Tipinės Veiklos Pelno Ir Turto Santykis: Įmonių Finansinių Rezultatų Vertinimas

Įmonių veiklos finansinių rezultatų, jų uždirbto pelno vertinimo metodai yra nagrinėti ne vieno Lietuvos ir užsienio autoriaus. Laisvos konkurencinės rinkos sąlygomis visos įmonės, neatsižvelgiant į jų dydį, rūšį ir veiklos sritį, suinteresuotos didinti pelną.

Tačiau, norint objektyviai įvertinti įmonės veiklos efektyvumą įvairiais aspektais, jos konkurencingumą ir tęstinumo galimybes, nepakanka analizuoti absoliutinius pelno rodiklius ir jais remiantis priimti tam tikrus sprendimus.

Pavyzdžiui, turimi visų Lietuvos įmonių bendrojo pelno, tipinės veiklos pelno prieš apmokestinimą ir grynojo pelno duomenys tik atskleidžia pelno kitimo tendencijas. Tačiau jie neparodo, kiek šį pelno kitimą lėmė atskirų ūkio šakų rezultatai.

Šie pelno rodikliai dar neatskleidžia tikrojo įmonių veiklos vaizdo ir neatsako į klausimus, kiek reikėjo parduoti gaminių, suteikti paslaugų, padaryti investicijų, kad šie pelnai būtų uždirbti. Dėl šios priežasties būtina ne tik atlikti absoliučių pelno rodiklių ir jų pokyčių analizę, bet ir nustatyti bei įvertinti pelningumo santykinius rodiklius.

Kadangi nemažai didelių įmonių vienu metu vykdo daug skirtingų veiklų visiškai skirtingose veiklos srityse, todėl šiais atvejais palyginimo tikslais yra sunku nustatyti reikšmingą veiklos srities vidurkių rinkinį.

Pelningumas ne tik parodo, kiek pelno tenka pardavimo pajamų, disponuojamo turto, akcinio kapitalo ar kito objekto įverčio vienam piniginiam vienetui. Jis, skirtingai nuo pelno, yra konceptualiai siejamas su ateities pelno kaupimais ir apibūdina verslo pajėgumą pelno generavimo lygiuose.

Apskaičiuojant skirtingus pelningumo rodiklius tam tikras pelnas, dažniausiai grynasis, dalijamas iš atitinkamo, su investicijomis ir pelno uždirbimu siejamo, pardavimo pajamų, turto ar kapitalo rodiklio. Pagal tai pelningumo rodikliai ir yra klasifikuojami.

Taigi, pardavimo pelningumo rodikliai vidaus ir išorės informacijos vartotojams padeda įvertinti pardavimo proceso pelningumą, turto pelningumo rodikliai esamiems ir būsimiems savininkams padeda įvertinti turto naudojimo racionalumą, o kapitalo pelningumo rodikliai investuotojams padeda spręsti apie esamų ir būsimų investicijų pelningumą ir jų alternatyvas.

Svarbu pažymėti, kad visaapimančių tyrimų, atskleidžiančių, kurie iš išvardintųjų pelningumo rodiklių yra tinkamiausi įmonių veiklos rezultatams vertinti, Lietuvoje nėra atlikta.

Apskaičiuoti pagrindinius pelningumo rodiklius nėra sudėtinga, nes informacija reikalinga jų apskaičiavimui yra atrandama visuotinai teikiamuose finansinių ataskaitų rinkiniuose, o konkrečiai - balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitose.

Tačiau žymiai daugiau problemų kyla pasirenkant šių rodiklių analizės būdus bei juos interpretuojant, tai yra ieškant tam tikrų rodiklių tarpusavio ryšių, nustatant jų nukrypimų priežastis ir veiksnius, galinčius nulemti tolesnį įmonės veiklos efektyvumą.

Pagrindiniai pelningumo rodikliai

Pelningumo rodikliai (Profitability Ratios) - gausi finansinių rodiklių grupė. Vieni populiariausių yra pardavimų, turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai. Turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai dažnai dar vadinami grąžos rodikliais.

Veiklos pelno arba pelno prieš palūkanas ir mokesčius (Operting profit ratio, EBIT margin) pelningumo koeficientas arba trumpiau EBIT pelningumas tai rodiklis, kuris apskaičiuojamas padalinant EBIT pelno dydį iš pardavimų (net sales, revenue) apimties. Šalia EBITDA ir EBT pelningumo rodiklių, tai populiarus įmonės pelningumą apibūdinantis dydis.

