Statybos procesas Lietuvoje apima daugybę niuansų, pradedant nuo leidimų gavimo ir baigiant medžiagų pasirinkimu. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius klausimus, susijusius su statybomis, įskaitant terasos įtaką užstatytam plotui, leidimų reikalingumą, atstumus iki kaimynų ir kitus svarbius aspektus.
Statybos Leidimai ir Projektai
Sodo bendrijose miesto teritorijose iki 80 kv.m. statiniams nereikalingas statybos leidimas. Greičiausiai galite statyti namuką be jokio projekto. Pagal įstatymus Jums bus reikalingas ir sutikimas, ir leidimas statant verandą be pamatų bendrasavininkams priklausančiame name.
Kada reikalingas projektas?
Atliekant rekonstrukciją, greičiausiai reikės daryti ir sklypo planus. Projektas reikalingas suderinimas taip pat. Dėl topo nuotraukos nežinau, bet greičiausiai jos reikės. Norėčiau rekonstruoti vieno buto I a. gyvenamąjį namą su mansarda, nekeičiant sklypo užstatymo ploto, o tik atliekant mansardos praplėtimą ir esamų patalpų perplanavimą, naujų įrengimą palėpės dalyje.
Rekomenduoju labai atsargiai žvelgti į statybą, kad nebūtų taip, jog draustinyje negalima jokia nauja statyba. Jei senasis statinys neįregistruotas, turėsite nemažai problemų.
Leidimas statybai ant senų pamatų
Atstumai ir Ribojimai
Teisingai - 3m projekcija. Gyvenamųjų namų STR vienbučiai dvibučiai namai. Darykit parapetą toje pusėje kur neišlaikytas atstumas.
Atstumas nuo namo sienos iki kaimyno namo sienos
Visus dokumentus sutvarkiau ir pridaviau komisijai, po svarstymo jie atmetė mano leidimą, motyvavo kad rytinėje pusėje namas bus statomas 3 m atstumu nuo sienos iki kaimyno, nes reikia matuoti 3 m nuo kaimyno iki namo stogo kraigo.
Atstumas nuo tiesiamo kelio iki gyvenamo namo
Nuo tvoros minimalus atstumas gali būti 0,5 m. Savo sklype jie gali tai daryti. Kaimynai prie mūsų namo sienos (atstumas nuo namo iki kaimynų tvoros - 5 metrai) nori pasidaryti įvažiavimą į savo žemės sklypą.
Atstumas nuo gatvės iki sklypo ribos
3 metrai - nuo sklypo ribos, 6 metrai - nuo gatvės, kad būtų galima pastatyti automobilį ir uždaryti vartus. Kiemas - pietinėje pusėje, kuo aukščiau statysite pastatą - tuo gražiau atrodo namas.
Priešgaisriniai atstumo reikalavimai tarp statinių
Pagal įstatymą kaimynas negali statyti jokių statinių arčiau kaip 3 metrai iki sklypo ribos be jūsų sutikimo. Gaisriniai atstumai būtų apie 12 - 15 m. Mano namas - iš tekintų rąstų, nuo kaimyno pirties iki namo - 12 m. Ar kaimynas nepažeidžia priešgaisrinių reikalavimų, jei stato rąstinę pirtį 1,5 m atstumu nuo sklypo ribos?
Žemės Paskirtis ir Statyba
Statyba žemės ūkio paskirties sklype
Visų pirma, jums reikės pakeisti žemės paskirtį. Kaina priklauso nuo sklypo vietos: tai miestas ar rajonas. Kai pakeisite paskirtį, galėsite daryti projektą ir statyti namą. Turiu sklypą, kurio paskirtis - žemes ūkio (beveik 12 a.) Noriu statyti jame namą. Nuo ko pradėti?
Detaliojo plano kaina - nuo 900 iki 2000 Eur. Techninis projektas kainuos nuo 900 iki 1800 Eur.
Pirties statyba ne namų valdos teritorijoje
Žemės ūkio paskirties žemėje statyba galima tik ūkininko sodyboje (turint atitinkamą schemą) ir su ūkininko pažymėjimu. Ar kaimo vietovėje galima statyti pirtį ne namų valdos teritorijoje?
Pagalbinio statinio statyba žemės ūkio paskirties žemėje
Oficialiai pastatyti jūs nieko negalite, bet neoficialiai - menkas praradimas, jei jau lieps nugriauti arba nukelti. Statykite kažką lengvai perkeliamo, kaip laikiną statinį. Pasikartoju - oficialiai jūs galite tik daržoves auginti, statinių statyti negalima. Turime 14 arų žemės plotą kaimo teritorijoje, kuriame sodiname daržoves. Ar galime jame pasistatyti iki 10 kv.m. dydžio statinį?
