Lazdijų rajonas, įsikūręs pietų Lietuvoje, garsėja savo gamtos grožiu, kultūros paveldu ir turtinga istorija. Čia galima rasti įvairių lankytinų vietų - nuo įspūdingų ežerų ir piliakalnių iki sakralinių vietų ir jaukų kaimo turizmą siūlančių sodybų.
Lazdijų rajono žemėlapis
Sakralinis Paveldas
Kryžių Šventovė
Staigūnų km., Teizų sen., Lazdijų raj. Pietvakarinėje Dusios pakrantėje, tarp Sutrės ir Staigūnų kaimų, ant kalvos šviečia naujai atstatyta Kryžių šventovė.
Kryžiuose, kaip ir anksčiau, švenčiami Sekminių, Petrinių ir Oktovos atlaidai, sutraukiantys tūkstančius maldininkų. Senoji Kryžių koplyčia stovėjo arčiau ežero, apsupta ošiančių medžių.
Dabar toje vietoje išlikę tik pamatai ir atminimo kryžiai. Šalia stovi šulinys, kuriame, kaip manoma, trykšta stebuklingų galių turintis vanduo.
Ši vietovė minima nuo 1702 metų, kai Lietuvos kariuomenė kovojo su švedais. Nuo seno buvo pasakojama įvairių Kryžių atsiradimo istorijų.
Vieną iš jų, atmetęs įvairias pasakas, XIX a. pr. užrašė Metelių klebonas Ignas Žibanavičius. „Karo metu su švedais Lietuvos kariuomenės didysis etmonas Mykolas Servanietis Višnioveckis apie 1702 m. su savo daliniais Ašmenos srityje - Borūnuose lankęs bazilijonų bažnyčią, kur buvo pagarsėjęs savo malonėmis šv. Mergelės Marijos paveikslas, ir meldęsis.
Jam patikęs šis paveikslas ir jis užsakęs jo kopiją, kurią su savimi laikęs karo žygiuose. Viename tokiame žygyje su daliniu įsirengė stovyklą tarp miškų ir pelkių prie Dusios (Metelių dvaras tuo laiku priklausė Višnioveckiui). Stovykloje prie medžio buvo prikabintas paveikslas ir parengtas altorius.
Didžiojo etmono įsakymu, belaukiant Trejybės šventės, buvo pastatyti trys kryžiai. Ant viduriniojo pakabintas Dievo Motinos paveikslas. Per šv. Petrinių šventę, kapelionui laikant šv. Mišias, buvo pranešta, kad artinasi švedų dalinys.
Po kautynių kariuomenė buvo priversta trauktis, o per sąmyšį pamiršta paimti kryžius ir paveikslą…“ Nuo to laiko čia stovėjo trys kryžiai, kuriuos žmonės gausiai lankė.
1816 m., kunigo I. Žibanavičiaus rūpesčiu pastatyta koplytėlė, kuri po penkerių metų buvo perstatyta, padidinta. Čia vykdavo atlaidai. Koplyčia išstovėjo iki 1902 m. Tais metais Metelių klebonas V. Jurgilas, be leidimo pastatė naują didelę koplyčią, kuri išstovėjo iki pokario metų.
1948 m. buvo uždaryta, o 1963 m. - nugriauta, toje vietoje įrengta ganykla. Iki jos nugriovimo į atlaidus čia susirinkdavo minios maldininkų. Jie išsemdavo šulinio vandenį, tikėdami šaltinio galia gydyti žaizdas ir įvairius negalavimus.
Atgavus Nepriklausomybę, nutarta pastatyti naują koplyčią (arch. Juozas Žalkauskas, arch.-dizaineris Dainius Gailius), kurios kertinį akmenį padėjo ir pašventino Vilkaviškio vyskupas Juozapas Žemaitis 1992 m.
Metelių Kristaus Atsimainymo Bažnyčia
Meteliai minimi nuo 1508 m. Šalia Metelių dvaro, priklausiusio Lietuvos didžiajam kunigaikščiui, 1819-1822 m. pastatyta Metelių Kristaus atsimainymo bažnyčia.
Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų Bažnyčia
Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia pastatyta 1520 m. Tai vienintelė bazilikinė bažnyčia Dzūkijoje.
Krokialaukio Atsimainymo Bažnyčia
Krokialaukyje bažnyčia pastatyta iki 1755 m. Po 1759 m. įkurta parapija.
Gamtos Grožis ir Regioniniai Parkai
Metelių Regioninis Parkas
Metelių regioninis parkas įsteigtas 1992 m., siekiant išsaugoti didžiųjų pietų Lietuvos ežerų ir jų apylinkių kraštovaizdį, gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Didieji pietų Lietuvos ežerai Dusia, Metelys, Obelija - nuostabūs ežerai Sūduvos aukštumoje.
Jie didžiausia Metelių regioninio parko gamtos vertybė, vieni švariausių ir tinkamiausių poilsiui visoje šalyje. Metelių regioniniame parke visuomet laukiami lankytojai.
Norėdami daugiau sužinoti apie paslaptingą, įdomų, daugeliui žmonių mažai pažįstamą miškų, ežerų ir pelkių pasaulį; apie procesus, vykstančius gamtoje, galite užsisakyti ekskursiją po Metelių regioninį parką. Keliauti apie Dusios ar Metelio ežerus automobiliais arba dviračiais. Parke įrengti trys pėsčiųjų pažintiniai takai, vedantys įdomiausiomis vietomis.
Metelių regioninio parko augmenijos ir gyvūnijos savitumus nulėmė geografinė padėtis, savitas klimatas ir unikalus reljefas. Parke iki šiol užregistruota 1888 augalų ir gyvūnų rūšys. Trako miške, vienintelėje vietoje visoje šalyje, auga bekočių ąžuolų miškas. Bekotis ąžuolas - vienintelis medis įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą.
