Darbuotojų sauga ir sveikata - tai visos prevencinės priemonės, skirtos darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti. Svarbiausi reikalavimai darbuotojų saugai ir sveikatai darbe nustatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Kaip įmonėse laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, kontroliuoja Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas.
Nepriklausomybės atkūrimas ir spartėjantys, integracijos į pažangias pasaulio rinkos bbei bendradarbiavimo struktūras, procesai teoriškai vis labiau išryškina bendrosios kultūros pokyčius, kurie daro teigiamą įtaką požiūrio į darbuotojų saugą ir sveikatą kaitai. Tačiau statistika pateikia kitokius rezultatus: per 2005 metų 8 mėnesius, palyginti su 2004 metų tuo pačiu laikotarpiu, bendras sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius išaugo nuo 159 iki 220, arba 38 proc. Tokie padariniai siejasi su nuolat didėjančiu darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų pažeidimų skaičiumi.
Šiame straipsnyje aptarsime esminius reikalavimus, keliamus darbo vietos aplinkai, įskaitant apšvietimą, temperatūrą ir drėgmę, siekiant užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką.
Darbuotojų teisės ir pareigos
Darbuotojas turi teisę reikalauti, kad jam būtų sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, būtų aprūpintas tvarkingomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis. Jis gali sužinoti iš darbdavio apie darbo aplinkoje esančius kenksmingus ir pavojingus veiksnius, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta sveikatai padaryta žala.
Darbuotojas privalo gerai išmanyti savo saugaus darbo ir sveikatos instrukciją, kurioje išvardinti pavojingi ir kenksmingi darbo vietos bei aplinkos veiksniai, nurodyti jo veiksmai pradedant darbą, darbo metu, avariniais atvejais bei baigus darbą.
Profesinės rizikos valdymas
Pagal žmogaus veiklos pobūdį galima išskirti įvairių rūšių riziką. Profesinės veiklos metu darbo aplinkoje pasireiškia įvairūs rizikos veiksniai ir jų kombinacijos, dėl kurių poveikio darbuotojai gali susirgti profesinėmis ligomis, gali pablogėti jų sveikata, jie gali patirti traumą ar net žūti.
Svarbiausia laiku pastebėti rizikos veiksnius, juos įvertinti ir imtis priemonių jiems šalinti arba juos sumažinti iki minimumo. Nustačius rizikos veiksnius, vertinama jų trukmė priežastys, lemiančios tų veiksnių pasireiškimą; nustatomi darbuotojai, kurie yra veikiami arba gali būti veikiami tų veiksnių. Nustačius didelę riziką ji turi būti šalinama nedelsiant, tose vietose turi būti stabdomi darbai.
Asmeninių apsaugos priemonių naudojimas mažina riziką, tačiau kartais turi ir neigiamų pasekmių. Pašalinus ar sumažinus profesinę riziką įmonė įgyja nemažai privalumų: sumažėja valstybinių institucijų įsikišimas, sukuriama didesnio pasitikėjimo atmosfera tarp institucijų, gerėja pasikeitimas informacija, mažėja prastovų, taupomos lėšos, sumažėja darbuotojų sergamumas, stresai, daroma mažiau gamybinių klaidų.
Norint maksimaliai sumažinti arba išvengti nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų, avarijų LR vyriausybė nuolat rengia norminius teisės aktus reikalaujančius užtikrinti palankias darbo sąlygas. Darbo aplinkai keliamų reikalavimų esmė - užtikrinti, kad darbuotojai dirbtų tokioje aplinkoje, kurioje praktiškai nėra sveikatai kenksmingų ir pavojingų rizikos veiksnių.
Kaip susikurti jaukų apšvietimą svetainėje II
Esminiai darbo vietos aplinkos reikalavimai
Meteorologinės sąlygos
Meteorologines darbo sąlygas sudaro: šiluminė spinduliuotė, oro temperatūra, ssantykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis ir slėgis. Patalpos ir darbo zonos temperatūra turi būti reguliuojama, kad jos svyravimai neveiktų žmogaus organizmo. Darbo patalpų temperatūra turi būti neaukštesnė nei 28 laipsniai šilumos, nes aukštesnėje temperatūroje sutrinka organizmo termoreguliacijos procesai.