Statinio statyba ant šlaito
Reikia keisti paskirtį tokiame sklype. Statyti pastatą gal ir galėsit, reikia įvertinti situaciją, koks tas šlaitas, nuo ko jis yra, ar nepatenka į kokią apsaugos zoną. Planuoju įsigyti sklypą, kurio didesnioji dalis būtų šlaitas. Ar gali kilti sunkumų derinant statinio šlaite statybą? Ar galiu išvis negauti architekto leidimo tokiai statybai? Sklypas yra žemės ūkio paskirties.
Medžiagos ir Konstrukcijos
Stogo danga namui miške
Miške jokia danga neišgelbės: ir drėgmė, ir purvas tikrai lips, nei jūs to stogo valysite, nei prižiūrėsit - faktas. Skardinis galbūt ilgiau išsilaikys švarus, bituminė greičiau apsineš - rezultatas vis tiek tas pats. Kokią kuo mažiau priežiūros reikalaujančią stogo dangą rekomenduotumėte namui miške?
Blokeliai ar plytos namo statybai
Aš visada už natūralias medžiagas namo statybai: molio plytos, blokeliai. Pripažįstu, kad tokios medžiagos tikrai nėra pigiausios. Renkantis medžiagas namo statybai tarp blokelių ar plytų, žinoma rekomenduočiau rinktis blokelius. Namo statyba vyks greičiau. Plytų vienas pranašumas - tvirtesnė konstrukcija. Statybos iš blokelių metu būna situacijų, kai reikia panaudoti ir plytas dėl kažkokių konstrukcinių elementų tvirtumo. Pasirinkti medžiagas namo statybai tampa tikra problema vien dėl statybinių medžiagų gausos.
Tuščiaviduriai blokeliai ir plytos: kuris variantas padės sutaupyti pinigų? | Mūro kaina: plytų siena ir blokelių siena
Kuo blokeliai pranašesni už įprastas plytas namo statybai? Kokie blokelių privalumai ir trūkumai? Kokie plytų privalumai, trūkumai?
Blokelių kaina ir kokybė
Pigesnės ar pigios medžiagos namo statybai nėra visada geriausios. Būtinai reikia išsiaiškinti kam jos skirtos ir kodėl statybinės medžiagos yra pigesnės.
Pateiksiu keletą pavyzdžių apie namo statybai naudojamus blokelius. Tarkime, iš kai kurių sienų blokelių galima statyti tik vieno aukšto namus. Statyti dviejų aukštų namą jie netinkami, nes blokeliai neatlaiko apkrovų arba reikia daryti papildomus laikančius ar sutvirtinančius elementus. O būtent tai visiškai neakcentuojama - sutaupoma statant sienas, o sunaudojamo betono ir armatūros kiekio neįvertina statytojai, o juk tai iškelia kainą. Galutiniame variante žmogus turi gal net brangesnę sieną nei kad būtų rinkęsis brangesnį bet tvirtesnį blokelį.
Kitas variantas: blokeliai kartu su apšiltintu sluoksniu - pats blokelis brangesnis, bet padėjęs vieną blokelį tu jau turi šiltą sieną, nebereikia atskirai montuoti apšiltinimo sluoksnio, dar kažkokių elementų daryti ir t. t. Reikia skaičiuoti visą sienos sąmatą su visais elementais ir darbais, o ne tik pačio pliko blokelio kainą.
Blokelių namo statybai pasiūla gausi. Ar verta taupyti ir rinktis pigius statybinius blokelius namo statybai?
Statybinių medžiagų naudojimas nesilaikant projekto
Statybos leidime turbūt nėra parašyta iš kokių medžiagų statyti statinio, bet projekte tai paminėta. Žiūrint iš gaisrinės klasės tai mūro blokeliai aukštesnės klasės nei medžio - čia kaip ir pliusas. Jei priduodant pastatą kils problemų eikit pas tą patį architektą ir prašykite korektūros. Ar galima statyti namą iš blokelių, jei projekte nurodyta, kad pastatas bus medinis?
Kiti Svarbūs Aspektai
Kuo skiriasi mansarda nuo antro aukšto
- Du namo aukštai: kai antro aukšto lubos yra bent 2,5 m aukštyje.
- Mansarda: kai lubų plokštuma sutampa su stogo šlaitu.
Kuo antrasis namo aukštas skiriasi nuo mansardos?
