Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pradeda formuoti teismų praktiką dėl civilinio turto konfiskavimo bylų nagrinėjimo, pagal kurią pašalinamos galimybės netinkamai aiškinti ir taikyti Civilinio turto konfiskavimo įstatymą. Ši praktika yra svarbi siekiant užtikrinti teisingą ir pagrįstą turto konfiskavimo procesą.
Vienas iš civilinio turto konfiskavimo instituto tikslų yra pašalinti pranašumą, kurį įgyja asmuo, nusikalstamu būdu įgijęs tam tikrą turtinę naudą. Tokiu būdu prevenciškai galima užkirsti kelią kitų nusikaltimų darymui, kad nusikaltimai neapsimokėtų. Dar Civilinio turto konfiskavimo įstatymo priėmimo metu visuomenėje kilo diskusijos ir abejonės, ar įstatymo nuostatos nesudaro pagrindo valstybei konfiskuoti turtą, kuris, nors ir neatitinka asmens teisėtų pajamų, tačiau nėra įgytas visuomenei pavojingu, nusikalstamu būdu.
Civilinio turto konfiskavimo procedūra pradedama, kai baudžiamajame procese prokurorui priėmus galutinį procesinį sprendimą ar įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui išlieka įstatyme numatyti civilinio turto konfiskavimo pagrindai. Tačiau civilinio proceso metu asmens kaltumo dėl nusikaltimo padarymo klausimas nėra sprendžiamas.
Sąlygos ir įrodinėjimo pareiga
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad viešąjį interesą ginančiam prokurorui civilinio turto konfiskavimo byloje tenka pareiga įrodyti ne tik turto valdymo nuosavybės teise faktą, jo vertę ir Civilinio turto konfiskavimo įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, kad turtas nėra gautas teisėtu būdu, sąlygas, bet ir prašomo konfiskuoti turto ryšį su neteisėta (galima nusikalstama) veikla.
Tokį išaiškinimą kasacinis teismas priėmė atsižvelgdamas į Civilinio turto konfiskavimo įstatymo tikslą - organizuoto nusikalstamumo, korupcijos ir savanaudiškų nusikaltimų prevencija, kuriam pasiekti valstybė ir taiko tokią asmens nuosavybės ribojimo priemonę - turto konfiskavimą. Taip pat kasacinis teismas rėmėsi ir aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje suformuluotas reikalavimas turto konfiskavimo procese įrodyti priežastinį ryšį tarp konfiskuotino turto ir neteisėtos (nusikalstamos) veiklos, tokiu būdu išlaikant pagrįstą proporcingumą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų.
Civilinio turto konfiskavimo įstatyme numatyta, kad civilinio turto konfiskavimo procedūra gali būti pradėta tik tais atvejais, kai bent viena iš šio įstatymo numatytų civilinio turto konfiskavimo sąlygų atsirado ne anksčiau kaip įsigaliojus šiam įstatymui (įstatymas įsigaliojo nuo 2020 m. vidurio).
Įstatymo taikymo momentas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas spręsdamas klausimą dėl įstatymo taikymo, kai ikiteisminis tyrimas asmens atžvilgiu buvo pradėtas iki civilinio turto konfiskavimo įstatymo įsigaliojimo, o nutrauktas - jau galiojant įstatymui, motyvavo, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra viena iš civilinio turto konfiskavimo taikymo sąlygų ir jos atsiradimas po civilinio turto konfiskavimo įstatymo įsigaliojimo atitinka įstatymo taikymo kriterijus.
Civilinio turto konfiskavimas gali būti taikomas turtui, kuris įsigytas po 2010 m. gruodžio vidurio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad įstatymas, nustačius tam tikrų sąlygų visumą, gali būti taikomas ir sprendžiant turto, įsigyto dar iki įstatymo įsigaliojimo, konfiskavimo klausimus, o jo taikymas yra suderinamas su pamatiniais teisės principais. Tokia teismo išvada pagrįsta motyvacija, kad reikalavimas pagrįsti įgyto turto teisėtą kilmę buvo įtvirtintas dar iki įsigaliojant civilinio turto konfiskavimo įstatymui - nuo 2010 m. Lietuvoje galioja išplėstinio turto konfiskavimas baudžiamajame procese.
