TOP 10 Savivaldybių Lyderių Daugiabučių Renovacijos Srityje Lietuvoje

Daugiabučių renovacija Lietuvoje įgauna pagreitį, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, sumažinti šildymo išlaidas ir tausoti aplinką. Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) skelbia savivaldybių lyderių top 10, kuriame dalyvauja visos šalies savivaldybės, patvirtinusios energinio efektyvumo didinimo programas. Aptarsime, kurios savivaldybės pirmauja šiame procese ir kokie veiksniai lemia jų sėkmę.

Nuo liepos pradžios Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) savo svetainėje skelbia savivaldybių lyderių top 10, kuriame dalyvauja visos šalies savivaldybės, patvirtinusios energinio efektyvumo didinimo programas.

Pernai Lietuvoje renovuota 55 daugiabučiais namais daugiau nei 2023 m. Praėjusiais metais atnaujinti 333 daugiabučiai, 2023-iaisiais - 278, skelbia Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pranešime spaudai. Iš 2024 m. renovuotų daugiabučių beveik 200 pasiekė B energinio naudingumo klasę.

Savivaldybių Lyderių Sąrašas

Iš 60 savivaldybių aktyviausiai renovacijos procese dalyvauja ir lyderės poziciją išlaiko Ignalinos savivaldybė, kurioje baigti modernizuoti net 45 daugiabučiai namai. Į penketuką patenka, esanti ketvirta, Tauragės savivaldybė su 21 renovuotu daugiabučiu. Penkta - septinta vietomis dalijasi Plungės, Vilniaus ir Anykščių savivaldybės, kuriose atnaujinta po 14 senų daugiabučių. Top 10 savivaldybių lyderių sąraše aštuntoje vietoje yra Panevėžio savivaldybė, turinti 13 modernizuotų daugiabučių.

Pagal renovuotų daugiabučių dalį lyderėmis yra Birštono (63 proc.), Palangos (52 proc.) ir Druskininkų (44 proc.) miestų savivaldybės.

Štai TOP 10 savivaldybių lyderių sąrašas:

Vertinant bendrus renovacijos rezultatus, BETA ataskaitos duomenys rodo, kad šiuo metu statybos darbai vykdomi prie 1303 daugiabučių namų. Dar dėl 217 namų atnaujinimo vyksta rangos darbų pirkimai.

„Vis didėjantys renovuotų namų skaičiai rodo, kad Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa įgyvendinama itin sėkmingai. Nuo 2013 metų jau atnaujinta daugiau kaip 300 namų, vien šiais metais renovuoti jau 139 seni daugiabučiai. Pagal baigtų įgyvendinti projektų skaičių lyderiauja Ignalinos savivaldybė, tačiau vertinant savivaldybes pagal pradėtus rangos darbus matyti akivaizdūs skirtumai tarp didžiųjų ir mažesniųjų miestų. Štai Ignalinoje statybos rangos darbai pradėti prie 80 - ies namų, o atnaujinta jau 56 proc. senų daugiabučių (45 namai).

Šiose savivaldybėse yra daugiausia renovuotinų namų, visose trijose jų skaičiuojame daugiau nei 10 tūkst., vien tik Vilniuje - arti 6 tūkst., todėl šių savivaldybių pernai metų rezultatai šiek tiek mažiau džiugina. Tačiau žiūrint į mažąsias savivaldybes renovacijos tempai nuteikia optimistiškai, pavyzdžiui, Palangoje ir Elektrėnuose renovuota po 21 daugiabutį, taip pat gerai atrodo Jonava ir Ukmergė, atnaujinusios po 10 namų, Tauragė, Marijampolė, atnaujinusios po 10 namų, taip pat neatsilieka.

Finansavimo Galimybės ir Parama

APVA kartu su Aplinkos ministerija iki 2026 m. balandžio 1 d. pratęsė kvietimą teikti paraiškas valstybės paramai gauti, kuomet modernizacija siekiama B ar aukštesnės energinio naudingumo klasės, o šiluminės energijos sąnaudas sumažinti ne mažiau kaip 40 proc. Dalį renovacijai skirtų lėšų pagal parengtą modernizacijos projektą padengia valstybė.

Valstybės parama bus skiriama projektui ar jo daliai parengti, projekto įgyvendinimui administruoti, statybos techninei priežiūrai ir energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Parama bus apskaičiuojama ir teikiama pagal nustatytus fiksuotus atnaujinto daugiabučio namo naudingojo ploto kvadratinio metro įkainius. Parama energinį efektyvumą didinantiems darbams svyruoja nuo 20 iki 30 proc.

Gyventojai, kurie nori renovuoti savo seną daugiabutį, galės ne tik atnaujinti stogą, langus, sienas, šildymo sistemą, pasirinkti kitas energinio efektyvumo didinimo priemones, bet ir rūsius pritaikyti priedangoms. Šiems projektams numatyta lengvatinė paskola, ji teikiama iki 20 metų, su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis.

