankstesniu, 2023 m. antruoju pusmečiu. Visą ar bent dalį skolos sausio-birželio mėnesiais atgavo beveik 14 tūkst. unikalių kreditorių.
Iš viso per šių metų sausio-birželio mėnesius kreditoriai antstoliams pateikė 128,6 tūkst. naujų reikalavimų, kuriais prašoma išieškoti 418,1 mln. eurų skolų. Ši naujų skolų suma yra 30 proc. didesnė už buvusią 2023 m. antrąjį pusmetį.
Tačiau skolininkų turto varžytynės ir toliau lieka retenybė. Iš visų 73,3 tūkst. sėkmingai įvykdytų išieškojimo bylų vos 0,6 proc. atvejų skolos buvo dengiamos pardavus skolininkų turtą iš varžytynių, o didžioji dalis skolų išieškota iš skolininkų pajamų ir kitų lėšų.
Vidutinė išieškota skola per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2023 m. antrojo pusmečio duomenimis, padidėjo 23 proc. ir pasiekė 840 eurų. Vidutinė skolų suma, dėl kurios buvo kreiptasi į antstolius, taip pat padidėjo: ji išaugo 34 proc.
Naujas ženklas „skolų žemėlapyje“ - beveik sustojęs augimas reikalavimų išieškoti išlaikymą. Tuo tarpu 2024 m. mokėtinos išlaikymo išmokos didinamos jau kukliau, tik 1,2 proc., kadangi infliacija atslūgo ir vartojimo kainų indeksas atitinkamai sumažėjo. Iš viso 2024 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos antstolių kontorose buvo vykdoma 1,57 mln. įvairiais laikotarpiais pradėtų priverstinio sprendimų vykdymo procesų (0,2 proc. mažiau, palyginti su ankstesnio pusmečio duomenimis).
Geriausi galimi rezultatai pasiekiami antstoliams profesionaliai derinant įvairias valstybės leidžiamas priverstinio poveikio priemones (tokias kaip išieškojimas iš asmens lėšų, turto ar asmeniui priklausančių lėšų pas trečiuosius asmenis) su šiuolaikinių technologijų galimybėmis. Skolininkų turimos lėšos kredito įstaigose operatyviai surandamos, nuskaičiuojamos ir paskirstomos kreditoriams naudojantis Piniginių lėšų apribojimo informacine sistema (PLAIS).
Teismų praktika skolų išieškojimo bylose
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 9 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pažymėjo, kad pagal CPK 663 str. 4 d. riboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto galima esant tokioms sąlygoms:
- skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas;
- dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė - paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas;
- skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų;
- skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į minėtą turtą, būtiną šiems asmenims gyventi;
- skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skola atsirado ne dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, o dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui neteikimo bei teismo sprendimu nustatytos prievolės atlyginti neturtinę žalą nevykdymo, ir nėra pagrindo spręsti, jog skolos susidarymą lėmė objektyviai susiklosčiusi sunki skolininko turtinė padėtis, nes skolininkas sąmoningai nedėjo jokių pastangų jai pagerinti. Tai reiškia, kad yra teisinis pagrindas išieškoti iš pareiškėjo būsto, kuriame jis gyvena.
Dirbtinio intelekto įtaka teisinėms paslaugoms
Prieš kelerius metus dirbtinis intelektas (DI) - „OpenAI“ sukurtas „GPT-4“ modelis - išlaikė JAV advokatūros egzaminą, netyla ir kalbos, kad nuolat tobulėjančios DI technologijos gali pakeisti teisininkus. Tačiau ar tikrai verta teisinio patarimo klausti dirbtinio intelekto? Advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė Renata Vasiliauskienė teigia, kad legaltech sprendimai - technologijos, skirtos teisinėms paslaugoms automatizuoti ir optimizuoti - yra ir turi būti naudojami teisiniame darbe, tačiau juos atsirinkti reikia atidžiai ir sąmoningai.
Nevertėtų aklai pasitikėti teisiniais atsakymais, kuriuos pateikia bendro pobūdžio DI įrankiai, t.y., tie, kurie nebuvo sukurti specialiai teisės klausimams spręsti. Pavyzdžiui, „chatGPT“, „DeepSeek“ ar „claude.ai“, kaip ir kiti bendro pobūdžio DI įrankiai, neturi galimybės remtis aktualiomis teisės aktų redakcijomis ar naujausia teismų praktika, nes jų apmokymui naudota informacija, pateikta iki 2025 m. „Tai reiškia, kad naujausi įstatymų pasikeitimai generuojant DI atsakymus bent jau kol kas nėra analizuojami.
Antra, ir svarbiausia, pasak R. Vasiliauskienės, yra tai, kad „chatGPT“ algoritmai buvo apmokyti pasitelkus itin didelį kiekį mokslinio ir populiariojo turinio - pavyzdžiui, vaikų grožinę literatūrą, religinius tekstus, poeziją, vartotojų komentarus, - o teisinių tekstų šioje duomenų aibėje buvo tik nedidelė dalis. „ChatGPT“ atsakymai pateikiami tokia protinga ir rišlia forma, kad neretam sunku patikėti, jog atsakymas gali būti geriausiu atveju paviršutinis, o blogiausiu - visiškai neteisingas.
Vienas iš būdų apsisaugoti yra paprašyti pateikti šaltinius, konkrečias citatas, bylų numerius. Šiuo metu situacija yra tokia, kad bendro pobūdžio DI modeliai neprilygsta tikriesiems legaltech įrankiams, kurie buvo sukurti teisininkų, apmokyti pasitelkus teisinius dokumentus, bylas, teisės aktus ir geba atlikti išskirtinai tik teisines užduotis, pažymi teisininkė.