Jeigu bendrasis pelningumas (gross margin) pateikia įmonės veiklos pelningumą atsiribojant nuo netiesioginių išlaidų, tai EBIT pelningumas parodo įmonės veiklos pelningumo lygį. Ne veltui šis koeficientas dar vadinamas ir veiklos pelningumu (operating profit).

EBIT pelningumui tinka taisyklė, kad kuo rodiklio reikšmė yra didesnė tuo geriau.

EBIT - pelnas prieš palūkanų sąnaudas ir pelno mokestį. Dažnai naudojamas kaip sinonimas veiklos pelno sąvokai.

Bendrasis pelningumas arba bendrojo pelno marža parodo koks pelningumas procentais iš pagrindinių veiklų įvertinus parduotų prekių ir paslaugų savikainą. Tai vienas iš svarbiausių ir dažniausiai naudojamų KPI. Kuo didesnis pelningumo procentas - tuo efektyvesnė įmonės veikla, gebėjimas kontroliuoti savikainą, uždirbti pajamas ir t. t.

Šis rodiklis parodo kiek pelno gaunama iš pagrindinių įmonės veiklų nevertinant atsitiktinių veiklų (kitos veiklos rezultatų) bei finansinės veiklos ir pelno mokesčių. Kuo didesnis šis rodiklis - tuo pelningesnė įmonės veikla.

Grynasis pelningumas arba grynojo pelno marža parodo koks pelningumas procentais iš visų veiklų įvertinus visas sąnaudas. Juo vertinamas visos įmonės veiklos efektyvumas: galima matyti kiek procentų grynojo pelno uždirba vienas pardavimo pajamų piniginis vienetas.

Veiklos pelningumas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (amortizaciją) arba EBITDA % leidžia geriau įvertinti bei palyginti stipriai investuojančių įmonių rezultatus, nes eliminuoja finansinės veiklos rezultatą bei turto nusidėvėjimo įtaką. Jis parodo koks EBITDA rodiklio pelningumas procentais iš pagrindinės veiklos.

Vertinant įmonės finansinę būklę yra svarbu rodiklius lyginti su atitinkamais praėjusiais laikotarpiais ir stebėti tendencijas. Ar pajamos auga, ar krenta? Ar didėja pelningumas?

Pajamų augimo rodiklis parodo kaip auga įmonės pardavimo pajamos per pasirinktą laikotarpį. Bendrojo pelno pokytį (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu. Veiklos pelno pokytį (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu. EBITDA pokytį (augimą arba kritimą) lyginant su praėjusiu laikotarpiu.

Turto Valdymas Ir Rodikliai

Tai turtas kuris tarnaus įmonei daugiau kaip vienerius metus ir jo įsigijimo vertė yra didesnė už įmonės nustatytą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę.

Šis rodiklis parodo kiek iš viso turto turi įmonė, t. y. Įmonės savininkų nuosavybė: akcijos, rezervai ir uždirbtas pelnas arba nuostoliai. Juos sudaro vėliau nei po 1 m. mokėtinos sumos: finansinės skolos, lizingo įsipareigojimai, skolos tiekėjams, išankstiniai apmokėjimai, atidėjiniai ir pan.

Šis rodiklis parodo įmonės galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus (pvz. apmokėti skolas), panaudojus trumpalaikį turtą. Laikoma, kad šio rodiklio reikšmė turi svyruoti tarp 1,2 ir 2. Žemiau 1 esanti reikšmė rodo likvidumo problemas, nesugebėjimą prireikus apmokėti skolų. Jei rodiklis viršija 2 - tai gali rodyti neefektyviai naudojamą trumpalaikį turtą bei įsipareigojimus.

Skaičiuojant šį rodiklį yra daroma prielaida, kad atsargos nėra likvidžios, t.y. kad norint jas parduoti prireiktų ilgesnio laikotarpio, o pirkėjų įsiskolinimas yra laikomas likvidžiu.

Kuo šis teigiamas rodiklis aukštesnis - tuo geriau vertinamas įmonės likvidumo lygis, tai rodo, kad įmonės trumpalaikis turtas ženkliai viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Jam esant neigiamu - signalas, kad galima susidurti su įsipareigojimų vykdymo sunkumais.

