Šiame straipsnyje aptarsime teismo skirtas išieškojimo turto arešto sąlygas Lietuvoje, remiantis konkrečia Kauno apygardos teismo nutartimi. Bus nagrinėjama, kada teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kokie argumentai yra svarbūs priimant tokį sprendimą, ir kokios yra šalių teisės bei pareigos.
Kauno apygardos teisme buvo išnagrinėtas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus elektra“ atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno termofikacijos elektrinė“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus elektra“ dėl skolos priteisimo.
Ginčo Esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl 39 880,49 Eur skolos ir 0,03 proc. procesinių palūkanų priteisimo.
Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti 39 880,49 Eur sumai atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, taip pat areštuoti atsakovės turimas turtines teises ir (ar) pinigines lėšas, esančias atsakovės kasoje, banko ir (ar) kitų kredito įstaigų (įskaitant elektroninių pinigų įstaigų) sąskaitose ir (ar) pas trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovei areštuotu turtu disponuoti, jį įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti šio turto teisinę padėtį.
Taip pat prašyta leisti iš areštuotų lėšų daryti atsiskaitymus tik su ieškove, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, valstybės biudžetu.
Ieškovė nurodė, kad ieškinys prima facie pagrįstas, tai patvirtina ieškovės atsakovei išrašytos sąskaitos, neapmokėjimą patvirtinanti ieškovės buhalterinė pažyma.
Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.
Atsakovės finansinė padėtis tikėtinai yra sunki, ji neturi turto, kuriuo būtų galima užtikrinti sutartinių prievolių įvykdymą ar tuo turtu padengti šias prievoles.
Ieškovė ragino atsakovę įvykdyti įsipareigojimus, sudarė mokėjimo grafiką, tačiau atsakovė įsiskolinimų nepadengė net iš dalies, su ieškove nebendradarbiavo.
Ieškovė pateikė vienašalį pranešimą dėl sutarčių nutraukimo dėl atsakovės kaltės, ieškinio pateikimo dienai šalių sudarytos sutartys nutrauktos.
Atsakovė nuo 2021 m. gruodžio 9 d. nutraukia elektros energijos tiekimo veiklą ir sutartis su vartotojais, taigi atsakovė neturi veiklos ir pajamų perspektyvos.
Atsakovės vengimas vykdyti prievoles ir veiklos nutraukimas rodo, kad atsakovė neketina tęsti sutartinių santykių su ieškove (ar vykdyti toliau veiklos) ir vykdyti savo pagrindinės ūkinės veiklos, o tai patvirtina ir riziką būsimam teismo sprendimo įvykdymui.
Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje byloje sąlygoja ir didelė reikalavimo suma (39 880,49 Eur). Piniginių lėšų areštas kartu su kito turto areštu šiuo atveju proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti atsakovės iš vartotojų gaunamų lėšų (už lapkričio mėn. paslaugas) surinkimą ir jų išsaugojimą piniginių priemonių padengimui.
Pirmosios Instancijos Teismo Nutarties Esmė
Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi prašymą patenkino.
Ieškovės reikalavimų užtikrinimui areštavo 39 880,49 Eur vertės atsakovės nekilnojamojo ir (ar) kilnojamojo turto, esančio pas atsakovę ir (ar) trečiuosius asmenis, uždraudžiant juo disponuoti, jį įkeisti, išnuomoti ar kitaip apsunkinti šio turto teisinę padėtį, o šio turto nesant ar esant nepakankamai, likusiai reikalavimų sumai užtikrinti, areštavo trūkstamo dydžio atsakovės turtines teises ir (ar) pinigines lėšas, esančias atsakovės kasoje, banko ir (ar) kitų kredito įstaigų (įskaitant elektroninių pinigų įstaigų) sąskaitose ir (ar) pas trečiuosius asmenis, iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas.
Teismas, patikrinęs atsakovės pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą, nustatė, kad atsakovė dirba nuostolingai, neturi ilgalaikio turto, turi skolų.