Šiuo metu arti 130 tūkst. senų daugiabučių butų savininkų gyvena renovuotuose namuose. Pavertus į plotą tai yra beveik 7 mln. kv. m.

APVA duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra įgyvendinami 1577 daugiabučių renovacijos projektai. Tačiau iš jų tik trečdalis, t. y. 559 projektai pasirašę rangos darbų sutartis ir atlieka renovacijos darbus.

Štai Ignalinoje statybos rangos darbai pradėti prie 80 - ies namų, o atnaujinta jau 56 proc.

Artėjant šildymo sezonui, renovacijos darbų procesas vyksta dar sparčiau. Šiais metais jau baigti atnaujinti 139 namai.

2022 m. Klimato kaitos programoje mažosios renovacijos projektams skirta 4 mln. eurų. Energetikos ministerijos skaičiavimu, bendras mažosios renovacijos atnaujinimo poreikis ateinančiais metais yra apie 50 mln. eurų.

Pavyzdžiui, butų ir kitų patalpų savininkams gali būti kompensuojama 80 proc. Atitinkamai didelei įmonei skiriama parama siekia iki 45 proc., vidutinei įmonei - iki 55 proc., mažai arba labai mažai įmonei - iki 65 proc.

Gyventojai raginami pirmiausia atnaujinti šilumos punktus, mat tai sutaupytų apie 30 proc. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) duomenimis, mažosios renovacijos projektams šiuo metu yra gautos 63 paraiškos, bendra jų subsidijos suma siekia 1,9 mln. eurų. Liepos mėn. paskelbto kvietimo pabaiga numatoma, kai bus įsisavinta visa mažosios renovacijos projektams skirta 4 mln. eurų. Atitinkamai šilumos punktui ir šildymo sistemai atnaujinti vidutinė prašoma suma yra 43 tūkst. eurų, o subsidija tik šilumos punktui modernizuoti siekia 10,5 tūkst. eurų.

Atsižvelgdama į tai, Energetikos ministerija neseniai nustatė privalomuosius reikalavimus, kad daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemos privalo būti pertvarkytos iki 2026 m.

Aplinkos ministerija praneša, kad gruodžio 31 d. baigėsi kvietimas teikti paraiškas savivaldybėms, norinčioms gauti kompensacinę išmoką už atnaujinamą savivaldybei priklausantį viešąjį pastatą. Aplinkos projektų valdymo agentūra sulaukė 27 paraiškų iš 13 savivaldybių. Bendra prašoma suma siekia kiek daugiau nei 10 mln. eurų, už kuriuos planuojama atnaujinti 29 pastatus. Iš viso kvietimui buvo skirta 20 mln. eurų.

Paraiškas pateikė Vilniaus, Ukmergės, Panevėžio, Šiaulių, Šalčininkų, Prienų, Švenčionių, Šakių, Plungės, Tauragės, Klaipėdos, Kupiškio rajonų ir Visagino savivaldybių administracijos.

Pasirinktus pastatus savivaldybės turės atnaujinti ir pasiekti ne mažesnę kaip B energinio naudingumo klasę iki šių metų gruodžio 31 d., pažymima pranešime.

Toks finansavimo principas patrauklus ir patogus savivaldybėms, nes kompensacinė išmoka išmokama ne projekto pabaigoje, bet kartu su paskola - 50 proc. laikotarpiui įsteigtas fondas, skirtas paramą gaunančių valstybių narių pasiūlytoms investicijoms (energetikos sistemoms modernizuoti ir energijos vartojimo efektyvumui gerinti).

Modernizavimo fondą sudaro iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos gaunamos lėšos. Be Lietuvos šio fondo lėšomis gali naudotis dar devynios ES valstybės narės. Tai Lenkija, Latvija, Estija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Slovakija, Kroatija ir Bulgarija.

Bendra ES Modernizavimo fondo Lietuvai numatoma paramos suma iki 2030 m. laikotarpiu gali siekti daugiau kaip 700 mln. eurų.

Renovacijos Nauda ir Gyventojų Lūkesčiai

Modernizacija leidžia ne tik sumažinti šildymo sąskaitas, bet ir suteikia ir kitų gyventojams svarbių privalumų. Kaip rodo tyrimas, antra gyventojų dažniausiai nurodyta renovacijos nauda yra didesnis komfortas ir aukštesnė gyvenimo kokybė (58 proc.). Daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) tyrimo dalyvių išskyrė padidėjusią turto vertę, mažesnį poveikį aplinkai ir CO2 pėdsaką padirinko 19 proc. apklaustųjų.