Parodo kaip greitai juda atsargos ir pavirsta pinigais. Pirkėjų įsiskolinimo apyvartumas parodo kiek apyvartų per metus padaro pirkėjų skolos. Apibūdina įmonės atsiskaitymų su tiekėjais efektyvumą, rodo kiek kartų mokėtinos sumos tiekėjams “apsisuka“ per metus.

Naudojamas turto valdymo efektyvumo vertinimui: didesnė reikšmė rodo efektyvesnį valdymą, mažesnė - neefektyvų. Parodo įmonės įsipareigojimų dalį visame turte, kokia turto dalis yra įsigyta už skolintas lėšas. Kuo didesnė įsipareigojimų dalis turte - tuo žemesnis kreditorių saugumo lygis. Normali reikšmė tarp 0,4 iki 0,6, tačiau priklauso ir nuo ekonominio sektoriaus.

Rodiklis parodo kiek įsipareigojimų tenka kiekvienam nuosavo kapitalo piniginiams vienetui. Tai nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų santykis, parodantis kokia nuosavo kapitalo suma tenka vienam įsipareigojimų piniginiam vienetui.

Lyginamoji analizė

Lyginimas yra vienas labiausiai paplitusių finansinės analizės tyrimo būdų.

• kito objekto faktinių rodiklių lyginimas.
• to paties objekto skirtingų laikotarpių rodiklių lyginimas.

Ypač populiarūs du lyginamosios analizės metodai: kasmetinių pokyčių analizė ir laiko eilutės tendencijų analizė. Ji paprastai apima paeiliui einančių ar daugelio metų individualių finansinių ataskaitų rodiklių pasikeitimų peržiūrą.

Šis pelningumo rodiklių lyginimas gali suteikti įvairiapusės informacijos tiek įvertinant praeities, t.y. retrospektyvinius finansinius veiklos rezultatus, tiek siekiant nuspėti ūkinės veiklos perspektyvas bei planuoti ir, atitinkamų sprendimų pagalba, ateityje pasiekti norimus finansinės būklės ir pelningumo rodiklius.

Atliekant lyginamąją analizę dažnai lyginami pagal įvairias savo charakteristikas tarpusavyje labai besiskiriantys ūkio subjektai. Be to, lyginant ilgesnio laikotarpio duomenis, būtina atsižvelgti ir į neišvengiamai pasireiškiantį infliacijos poveikį, duomenų surinkimo, apibendrinimo bei pateikimo metodologijų pasikeitimus.

Pelningumo rodiklių trūkumai

Anksčiau išvardinti pelningumo rodikliai taip pat turi savo trūkumų ar taikymo apribojimų, o mokslinėje literatūroje apie šių rodiklių taikymą ir jų patikimumą pateikiama įvairių nuomonių.

Teoriškai grynojo pelningumo rodiklis nėra patikimas, nes jo dydžiui didelę įtaką daro nacionaliniai apskaitos standartai. Grynojo pelno dydžio skirtumai atsiranda dėl skirtingos apskaitos metodikos. Grynąjį pelną veikia pelno mokesčio tarifas.

Kita vertus, pilnai pasikliauti bendrojo pelningumo rodikliu taip pat nėra racionalu. Kaip teigia Mackevičius, Molienė, Poškaitė (2008), pardavimų pelningumo rodiklių reikšmės, taigi ir jų vertinimas, labai priklauso nuo įmonės ir šakos ypatybių, vidutinių šakos rodiklių reikšmių.

Dėl šių priežasčių atskirų įmonių bendrojo pardavimų pelningumo rodikliai gali skirtis netgi dešimtimis procentų ir jų rezultatus lyginti tarpusavyje gali būti keblu. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos įvairių ekonominių veiklų bendrojo pardavimo pelningumo rodiklių 2017 metais skirtumai.

Veiklos pelningumo trūkumas yra tas, kad taikant šį rodiklį neatsižvelgiama į finansinės ir investicinės veiklos rezultatus, kurie gali daryti reikšmingą įtaką tiek įprastinės veiklos pelnui, tiek apmokestinamajam pelnui, todėl ir pelno mokesčiui.