Karštame ore žmogaus organizmas perkaista, pavargsta, sutrinka medžiagų apykaitos procesai, sulėtėja reakcija, padidėja traumų pavojus. Dirbant lengvą fizinį ddarbą optimalią savijautą suteikia 16 - 20 laipsnių oro temperatūra, dirbant sunkų darbą ji turėtų būti penkiais laipsniais žemesnė. Žalinga pakilusios temperatūros įtaka darbingumui padidėja, kai yra didelė santykinė oro drėgmė.
Gamybinės dulkės
Gamybinės dulkės taip pat kenkia sveikatai, kartu su jomis juda įvairios bakterijos ir gaisrą bei sprogimą sukeliančios medžiagos. Pagal kenksmingumą dulkės ura inertinės, kurias sudaro nenuodingos organizmui medžiagos ir agresyvios, kurios turi nuodingų savybių. Nuolat kvėpuojant dulkėmis susergama sunkia liga - silikoze, kurią sukelia silicio dioksidas.
Dulkių kiekis darbo zonoje neturi viršyti ribinių koncentracijos verčių. Vienas pagrindinių metodų oro užterštumui darbo zonoje nustatyti yra svorinis metodas - oras aspiratoriumi yra siurbiamas pro žinomo svorio popierinį filtrą, matuojamas siurbiamo oro tūris, filtras džiovinamas ir sveriamas.
Kenksmingosios cheminės medžiagos
Kenksmingosios cheminės medžiagos - tai medžiagos, kurios patekusios į žmogaus organizmą pro kvėpavimo takus, virškinimo traktą ar odą, jį veikia neigiamai. Už cheminių medžiagų ir preparatų tvarkymo reikalavimų įgyvendinimą atsakingi gamintojai, importuotojai tiekiantys chemines medžiagas ir preparatus į rinką.
Jie turi: numatyti priemones mažinančias arba šalinančias cheminių produktų poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai. Turėti duomenis apie tiekiamų į rinką cheminių produktų savybes ir saugos priemones. Dažnai pasitaikančios kenksmingos medžiagos ir jų poveikis:
- Dirgina kvėpavimo takus, akis, odą.
- Sukelia dusulį.
- Veikia centrinę nervų sistemą.
- Veikia kraują, sukelia deguonies badą, galvos skausmą, silpnumą, pykinimą, širdies plakimą.
- Sukelia kosulį, galvos skausmus, vėmimą, akių uždegimą, silpnina kvėpavimą ir širdies veiklą.
- Apsinuodijimo požymiai atsiranda ne iš karto, tai - galvos skausmai, atminties susilpnėjimas.
- Veikia regėjimą, kvėpavimo organus. Sukelia galvos svaigimą, pykinimą, vėmimą, regėjimo sutrikimus.
- Sukelia stiprų skausmą, kosulį, apsunkina kvėpavimą.
Darbo patalpų vėdinimas
Darbo patalpų vėdinimas - techninių įrenginių sistema šilumai, drėgmei, dulkėms, kenksmingoms dujoms ar garams pašalinti iiš patalpos bei jos mikroklimato parametrams normalizuoti. Oro mainai patalpoje gali vykti per langus, stoglangius, specialias angas ar plyšius. Tai vyksta dėl šiluminių arba vėjų slėgių, tai natūralios vėdinimo sistemos.
Orui į patalpą tiekti ar šalinti gali būti naudojama papildoma mechaninė energija. Visose darbo patalpose, turi būti įrengiamos natūralios vėdinimo sistemos. Natūraliajam vėdinimui nereikia energijos sąnaudų, iš patalpos galima pašalinti didelį kiekį užteršto oro bei perteklius šilumos.
Darbo vietų apšvietimas
Apšvietimas yra neatskiriamas veiklos elementas. Higienos normas atitinkantis darbo vietų apšvietimas sudaro geras darbo sąlygas, mažina darbuotojų nuovargį, užtikrina atliekamų darbų kokybę. Blogas apšvietimas padidina nelaimingų atsitikimų skaičių, kenkia dirbančiųjų sveikatai. Dėl nuolatinės akių įtampos blogėja regėjimas.