Ar galima statyti du gyvenamuosius namus viename sklype
Užstatymo procentą apibrėžia gyvenamųjų namų įstatymas, ten surašyti visi procentai pagal sklypo plotą. Dėl antro gyvenamo namo statybos sklype yra naujienų tačiau ne visos savivaldybės į šį įstatymo pakeitimą sureagavo. Norėjau pasiteirauti, ar galima statyti du gyvenamuosius namus viename sklype?
Sodo namo įregistravimas
Iki 80 kv.m. statinius galima registruoti supaprastinta tvarka be statybos leidimo. Jums reikalingas statybos leidimas. Ar statinį galima įregistruoti kaip sodo namą, jei jo dydis viršija 80 m2?
Detalusis planas namo statybai sodų bendrijoje
Žemės ūkio paskirties žemėje statyti namo negalite. Kreipkitės pagelbėsiu su paskirties pakeitimu ir namo projektavimu. Gal būt yra kitokia išeitis kaip pastatyti namą be žemės keitimo. Ar sodų bendrijoje esančiame sklype statant namą reikia detaliojo plano?
Atstumo detaliajame plane pakeitimas
Oficiali detaliojo plano korektūra įmanoma, tačiau viskas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo nustatyta ta 5 metrų riba. Gal tai kelio apsaugos zona, o tai jau nekoreguojama. Kitas variantas - vadovautis įstatymu, kuriame nurodoma tik 3 m atstumo riba. Detaliame plane atstumas nuo pastato iki sklypo ribos - 5 m, pastato aukštis 8.75m. Ar atstumas gali būti pakeistas?
Neregistruoto pastato įregistravimas
Kreipkitės į statybų inspekciją dėl pastato užbaigimo akto. Jei pavyks tai padaryti su neišlaikytu atstumu, o vėliau kreiptis į registrų centrą - pastatas bus įregistruotas. Nusipirktame sklype Vilniaus r. yra neįregistruotas pagalbinis ūkinis statinys ( apie 1977 m. statyba ). Statinys atitinka 1 grupės nesudėtingų statinių kategoriją (užstatymas siekia 49 kv.m.), bet atstumas vakarinėje sklypo kraštinėje nuo kaimyninio sklypo yra 1,1 m. Kaip mums įregistruoti šį pastatą? Ar statinys nuo kaimyno sklypo turi būti nutolęs 3 m? Kaimynas raštiško sutikimo statybai neduoda.
Geodezinių matavimų bylos tvirtinimas
Bendrijos pirmininkė pasirašo ant geodezinių matavimų. Ko jums bijoti - tegu pavaizduoja tuos vamzdžius geodezininkai. Situacija tokia, kad nuo vamzdžių turi būti išlaikytos apsaugos zonos - pirmininkė elgiasi teisingai, jei vamzdžiai nebus pavaizduoti, vadinasi, jūs galėsite juos pažeisti. Pakeisti ir perkloti vamzdį jūs galėsit bet kada, tai ne problema. Nesipykit su bendrijos pirmininke, nes jos parašų gali reikti ir derinant techninį projektą ar supaprastintą statybą. Atlikau geodezinius savo sklypo matavimus, bet bendrijos pirmininkė atsisako pasirašyti byloje, tai motyvuodama, kad sklypo plane turi būti pažymėti ir bendrijos įrengti ( be jokio projekto) viršutinis (vasaros) ir požeminis (žiemos) vandentiekio vamzdynas. Ar geodezinių matavimų byla gali būti pateikta tvirtinimui ir registravimui Registrų centre be bendrijos pirmininkės sutikimo (parašo)?
Pakeitimų namo projekte įteisinimas
Oficialiai, jei keičiamos laikančios konstrukcijos ir pastato gabaritai, reikalinga projekto korektūra. Tačiau realiai dėl tokių niuansų to daryti nebūtina: langas mažesnis ar didesnis ar jo iš vis nėra, namas plyta didesnis ar žemesnis - esmės nesudaro. Ar reikia iš naujo derinti namo projektą, jei noriu pakeisti konstrukcines detales, sumažinti langų ir lubų aukštį?
Terasa ant Stogo: Bendro Naudojimo Aspektai
Namo stogas yra bendra visų jo gyventojų nuosavybė. O kaip keičiasi situacija, jeigu vienas iš gyventojų ant stogo įsirengia terasą?
Jei ant plokščiojo stogo ar jo dalies įrengta terasa, stogas išlieka namo bendrąja konstrukcija ir yra bendroji dalinė visų daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe.