Netoli už šio miško, Juodabalės herpetologiniame draustinyje, karaliauja nykstantys baliniai vėžliai. Obelytės gamtiniame rezervate puikuojasi etaloniniai Lietuvoje liepiniai skroblynai, o Širvinto miške - ąžuolai, perkopę 300 metų slenkstį. Du iš jų paskelbti gamtos paminklais.
Geomorfologiniu požiūriu nepakartojama didžiųjų pietų Lietuvos ežerų dubuma, suformuota milžiniško ledyno liežuvio, įspūdingos kalvų grandinių virtinės, kurios tęsiasi Dusios ežero vakarinėmis ir Obelijos ežero rytinėmis pakrantėmis.
Metelių regioniniame parke aptinkamos 202 paukščių rūšys. Į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytos 55 rūšys. Parko didieji ežerai yra Europinės svarbos teritorija migruojantiems vandens paukščiams. Metelio ir Obelijos ežeruose peri kelios poros globaliai nykstančių ančių rudžių.
Metelių regioniniame parke mišku apaugęs plotas yra 4181 ha. Miškingiausia regioninio parko dalis rytinė, joje išsidėstę trys didesni miško masyvai - Bijotų-Širvinto (321 ha), Statiškės (786 ha) ir Trako (608 ha) miškai, kiek mažesnis Rinkoto (142 ha) miškas.
Metelių regioninio parko panorama
Veisiejų Regioninis Parkas
Nepaprastai gražus Veisiejų kraštas nusėtas ežerais ir kalvelėmis, atveria žvilgsniui tolimus horizontus, kuriuose nedideli kaimai ir vienkiemiai susilieja su gamta.
Laumės Akmuo
„Laumės akmuo“ tai didelis, gal didžiausias parko tamsus granitinis kiaušinio formos riedulys, įstrigęs žemėn Metelio ežero terasos.
Didysis Dzūkijos Akmuo
Didysis Dzūkijos akmuo pūpso Nemunaičio seniūnijos jauname Vangelonių kaimo pušyne. Tai didžiausias riedulys Dzūkijoje bei devintas pagal dydį Lietuvoje.
Istoriniai Paminklai ir Piliakalniai
Lazdijų rajone gausu istorinių paminklų ir piliakalnių, liudijančių krašto praeitį:
- Prelomčiškės piliakalnis su gyvenviete
- Papėčių piliakalnis
- Kaukų piliakalnis
- Obelijos piliakalnis
- Giraitės piliakalnis
- Rudaminos piliakalnis
- Dambavaragio piliakalnis (arba Bambininkų piliakalnis, Ąžuolų ragas)
1863 m. Statiškės Mūšio Vieta
Statiškės kaimo kryžkelėje stovi medinis monumentas.
Kalniškės Mūšio Vieta
(didžiausias partizanų mūšis) 1945 m. gegužės 16 dieną Kalniškės miške įvyko vienos iš didžiausių partizanų kautynių su reguliaria sovietų kariuomene.
Akuočių Dvaro Senosios Kapinės
Vienintelė parko teritorijoje išlikusi kapavietė su kriptomis ir ketaus plokščių antkapiu.
Pramogos ir Poilsis
Kaimo Turizmo Sodybos
Lazdijų rajonas siūlo platų kaimo turizmo sodybų pasirinkimą, kuriose galima mėgautis ramiu poilsiu gamtoje, išbandyti įvairias pramogas ir susipažinti su vietos tradicijomis.
- Antano Kliučinsko sodyba „Žališkė“
- Kaimo turizmo sodyba prie Dusios ežero - Burlingė
- Poilsio bazė Šilaičiai
- Kaimo sodyba „Pas Vytą“
- R. Vaškevičiaus kaimo turizmo sodyba
- Penktas sezonas - Padumbliai
- Kaimo turizmo sodyba „Nieda“
Kita
- Dainavos legenda Parkas „Dainavos legenda“ įkurtas Pupasodžio kaime, Miroslavo apylinkėje.
Apgyvendinimas Druskininkuose (Netoli Lazdijų)
Jei ieškote apgyvendinimo netoli Lazdijų, Druskininkai siūlo įvairių variantų:
- Meilės sala
- Privatus apgyvendinimas Druskininkuose
- Druskininkų „Medinukas“
- Apartamentai "JAUKUS BUTAS"
- Vila Evelina
- SPA Vilnius SANA
- Apartamentai Ratnyčėlė Druskininkuose
Lazdijų Rajono Literatai
Lazdijų rajonas garsėja savo literatais, kurie savo kūryboje atspindi krašto istoriją, gamtą ir žmonių gyvenimą.
Žymūs Lazdijų rajono literatai:
- Aldona Andrulionienė
- Stanislava Beata Mikalčienė
- Juozas Žukauskas
- Onutė Zdanavičienė
- Vytautas Masėnas
- Petras Palukaitis
- Elena Platūkienė
- Pranas Dzūkas
- Juozas Pileckas
- Bronė Balionienė
- Ramutė Skučaitė
- Algimantas Juškevičius
- Aldona Merčaitienė
- Albina Žiūkaitė
- Vytautas Bložė
- Vincas Vinikaitis
- Juozas Petrauskas
- Irena Buivydaitė
Lazdijų rajonas - tai puiki vieta tiems, kurie nori pabėgti nuo miesto šurmulio, pasimėgauti gamtos grožiu, susipažinti su turtinga istorija ir kultūra. Čia kiekvienas ras kažką sau - nuo ramių pasivaikščiojimų parkuose iki aktyvių pramogų ežeruose ir piliakalnių lankymo.