Pusė (52 proc.) senos statybos daugiabučiuose gyvenančių lietuvių norėtų, kad jų namas būtų renovuotas, o dauguma (59 proc.) tarp svarbiausių naudų tobulinant būstą nurodo pinigų taupymą. Tačiau penktadalis (18 proc.) Lietuvos gyventojų yra įsitikinę, kad dėl renovacijos šildymo sąskaitos sumažėja tik iki 20 proc. Didžiausia dalis (38 proc.) mano, kad sąskaitas galima sumažinti 21-40 proc. Realybę atitinkantį 41-60 proc. vertinimą pasirinko ketvirtadalis (24 proc.) apklaustųjų. 9 proc. gyventojų mano, kad renovuotuose namuose sąskaitos sumažėja daugiau kaip 60 proc. Dešimtadalis (11 proc.) respondentų sutaupymų įvertinti negalėjo.

„Daugiabučių renovaciją vis dar gaubia nemažai klaidingų įsitikinimų, ir tai gali turėti įtakos daugiabučių gyventojų sprendimams, o juos priimant visuomet svarbu remtis duomenimis, o ne nuogirdomis. Renovacija šildymo išlaidas vidutiniškai sumažina per pusę, ir, kadangi ekonominis motyvas - dažniausiai įvardinta renovacijos nauda, potencialo tolesnei daugiabučių renovacijai tikrai yra“, - sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

J. Cvilikienė pažymi, kad Lietuvos gyventojų išlaidos maistui, būsto išlaikymui ir transportui sudaro apie 40 proc. namų ūkių pajamų, tad sutaupius šildymui daugiau lėšų būtų galima skirti kitoms reikmėms. „Sutaupymai šildymui renovavus daugiabutį tikrai yra reikšmingi, ypač įvertinus, kad šildymo sezonas Lietuvoje yra ganėtinai ilgas. Tai rodo ir gautos sąskaitos už spalio mėnesį, pavyzdžiui, už tokio pačio ploto butą renovuotame daugiabutyje sostinės gyventojai mokėjo net 20 eurų mažiau, tad viso sezono metu jie sutaupys daugiau kaip 100 eurų, ir šias lėšas galės nukreipti savo finansinės sveikatos stiprinimui“, - pažymi J. Cvilikienė.

Vilniaus šilumos tinklai „Gijos“ pasibaigus pirmajam pilnam šildymo sezono mėnesiui informavo, kad vidutinė spalio sąskaita už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje siekė yra apie 30 eurų, o nerenovuotame - 51 eurą. „Panevėžio energija“ paskelbė, kad miesto gyventojai už 50 kv. metrų buto šildymą renovuotame daugiabutyje gyventojai vidutiniškai mokės 20,5 euro, nerenovuotame - 32 eurus. Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) skaičiavimais, pagal gerąsias praktikas modernizuotuose namuose sąskaitos už šildymą yra 50-60 proc. mažesnės nei panašiuose nerenovuotuose daugiabučiuose.

Svečius itin domino ir įgyvendinamų energinio efektyvumo priemonių spektras bei kokie energinio efektyvumo rezultatai pasiekiami po renovacijos. Modernizuoti namai įprastai suvartoja nuo 50 proc. iki 70 proc. mažiau šilumos. Tai aukštesni rezultatai nei išsikelti tiksluose, kurie keliami kiekvienam Lietuvoje renovuojamam daugiabučiui: ne žemesnė nei C energetinio naudingumo klasė ir ne mažesni nei 40 proc. sutaupymai.

Svečiai lankėsi Ignalinoje, kur 2012 m. pradėtas įgyvendinti renovacijos modelis, kai į daugiabučių atnaujinimo procesą buvo įtraukta ir savivaldybė, ir greitu metu bus atnaujinti visi daugiabučiai namai. Pasekus tokiu pavyzdžiu dabar visos Lietuvos savivaldybės dalyvauja renovacijos procese. Modeliui pasiteisinus, Savivaldos įtraukimo dėka, renovacijos tempai šalyje išaugo 80 proc. Iš viso nuo 2013 m.

Dar vienas svarbus aspektas ir kitas renovacijos žingsnis, kuris domino svečius - kvartalinė renovacija, kai atnaujinami ne pavieniai namai, bet visas kvartalas su jo infrastruktūra, apšvietimu, kiemais ir pan. Vienas pirmųjų kvartalinės renovacijos projektų buvo pradėtas įgyvendinti Utenoje. Čia planuojama sutvarkyti visą Aukštakalnio mikrorajono, kuriame yra 41 daugiabutis, infrastruktūrą - jau dabar pakeistos šilumos tiekimo tinklų trasos, atnaujinti vandens tiekimo ir nuotekų vamzdynai, o iki 2020 m.

tags: #top #10 #savivaldybiu #renovacijos #lyderiai