Statybos įstatymas numato, kad pastatas - tai statinys su stogu. Nuėmus stogą (ar pašalinus kitas pagrindines konstrukcijas), nebeliktų pastato esmės ir tokios situacijos pasekmes netruktų pajusti tiek viršutinio aukšto, tiek ir apatinių aukštų gyventojai. Statybos techninio reglamento STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-571, 5.12 numato, kad stogo elementas yra vėdinimo kanalas, kaminėlis, alsuoklis, stoglangis, dūmtraukis, deformacinė siūlė, antena ar kita stoge ar virš stogo esanti konstrukcija.
Atsižvelgiant į tai, ant daugiabučio gyvenamojo pastato stogo įrengtas objektas yra laikytinas ne statiniu (I gr. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kita įranga. (CK 4.82 str. Šiuo atveju dvibučio namo stogas yra dvibučio namo konstrukcija, priklausanti abiem dvibučio namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise bei išlaikoma proporcingai savo turimai daliai (CK 4.76 str.). Tuo tarpu terasa, kaip atitinkamai įrengta aikštelė, gali būti tiek bendro naudojimo patalpa - tokiu atveju jos nuosavybė taip pat bus bendroji dalinė, tiek naudojama vieno buto savininkų.
Teismų praktikoje taip pat laikomasi tokios pozicijos, jog nepriklausomai nuo to, jog ant plokščiojo stogo (ar jo dalies) įrengta terasa, stogas išlieka namo bendrąja konstrukcija, t. y. objektu, kuris priskiriamas bendrajai dalinei visų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybei. Net ir tada, kai šiuo atveju terasa naudojama tik vieno buto savininko, o Nekilnojamojo turto registre apie jam nuosavybės teise priklausantį butą būtų nurodyta, jog tai butas su terasa stogo konstrukcija, ant kurios įrengta terasa, ir kitos išorinės terasos konstrukcijos, stogas išlieka bendroji dalinė visų butų ar kitų patalpų nuosavybė.
Todėl negali kilti abejonių, kad stogo ir kitų pagrindinių namo konstrukcijų priežiūros ir išlaikymo išlaidas turi padengti visi namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tokią poziciją argumentavo ir Lietuvos Aukščiausias Teismas 2009 m. Remiantis įstatymų ir teisės aktų nuostatomis, kiekvienas buto savininkas yra viso pastato bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinių tinklų bendraturtis.
Pastatų Plotų Skaičiavimo Nuostatos
Šiame skyriuje pateikiamos pagrindinės pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo nuostatos, remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymais ir reglamentais.
Teisiniai Pagrindai
- Lietuvos Respublikos statybos įstatymas
- Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas
- Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.03:1997
- Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:1997
- Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:1996
- Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:1997
Pagrindinės Sąvokos
- Statinys - bendrasis terminas, vartojamas apibrėžti visa tai, kas sukuriama statybos darbais, naudojant statybos produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme.
- Pastatas - stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, pramonės, komercijos, kultūros, transporto ir kt.
Pastato Dalys ir Tūriai
Pastato antžeminė dalis yra viršutinė pastato dalis nuo pirmojo aukšto grindų paviršiaus (nulinės altitudės) iki pastato aukščiausios konstrukcijos (neskaitant dūmtraukių, vėdinimo šachtų, antenų, žaibosaugos stiebų) viršaus.
Iš pastato fasadų plokštumų neišsikišančių lodžų ir kitų nišų tūris iš antžeminės dalies tūrio neatimamas, o iš fasadų plokštumų išsikišančių architektūrinių detalių tūris nepridedamas.
Baseinų, technologinių duobių ir kitų erdvių, esančių žemiau rūsio (pusrūsio) grindų paviršiaus, tūris (pagal šių erdvių sienų išorės matmenis) įskaičiuojamas į pastato požeminės dalies tūrį.
Pastato Plotai pagal Statybos Techninius Reglamentus
Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nustatyta: Pastato bendras plotas - visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2. Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų plotas.
Pastato naudingas plotas - visų šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų plotų suma, m2.
Gyvenamųjų Pastatų Plotai
Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.11 punkte nustatyta: Būstas - vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui ar šeimai gyventi.
Būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas.
Gyvenamosios Patalpos
Gyvenamosios patalpos (buto gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose; vieno buto namo; atskiro kambario su bendrojo naudojimo patalpomis) plotas skaičiuojamas kaip gyventi skirtų uždarų ar pusiau uždarų patalpų plotų suma.