Visgi, manytina, kad praktikoje gali susiklostyti tokių situacijų, kai asmenys negalėtų pagrįsti turto įsigijimui panaudotų pajamų teisėtumo vien dėl to, kad tokių įrodymų neišsaugojo, nesurinko pajamų įgijimo metu. Civilinio turto konfiskavimo įstatyme nustatyta tvarka įgaliotoms institucijoms atliekant turto tyrimą, tiriamas ne ilgesnis kaip 10 metų laikotarpis iki šio turto įsigijimo. Jeigu turtas buvo įgytas už pajamas, gautas iki šio laikotarpio, tuomet pats asmuo turi pateikti informaciją, pagrindžiančią šio turto teisėtumą. Tikėtina, kad už anksčiau gautas pajamas įsigiję turtą asmenys nėra sukaupę ir išsaugoję visas savo pajamas ir turto įgijimą pagrindžiančius dokumentus.
Tačiau atsižvelgiant į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad siekiant konfiskuoti turtą Civilinio turto konfiskavimo įstatymo tvarka, būtina nustatyti ryšį su neteisėta (nusikalstama) veikla, turto konfiskavimo procedūra neturėtų būti pradėta prieš asmenis, kurie su nusikalstamomis veikomis niekaip nesusiję, net jeigu tokie asmenys neturi išsisaugoję visų turto įgijimą teisėtomis pajamomis pagrindžiančių įrodymų.
Pirmasis sprendimas dėl civilinio turto konfiskavimo
Kauno apygardos teismas priėmė pirmą Lietuvos istorijoje sprendimą dėl civilinio turto konfiskavimo. Teismas iš dalies tenkino ieškovės Kauno apygardos prokuratūros ieškinį ir iš atsakovės konfiskavo: gyvenamąjį namą (442 500 Eur vertės), du žemės sklypus (iš viso 24 111 Eur vertės), akvariumą (jo nesant name priteisiant 14 473,50 Eur), kiemo trinkelių dangą (jų nesant priteisiant 12 000 Eur), saulės elektrines (jų nesant priteisiant 11 132 Eur), 39 851 Eur, nes atsakovė negalėjo pagrįsti minėto turto įsigijimo teisėtomis pajamomis.
Kauno apygardos prokuratūroje tyrimas buvo pradėtas 2021 m. rugsėjo mėnesį, gavus informaciją, kad vieno Kauno rajono gyventojo valdomas turtas galimai nėra įgytas teisėtu būdu. Pats asmuo teisėsaugos pareigūnams gerai žinomas. Civilinio turto konfiskavimo įstatyme (CTR) įtvirtinta, jog konfiskuoti turtą leidžiama tik tuomet, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 000 Eur, o asmuo negali pagrįsti turimo turto teisėtumo.
Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad nuosprendžiu nuteistas asmuo galimai neteisėtu būdu gautas lėšas perleido artimam giminaičiui - nesąžiningai įgijėjai, kuri jas panaudodama bei pateikdama prašymą statybos leidimui, deklaruodama 52 proc. Teismas nustatė, kad atsakovės sūnus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 3 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 1992 straipsnio 1 dalyje, dėl to, jog neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis (iš viso 60 500 pakelių cigarečių, kurių vertė 182 858 Eur) pažeisdamas nustatytą tvarką.
Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė ir jos sūnus su šeima gyvena prašomame konfiskuoti name. Atsakovės sūnus teigė, kad pinigų pragyvenimui ir kelionėms jam duodavo mama, automobilį taip pat davė mama, jis ir jo šeima maitinasi kartu su tėvais ir broliu, jis rūpinosi mamos namo statyba, ieškojo meistrų, derino darbus ir pan. CTK 2 straipsnio 6 dalis nustato, kad įgyvendinant šio įstatymo nuostatas, turto vertė nustatoma pagal turto įgijimo metu buvusią jo rinkos vertę.
Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad atsakovė ginčo turtui įgyti pagrindė pagrįstai panaudojusi 104 553,03 Eur (22076,36+82476,67), tačiau neįrodė skolinimosi faktų, taip pat nepateikė duomenų, iš kokio šaltinio buvo gautos tam tikros pajamos. Kadangi nustatyta turto vertė sudaro 544 067,50 Eur, skirtumas tarp turto vertės ir teisėtų pajamų yra 439 514,47 Eur.
| Turto rūšis | Vertė (EUR) |
|---|---|
| Gyvenamasis namas | 442 500 |
| Du žemės sklypai | 24 111 |
| Akvariumas (kompensacija) | 14 473,50 |
| Kiemo trinkelės (kompensacija) | 12 000 |
| Saulės elektrinės (kompensacija) | 11 132 |
| Pinigai | 39 851 |
| Bendra turto vertė | 544 067,50 |
| Teisėtos pajamos | 104 553,03 |
| Skirtumas | 439 514,47 |
tags: #teismu #praktika #turto #konfiskavimas