Civilinio proceso kodekso 596 straipsnis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką.
Tai gali įvykti šiais atvejais:
- Fizinio asmens mirties
- Juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo
- Reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju
- Kitais įstatymų numatytais atvejais.
Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismas. Nutartis pakeisti išieškotoją ar skolininką gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
Teismų praktika nagrinėjant prašymus
Susipažinus LITEKO informacinėje sistemoje su Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų apylinkių teismuose, Varėnos, Visagino, Jonavos, Marijampolės rajonų apylinkių teismuose priimtais procesiniais dokumentais (nutartimis) laikotarpiu nuo 2012 01 01 iki 2012 09 19 matyti, kad visi prašymai dėl šalies pakeitimo vykdymo procese teismuose nagrinėjami tik CPK 593 str.
Tiesa, buvo atvejų, kai teisėjai reikalavo atsiliepimų iš suinteresuotų asmenų į pateiktus prašymus keisti šalį vykdyme, o paskui, gavę atsiliepimus arba pasibaigus jų pateikimo terminui, prašymus sprendė rašytiniame procese. Tačiau tokiu atveju yra pažeidžiami prašymo išnagrinėjimo terminai (7 d.). per 2012 metus buvo 2 atvejai, kai teisėjai nustatė terminas pareiškimo trūkumams šalinti.
Atkreiptinas dėmesys, kad prašymai nagrinėjami tame teisme, kuriame išnagrinėjus bylą priimto sprendimo pagrindu (ar TĮ) buvo išduotas vykdomasis raštas. Šis reikalavimas būtinas sprendžiant visus prašymus dėl šalies pakeitimo (išieškotojo ir skolininko).
Pareiškimas nagrinėjamas pagal CPK 593 str. nustatytas taisykles ne naujai pradėtoje civilinėje byloje, o toje civilinėje byloje, kurioje priimtas teismo procesinis dokumentas yra vykdomasis dokumentas (teismo įsakymas) arba kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas.
Tokią poziciją yra išsakęs Lietuvos Aukščiausiasis teismas (LAT) savo konsultacijoje, pateiktoje iki 2006 m. rugsėjo 21 d. Tokios pozicijos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas : civ.byla Nr.2S-1630-524/2012 m. pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių parėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Šią aplinkybę teismas nustato, atlikęs formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą.
Pirmosios instancijos teisme sprendžiant procesinių teisių perėmimo klausimą antstoliui žinoma, kad, pakeitus vieną išieškotoją kitu, pirmasis išieškotojas tampa nemokus (pvz., antstolis kitose vykdomosiose bylose nustato, kad šis asmuo neturi turto, į kurį kitų išieškotojų naudai galima būtų nukreipti išieškojimą, o pagrindas spręsti procesinių teisių perėmimą yra neatlygintinas sandoris) ir yra tikimybė, kad nebus galima patenkinti jo kreditorių reikalavimų kitose antstolio turimose vykdomosiose bylose, antstolis turi informuoti tokius kreditorius apie teisme sprendžiamą klausimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese ir jų teisę reikšti ieškinį dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.5, 6.66, 6.67 str. pagrindu (actio Pauliana) (CPK 634 str. 3 d.).
Tokią nuomonę yra išsakęs LAT savo konsultacijoje, pateiktoje iki 2006 m. rugsėjo 21 d.
Svarbūs aspektai, nagrinėjant prašymus
Nagrinėjant prašymus dėl šalies pakeitimo vykdymo procese, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Kai mirus pradiniam išieškotojui keičiamas jo palikimo priėmėjas: turi būti pateiktas paveldėjimo teisės liudijimas, nepakanka antstolio duomenų iš Testamentų registro apie palikimo priėmimą.
- Kai reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo: nėra trūkumas, jei pareiškėjas nepateikė duomenų, kad naujasis išieškotojas perėmė teises, nes šie duomenys yra vieši ir teismas gali pats juos pasitikrinti.
- Kai sudaromos reikalavimo teisių perleidimo sutartys: reikėtų tikrinti sutartis ir jų priedus, nes pasitaiko, kad nesutampa datos, kiti duomenys- ne tie skolininkai.
- Dėl duomenų ar skolininkui tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimą: Klaipėdos 1-os instancijos teismų praktika įvairi, bet dauguma nutartyse akcentuoja, kad prie prašymų yra duomenys apie skolininko informavimą dėl reikalavimo perleidimo.
Sprendžiant prašymus CPK 596 str. tvarka dėl išieškotojo pakeitimo sudarius reikalavimo teisių perleidimo sutartį duomenų apie skolininko informavimą dėl reikalavimo perleidimo nepateikimas neturėtų būti pagrindas atmesti prašymui, jeigu perleidimo sutartis buvo sudaryta prasidėjus vykdymo procesui.
Šiuo atveju nereikėtų painioti reikalavimo perleidimo vykdymo procese su tinkamu pranešimo apie reikalavimo perleidimą skolininkui materialinės teisės prasme - CK 6. 101, 6.107, 6.109 str. str. (LAT nutartis Nr.3K-7-168/2010 04 16).
CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog, teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galės įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą.
Atsižvelgdama į CK 5.63 straipsnio tikslą suteikti įpėdiniui informaciją apie turtines pretenzijas į palikėjo turtą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris vykdo kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis.
Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą.
CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese reikšminga yra nustatyti ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais.
CK 5.63 straipsnio tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino.
Antstoliui areštavus skolininkės butą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas - sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas.
Esant tokioms aplinkybėms materialinis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujo skolininko įvyko, todėl teismai iš esmės teisingai taikė CPK 596 straipsnį ir vykdomojoje byloje pakeitė mirusią skolininkę G. J. nauju skolininku - valstybe.
tags: #teismas #prasymas #ikeisti #nekilnojama #turta