Taigi, bendrojo pelningumo rodiklis parodo įmonės vadovybės gebėjimą verstis ūkine veikla bei parduoti pagamintą produkciją didesne kaina negu prekės savikaina; leidžia įmonės vadovybei kontroliuoti parduodamų prekių savikainą; vykdyti kainodaros politiką.

Tačiau, skirtingai nuo grynojo pelningumo, bendrasis pelningumas nėra galutinius įmonės veiklos rezultatus atspindintis rodiklis, nes jį neigiamai veikia bendrosios ir administracinės sąnaudos. Šis rodiklis negali būti palygintas tarp įmonių, priklausančių skirtingoms pramonės šakoms. Kitas šio rodiklio trūkumas yra tas, kad negalime jo interpretuoti atskirai, neatsižvelgdami į grynąjį pelningumą.

Apibrėžimuose vartojamos sąvokos neatitinka sąvokų, kaip jos apibrėžtos teisės aktuose. Apibrėžimas „valdomas turtas“ apima valdomų fondų turtą, kaip jis apibrėžiamas teisės aktuose, taip pat turtą, valdomą pagal portfelio valdymo delegavimo sutartis, ir turtą, valdomą pagal turto administravimo sutartis.

Valdomas turtas apima turtą, kurį valdome arba prižiūrime, ir paprastai yra lygus šių elementų sumai: valdomo arba prižiūrimo turto tikrajai vertei ir nepašauktiems kapitalo įsipareigojimams.

Finansuojančiųjų fondų, kurie investuoja į mūsų valdomus fondus, grynoji turto vertė į valdomo arba prižiūrimo turto vertę neįtraukiama. Į valdomo arba prižiūrimo turto apskaičiavimą įtraukiami fondų investiciniai vienetai, kurie suteikia teisę į fondo sėkmės mokestį. Šis rodiklis parodo turto, kuriam Grupė daro ekonominę įtaką jį valdydama arba prižiūrėdama, dydį.

Mokesčius uždirbantis valdomas turtas - tai turtas, kurį valdome arba prižiūrime ir iš kurio periodiškai gauname mokesčius.

Jei valdymo mokestis netaikomas kai kurioms fondų vienetų klasėms, atitinkama fondų vienetų vertė neįtraukiama į mokesčius uždirbančio valdomo turto skaičiavimą.

Mūsų Valdomo turto ir Mokesčius uždirbančio valdomo turto skaičiavimai gali skirtis nuo kitų turto valdytojų skaičiavimų. Dėl to šie rodikliai gali būti nepalyginami su kitų turto valdytojų pateikiamais panašiais rodikliais.

Nuosavybės grąža (ROE) - paskutinių 12 mėnesių grynojo pelno ir vidutinio nuosavo kapitalo santykis, išreikštas procentais.

Sudėtinė metinė augimo norma (angl. CAGR) - išlygintas metinis įmonės ar investicijos augimo tempas per tam tikrą laikotarpį.

Buhalterinė akcijos vertė - grupės nuosavo kapitalo dydis, padalintas iš akcijų skaičiaus ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, neįskaitant savų akcijų.

Kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/BV) - akcijos rinkos kainos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir vienai akcijai tenkančios grynosios turto vertės santykis.

Bendrasis likvidumo koeficientas - trumpalaikio turto ir trumpalaikio įsipareigojimo santykis.

Grynasis pelningumas - grynojo pelno ir pardavimų santykis, išreikštas procentais.

Skolos koeficientas - visų įsipareigojimų ir viso turto santykis.

Skolos - nuosavybės koeficientas (angl. Debt-to-equity ratio) - visų įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis. Rodiklis parodo, kokia dalis įmonės veiklos yra finansuojama skolintomis lėšomis, o kokia - akcininkų nuosavybės kapitalu.

Grynasis pelnas akcijai (angl. Earnings per share (EPS)) - ataskaitinio laikotarpio grynojo pelno ir svertinio vidutinio paprastųjų akcijų, esančių apyvartoje, santykis. Rodiklis parodo, kokia įmonės pelno dalis tenka vienai paprastajai akcijai.

Kainos ir pelno vienai akcijai santykis (P/E) - akcijos kainos ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir grynojo pelno, tenkančio vienai akcijai (EPS) santykis.

tags: #tipines #veiklos #pelno #ir #turto #santykis