Gyvenamasis plotas
Gyvenamasis plotas apima: Svetaines, valgomuosius, miegamuosius, darbo kabinetus, gyvenamuosius kambarius, virtuves ir kitas gyventi tinkančias šiltas patalpas, kurių grindų plotas didesnis kaip 4 m2. Šios patalpos turi turėti apšiltintas atitvarines konstrukcijas ir galimybę būti normaliai šildomos žiemą, neatsižvelgiant, ar jose yra stacionariniai šildymo įrenginiai, ar ne.
Pagalbinis plotas
Pagalbinis plotas yra visų gyvenamųjų patalpų, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius (pusrūsius) ir garažus, plotų suma.
Plotų Skaičiavimo Formulė
Gyvenamųjų patalpų bendras plotas (Pgp) skaičiuojamas pagal formulę:
Pgp = Pg + Pp + Pv + Pv + Pkt
- Pg - gyvenamasis plotas
- Pp - pagalbinis plotas
- Pv - verslo plotas
- Pkt - kitas plotas (rūsio, pusrūsio ar garažo patalpos, į kurias patenkama tiesiog iš gyvenamosios patalpos)
Rūsio (pusrūsio) ar garažo patalpos, į kurias patenkama tiesiog iš gyvenamosios patalpos, įskaičiuojamos į šios gyvenamosios patalpos bendrąjį plotą.
Nesudėtingi Statiniai
Žmones labiausiai domina II gr. nesudėtingas statinys - gyvenamasis namas arba I gr. nesudėtingas statinys - sodo namas. Abiem atvejais tai statiniai iki 80 kv. m. ir 8,5 m. aukščio. Skaičiuojamas bendras patalpų plotas be rūsio (antžeminės dalies), su sąlyga, kad rūsiai negali būti įrengti už pastatų ribų.
Nesudėtingų statinių iki 80 kv. m. skaičiuojamas bendras visų antžeminės dalies patalpų plotas. Į 80 kv. m. plotą įeina visos šiltos ir šaltos patalpos (įskaitant pastogės patalpas ir garažą). Rūsio ir terasų plotai į 80 kv. m. neįskaičiuojami.
Jei norite statyti II gr. nesudėtingų pastatų kategorijai priskiriamą ūkinį pastatą, tuomet turite neviršyti 80m² bendro vidaus ploto ir 8,5m aukščio nuo vidutinio žemės lygio iki aukščiausios pastato dalies (dažniausiai stogo kraigo). Tokiems pastatams, jei jie statomi ne mieste ir ne saugotinose teritorijose (regioniniai parkai, kultūros paveldo teritorijos ir pan.), nereikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas.
Užstatymo plotas tai nuo išorinės sienos krašto santykis iki išorinės sienos krašto, o bendras plotas, kuris ir apibrėžia nesudėtingo statinio kategoriškumą ir grupę - tai bendra visų patalpų suma. 80 m² - tai bendras vidaus patalpų grindų plotas. Pagal išorines sienas skaičiuojamas užstatymo plotas.
Naudingas Plotas
Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžiju, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.
Projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, bent vienas kambarys bute turi būti ne mažesnis kaip 16 kvad. m, bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kvad. m, o vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 14 kvad. m.
Kiekviename daugiabučiame name turi būti suprojektuoti žmonėms su negalia skirti butai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. visų butų. Šis reikalavimas taikomas tiems namams, kurie yra ne toliau kaip 500 m kelio pėsčiomis iki viešojo transporto stotelių. Pastatuose be lifto butai žmonėms su negalia turi būti planuojami pirmajame aukšte.
Nuo 2014 m. Lietuvoje naujai statomi pastatai turi atitikti B energinio naudingumo klasę, o nuo 2016 m. - ne žemesnę kaip A klasę.
Dažniausiai Užduodami Klausimai
Kaip skaičiuojamas plotas?
Nesudėtingų statinių iki 80 kv. m. skaičiuojamas bendras visų antžeminės dalies patalpų plotas. Patalpa - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties erdvė.
Patalpų plotų skaičiavimai nurodyti Kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse:
- Gyvenamųjų patalpų bendras plotas Pgp: Pgp= Pg + Pp + Pv + Pv+ Pkt
- Pg - gyvenamasis plotas
- Pp - pagalbinis plotas: pagalbinis naudingas plotas; pagalbinis nenaudingas plotas
- Pv - verslo plotas
- Pkt - kitas plotas: rūsio (pusrūsio) patalpų plotas; garažo patalpų plotas.
Rūsio (pusrūsio) ar garažo patalpos, į kurias patenkama tiesiog iš gyvenamosios patalpos, įskaičiuojamas į šios gyvenamosios patalpos bendrąjį plotą.