Darbo vietų apšvieta gali būti natūrali ir dirbtinė. Natūrali apšvieta - tai tiesioginiai ar išsklaidyti saulės spinduliai, kurių intensyvumas kinta, atsižvelgiant į metų ir dienos laiką, debesuotumą, geografinę padėtį. Dirbtinę apšvietą sukuria elektriniai šviesos šaltiniai.
Statinių patalpoms apšviesti dirbtinis darbo ir specialus apšvietimas gali būti bendrasis, vietinis arba mišrus. Bendras apšvietimas turi tolygiai apšviesti patalpą, pašalinti šešėlius nuo gamybos įrenginių ir patalpos konstrukcijų, jis įrengiamas naudojant nuolatinius vienodo tipo ir galingumo šviestuvus. Vietinis apšvietimas užtikrina tam tikros darbo vietos apšvietą ir įrengiamas pavieniais šviestuvais. Plačiausiai naudojamas mišrusis apšvietimas, kuris yra bendrojo ir vietinio apšvietimo derinys.
Tačiau bendrojo apšvietimo turi būti ne mažiau kaip 10%, vien vietinis apšvietimas draudžiamas. Specialaus apšvietimo sistemą sudaro avarinė, evakuacinė ir signalinė apšvieta. Avarinė apšvieta numatoma tose patalpose, kuriose gamybiniai procesai turi būti tęsiami tais atvejais, kai staiga išsijungia pagrindinė darbo apšvieta. Evakuacinė apšvieta užtikrina saugią žmonių evakuaciją iš pastatų ir įrengiama pavojingose žmonių judėjimo srautų vietose.
Dirbtiniam apšvietimui įrengti naudojamos elektrinės kaitrinės ir dujų išlydžio lempos, jos naudojamos kartu su apšvietimo armatūros įrenginiais. Jų paskirtis - racionaliai paskirstyti šviesos šaltinio srautą, apsaugoti akis nuo didelio šviesos šaltinio skaisčio, mechaniškai apsaugoti ir estetiškai papuošti šviesos šaltinį. Visi šviestuvai pagal šviesos srauto paskirstymą grupuojami į: tiesioginės, išsklaidytos ir atspindinčios šviesos.
Eksploatuojant apšvietimo sistemas būtina užtikrinti reguliarų šviestuvų ir langų valymą, panaudotų lempų utilizavimą, elektros tinklo įtampos ir jo būklės kontrolę. Apšvietimo ssistemos būklė periodiškai tikrinama kas vieneri metai. Tai atliekama nustatant apšvietą darbo vietose.
Triukšmas darbo vietose
Fizikiniu požiūriu triukšmą apibūdiname kaip netvarkingus, skirtingo dažnio ir stiprumo garsus. Fiziologiniu požiūriu tai bet koks garsas, kuris trukdo normaliam žmogaus darbui ir poilsiui. Žmogus girdi garsus, kurių dažnis yra nuo 16 iki 20000Hz.
Triukšmo poveikį žmogui galima išskirstyti į grupes: triukšmo įtaka klausai ir triukšmo įtaka visam organizmui, jo veiklai. Triukšmas, veikdamas ilgą laiką, gali pažeisti klausą. Tai priklauso nuo triukšmo lygio ir poveikio laiko. Klausos pažeidimas dėl triukšmo poveikio darbe sukelia daugiau negu trečdalį visų profesinių ligų.
Triukšmas veikia visą organizmą ir įtakoja ligų tokių kaip hipertonija, opaligė, neurozės, virškinimo sistemos sutrikimai, odos ligos atsiradimą. Triukšminga aplinka darbo ar poilsio metu, erzina, sukelia nuovargį, silpnina dėmesį, sulėtina reakciją, vargina nervų sistemą ir gali būti minėtų ligų ar nelaimingų atsitikimų priežastis.
Triukšmingoje aplinkoje sunku bendrauti, girdėti garsinius signalus, įsiminti reikšmingą informaciją, susikaupti. Triukšmas slopina norą suteikti pagalbą, padidina agresyvaus elgesio tikimybę.