Dabar egzistuojantys legaltech įrankiai, orientuoti tik į teisės klausimus, padeda atlikti skirtingas užduotis. „Visi šie veiksmai atliekami vos per kelias sekundes. Taigi, galima drąsiai sakyti, kad į teisę orientuoti DI sprendimai iš tikrųjų reikšmingai pagreitina didelę dalį teisininko darbo.
„Vidinėmis politikomis lengva uždrausti kelti klientų duomenis į teisininkams skirtus DI įrankius, tačiau žmogiškasis faktorius ir klaidų rizika dėl to niekur nedingsta. Todėl yra sprendimų, pavyzdžiui, „Harvey“, „Legora“, „vasara.ai“ ir daug kitų, kuriuos galima integruoti į vidines kontorų sistemas. Nors teigiama, kad pastarosios gali užtikrinti, kad užklausos ar net netyčia įkelti jautrūs dokumentai liktų kontoros aplinkoje, absoliutus saugumas skaitmeninėje erdvėje neegzistuoja. Todėl visos garantijos turi būti vertinamos atsargiai“, - sako R.
Kitos reikšmingos problemos - bendrų standartų trūkumas ir prieigos prie vietos teisės aktų apribojimai. Teisės aktai, sutartys, teismo dokumentai labai skiriasi skirtingose jurisdikcijose, todėl vienam įrankiui sunku sukurti tokius, kurie būtų universalūs ir tinkami visose valstybėse, teigia COBALT teisininkė.
Kalbant apie vietos teisės aktų bazes, ilgą laiką net pažangiausi legaltech įrankiai negalėjo užtikrinti, kad konsultacijos remtųsi aktualiomis vietos šalies teisės aktų redakcijomis. Pavyzdžiui „Harvey“ iki pat 2025 metų remdavosi tomis žiniomis apie teisės aktus, kurias „rasdavo“ internete, nes neturėjo prieigos prie visų šalių teisės aktų duomenų bazių.
Įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad DI technologijos artimiausiu metu paveiks beveik visus darbus ir profesijas - niekas neturės imuniteto nei dabartiniam DI, nei beatsiritančiai visuotinio DI bangai. Taigi ir tūkstantmečius egzistavęs teisininko amatas keisis iš esmės, prognozuoja R. „Tie, kurie nesugebės greitai prisitaikyti, ne tik praras pozicijas tarptautiniuose reitinguose, klientus ir talentus, bet galbūt turės susitaikyti ir su tuo, kad pralaimi technologijoms.
Kitos civilinės bylos
Civilinė byla Nr. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti pradinį išieškotoją UAB „4finance“ jo teisių perėmėju Lindorff Oy, veikiančiu per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, vykdomojoje byloje Nr. 0056/14/01431. Nurodė, kad Molėtų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-294-964/2014 patenkino pradinio kreditoriaus reikalavimą bei išdavė vykdomąjį dokumentą, kurį pradinis kreditorius UAB „4finance“ pateikė vykdyti antstoliui. Antstolio kontoroje vykdomojo dokumento pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0056/14/01431. 2016-12-19 Skolų portfelio pardavimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „4finance“ reikalavimo teisę į skolininko skolą pagal išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr.
Civilinė byla Nr. Ieškovas M. 2015 m. atsakovui R. banko pavedimu paskolino 4000,00 eurų. Kadangi M. ir R. buvo geri bičiuliai, M. 2016 m. balandį ieškovas susitiko su atsakovu ir informavo, kad kartu su savo sutuoktine įsigijo būstą ir nori, kad iki 2016 m. rugpjūčio mėn. 4000,00 Eur skola būtų grąžinta ieškovui. Atsakovas tam neprieštaravo, tačiau ši sąlyga nebuvo įgyvendinta ir atsakovas su ieškovu neatsiskaitė iki pat 2017 m. pabaigos. Ieškovui bandant kalbėtis su atsakovu ir ieškant galimų taikių sprendimų, jie nedavė jokių rezultatų. „Ši istorija tik dar kartą patvirtina, kad pinigus reikia skolinti itin atsakingai, tinkamai įforminti patį skolinimą, nenaudoti skolinimui prieštaringų sąvokų - „dovana“ ir pan., kurios kilus ginčui teisme, gali atsisukti prieš patį skolintoją, net ir iš (teisme, deja, tapusių buvusių) bičiulių“, - teigia šioje byloje ieškovo M.
Civilinė byla Nr. ieškovas kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovo 289,62 Eur negrąžintą paskolą, 210,38 Eur palūkanas po kredito grąžinimo termino, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2012-08-31 šalys sudarė Vartojimo kredito sutartį, kuria susitarė, kad ieškovas paskolins atsakovui 28,96 Eur. 2012-09-02, 2012-09-06, 2012-09-10, 2012-09-15, 2012-09-18 atsakovas pateikė prašymus papildomoms 57,92 Eur, 28,96 Eur, 28,96 Eur, 28,96 Eur, 115,85 Eur sumoms gauti. Tokiu būdu atsakovui ieškovas iš viso paskolino 289,62 Eur. Atsakovas įsipareigojo grąžinti 289,62 Eur skolą iki 2012-10-30. Tačiau atsakovas neįvykdė šio įsipareigojimo ir ieškovui liko skolingas 289,62 Eur.