Atsakovės vengimas vykdyti prievoles ir veiklos nutraukimas tikėtina rodo, kad atsakovė neketina tęsti sutartinių santykių su ieškove ir vykdyti savo pagrindinės ūkinės veiklos, o tai patvirtino ir riziką būsimam teismo sprendimo įvykdymui.
Teismas sprendė, kad atsakovei ieškiniu prašoma priteisti 39 880,49 Eur suma yra didelė.
Taip pat teismas atsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes apie atsakovės vengimą grąžinti skolą ir mano, kad ieškovė įrodė bent tikėtiną atsakovės nesąžiningumą.
Teismas sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė savo turtą gali paslėpti arba perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atskirojo Skundo Argumentai
- Teismas nepagrįstai suteikė reikšmę ieškovės reikalaujamam priteisti skolos dydžiui 39 880,49 Eur.
- Ieškovei nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą, nebuvo jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
- Esminę reikšmę laikinųjų apsaugos priemonių taikymui turi ieškovės pateikti konkretūs duomenys apie atsakovės nesąžiningą elgesį, siekį išvengti nepalankaus teismo sprendimo vykdymo.
Atsakovės veiksmai negali būti laikoma nesąžiningu elgesiu, įvertinus tai, jog atsakovės vykdoma veikla jai nuostolinga ir atsakovė neturi lėšų grąžinti ieškovei skolą.
Ieškovės Atsiliepimo Argumentai
- Atsakovė nekvestionuoja ieškinio prima facie pagrįstumo, todėl ieškovė papildomai dėl šios sąlygos nepasisako.
- Teismas teisingai nustatė, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki, ji neturi turto, kuriuo būtų galima užtikrinti sutartinių prievolių įvykdymą ar tuo turtu padengti šias prievoles.
- Atsakovės nesąžiningumą pagrindžia tai, kad atsakovė sustabdo savo veiklą, po to, kai ieškovė 2021 m. lapkričio 24 d. pranešimu dėl sutarčių vienašalio nutraukimo informavo atsakovę, kad sutartys nuo 2021 m. gruodžio 8 d. bus laikomos nutrauktomis dėl atsakovės kaltės.
- Būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąlygoja ir didelė reikalavimo suma (39 880,49 Eur).
Po šios civilinės bylos iškėlimo, Kauno apygardos teisme iškelta kita civilinė byla Nr. e2-1733-259/2021 pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl 92 060,35 Eur skolos pagal sutartis priteisimo. Nurodytoje byloje Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemonės ieškinio reikalavimų užtikrinimui. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovė nepadengė savo įsipareigojimų ieškovei. Todėl, kaip teisingai nurodyta nutartyje, yra akivaizdi rizika dėl teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo.
Apeliacinio Teismo Išvados
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemonės - areštą atsakovės turtui.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
Iš atskirojo skundo turinio nustatyta, kad apeliantė neginčija pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos - preliminarus ieškinio pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šios sąlygos nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisingai sprendęs dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, esant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, t. y. kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės nesąžiningumą siejo su atsakovės vengimu grąžinti skolą.
Nuosekliai suformuotoje teismų praktikoje, susijusioje su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimu bei jos nustatymu, ne kartą išaiškinta, kad šio išimtinio, itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas - išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti.
Sutiktina su apeliantės pozicija, kad ieškovė nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima padaryti išvadą dėl atsakovės nesąžiningumo.
Turto arešto schema
Apibendrinant, teismo skirtas išieškojimas ir turto areštas yra svarbios priemonės užtikrinant teismo sprendimų įvykdymą. Tačiau, šios priemonės turi būti taikomos tik esant pagrįstam įtarimui dėl atsakovo nesąžiningumo ir realiai grėsmei, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas.
Ši informacija yra skirta tik informaciniams tikslams ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Visada rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką dėl konkrečios situacijos.
Ką svarbu žinoti turint būsto paskolą?
tags: #teismo #skirtos #isieskojimas #turto #arestas