Elektromagnetinių laukų poveikis žmogui
Natūralūs elektromagnetiniai laukai žmones veikia nuolat ir jų poveikis nėra didelis, bet jie gali būti paveikti dirbtinės elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių. Elektromagnetinis laukas žmogaus organizmą įkaitina, sutrinka nervų ir kraujo apytakos sistemų veikla, sumažėja kraujospūdis, retėja pulsas.
Elektromagnetinio lauko intensyvumą galima sumažinti didinant darbo vietos atstumą nuo spinduliavimo šaltinio, mažinant buvimo spinduliuotės zonoje laiką, įrengiant ekranus, naudojant asmenines apsaugos priemones. Patalpas, kuriose eksploatuojami elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai, reikia įrengti taip, kad elektromagnetinės bangos neprasiskverbtų per duris, sienas ar langus.
Stresų įtaka saugiam darbui
Darbo procesų mechanizavimas, informacijos gausa, laiko stoka neigiamai veikia fizinę darbuotojo būseną ir sukelia psichofiziologinį stresą. Žmonės labai skiriasi savo temperamento savybėmis ir gabumais, todėl tie patys darbo aplinkos keliami reikalavimai vieniems sukelia didelį stresą, kitiems - vos pastebimą.
Psichosocialiniai stresoriai glaudžiai siejasi su žmogaus sveikata. Intensyvus ilgai trunkantis stresas gali sukelti miego sutrikimus, nerimą, depresiją, susikaupimo sunkumus. Fiziniai - cheminiai veiksniai (triukšmas, dulkės, blogas apšvietimas) ne tik tiesiogiai veikia sveikatą per organizmo fiziologinius procesus, bet ir kenkia netiesiogiai, nes veikia kaip psichologinis impulsas.
Darbo organizavimas ir jo atlikimas turi įtakos psichiniam stresui. Darbuotojas priklauso nuo darbo laiko, dėl netaisyklingo darbo režimo ir viršvalandžių kyla įvairių problemų (pvz. pamaininio darbo darbuotojų sutrinka miegas). Darbuotojų tarpusavio santykiai - svarbus veiksnys, galimybė pasitarti, konsultuotis, aiškus darbas, tiksliai apibrėžtos pareigos ir atsakomybė užtikrina gerus tarpusavio santykius ir mažina stresą.
Elektrosauga
Eksploatuojant elektros įrenginius apsaugoti žmogų nuo pavojingų ir kenksmingų elektros srovės, statinės elektros poveikių būtina naudojant apsaugai skirtus įtaisus ir priemones, panaudojant signalines spalvas ir ženklus, papildomą ar dvigubą izoliaciją ir kitomis priemonėmis. Taip pat svarbu darbuotojus apmokyti kaip elgtis nelaimingo atsitikimo, dėl elektros, atveju.
Dėl išorinių kūno sužalojimų žmogus miršta retai. Daug pavojingesnis yra elektros smūgis - pakenkus vidaus organus žmogų dažnai ištinka mirtis. Labai svarbu, kad nukentėjusysis būtų kuo greičiau atitrauktas nuo laidininko ir nedelsiant pradėtas tinkamai gaivinti. Kuo ilgiau elektros srovė teka žmogaus kūnu, tuo labiau jam gali būti pakenkta.
Elektros smūgis paralyžiuoja kvėpavimo organus, sutrikdo širdies veiklą arba ji sustoja. Srovei tekant raumenimis, jie mėšlungiškai susitraukia, ir nukentėjusysis pats nesugeba atsipalaiduoti nuo laidininko. Elektros srovė atjungiama išjungiant kirtiklį, jungiklį, išsukant saugiklius. Jei įrenginio negalima tuoj pat atjungti, žmogų galima atpalaiduoti su sausa lazda ar lenta, būtinai viena ranka, kad nesusidarytų pavojingas srovės nutekėjimas gelbėtojo kūnu.
Saugiausia atskirti žmogų atsistojus ant dielektrinio kilimėlio, naudojant dielektrines pirštines, dėvint dielektrinius batus.
tags: #tinkamas #darbo #vietos #apsvietimas #patalpos #temperatura