Trakų Vokės dvaro sodybos ansamblis: istorija ir dabartis

Viena žymiausių lankytinų vietų Lietuvoje yra Trakų Vokės dvaro sodyba. Ši vietovė, esanti Vilniaus miesto dalimi, į pietvakarius nuo miesto centro, prie kelio Vilnius-Trakai, garsėja neoklasicistinio stiliaus grafų Tiškevičių rūmais, išlikusiais dvaro pastatais ir parku.

Trakų Vokės dvaras

Istorija

Pirmą kartą Vokės vardas istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1375 m., kai pro šią vietovę žygiavo kryžiuočių kariuomenė. Vietovė pavadinta pagal pro ją tekančią Vokės upę. 1396-1397 m. Vytautas Didysis čia apgyvendino mūšiuose paimtus totorių belaisvius.

Iš išlikusių dokumentų matyti, kad žemės valda Vokė priklausė totoriui Atikiezui Bezgimovičiui, vėliau Abrahimui Zavackiui, o XVII a. pradžioje ją įsigijo Povilas Sapiega. Sapiegos Trakų Vokę valdė iki XVIII a. pabaigos. Vėliau ji priklausė didikams Dombrovskiams.

XIX a. viduryje Trakų Vokės dvarą iš Liudviko Dombrovskio įsigijo Juozapas Tiškevičius iš Voložino. Po Juozapo Tiškevičiaus mirties dvarą paveldėjo jo sūnus Jonas Vitoldas Emanuelis Tiškevičius. Tada ir buvo pastatyti rūmai ir kiti dvaro pastatai, išlikę iki mūsų dienų. Valdant Jonui Tiškevičiui dvaras klestėjo. Po J. V. E. Tiškevičiaus mirties dvaras atiteko jo sūnui Jonui Juozapui Tiškevičiui. Po ankstyvos Jono Juozapo Tiškevičiaus mirties dvarą paveldėjo Jonas Mykolas Tiškevičius. Jis buvo paskutinis Vokės savininkas prieškariu.

Sovietų okupacijos metais Vokė buvo apylinkės centras. Čia veikė Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto Vokės filialas ir jo eksperimentinis ūkis. Trakų Vokėje buvo įsikūrusi agrometeorologijos laboratorija, stebinti gamtos reiškinius, žuvivaisos įmonė. Tuo laikotarpiu buvo pastatyta mokykla, vaikų darželis, kultūros namai.

Architektūra

Sodybai priklausė rūmai, oficina, virtuvė-skalbykla, ūkvedžio namas, kluonas, svirnas, šulinys, signalinis bokštas, arklidė, sargo namelis. Rūmai pastatyti pagal italų architekto Oleandro Markonio projektą. Vokės rūmai architektūrinėmis formomis priminė karališkąją Stanislovo Augusto Lazienkų Varšavoje rezidenciją. Pagrindinį Vokės rūmų fasadą centre akcentuoja įgilintas portikas su dviem kolonomis.

Vokės rūmų frontoną puošė skulptūros, kurių viena simbolizavo bitininkystę, kita - žvejybą. Dvarą juosė didžiulė plytų tvora su pseudogotikinio-rytietiško stiliaus vartais bei urnomis.

Dvaro sodybos ansamblio pakraštyje yra grafų Tiškevičių pastatyta neogotikinė Švč. Mergelės Marijos koplyčia. Tai vienas pirmųjų ansamblio pastatų. Koplyčios frontoną puošia keturios šventųjų skulptūros. Koplyčios viduje, ant grindų, iš įvairiaspalvių mozaikinių elementų sudėtas didžiulis Tiškevičių herbas. Ši koplyčia buvo Tiškevičių mauzoliejus. Šiuo metu koplyčioje vyksta pamaldos.

Seniausias dvaro ansamblio statinys - oficina, statyta XIX a. pabaigoje. Taip pat išlikusi neoklasicistinio stiliaus virtuvė, skalbykla, medinė klėtis, vandens bokštas. Vienas įdomiausių dvaro statinių - H raidės formos arklidės, uždengtos aukštu laužytu mansardiniu stogu. Arklidėse yra erdvus vidaus kiemas. Išlikusios arklidės vienintelės Lietuvoje, turinčios neobaroko bruožų.

Trakų Vokės arklidės

Parkas

Priešais rūmus įrengtas Trakų Vokės parkas, turintis architektūrinę ir kraštovaizdinę vertę. Parką 1898-1900 m. suprojektavo iš Prancūzijos pakviestas garsus kraštovaizdžio architektas Eduardas Fransua Andrė su sūnumi Renė. Įrengus naują parką, jį prižiūrėjo gerai apmokyti sodininkai.

Iki šių dienų išliko kai kurie ankstesni parko planavimo elementai: du lapuočių medžių tuneliai, takai ir takų posūkiai, grakštūs neogotikinio stiliaus vartai. Rūmų link veda sena liepų alėja, kurios gale atsiveria erdvus parteris su fontanu ir už jo esantys rūmai. Už rūmų yra graži erdvė, besibaigianti terasa su baliustrada. Iš čia takeliais galima nusileisti prie tvenkinių. Netoliese yra išlikęs tašytų akmenų šaltinio statinys su nedideliu baseinėliu. Čia pat šniokščia srauni, vingiuota, akmenuota Vokė, kurioje plaukioja baidarių mėgėjai.

Parke yra granito plokštė su iškaltu įrašu, įamžinančiu parko įkūrimo datą (1900) ir įkūrėją Joną Vitoldą Tiškevičių. 1958 m. parkas paskelbtas valstybės saugomu.

Dvaro ansamblio raida

Atlikus istorinės raidos analizę, buvo išskirti ansamblio formavimosi, klestėjimo ir nuosmukio laikotarpiai. Trakų Vokės ansamblio klestėjimo laikotarpis - XIX ir XX a. sandūra, kuomet ten buvo įgyvendintas E. Andre projektas, pastatyta naujų pastatų, įrengta tvenkinių sistema. Ansamblio nuosmukis daugiausiai susijęs su sovietinio laikotarpio pertvarkymais ir neapgalvotos privatizacijos sukelta valdos fragmentacija.

Kultūrinę vertę lemiančios savybės daugiausiai susijusios su unikalia ansamblio situacija, istorinio laikotarpio atspindėjimu ir E. Andre kūrybiniu genijumi.

Dvaras kine

Dvaras pritraukė pasaulinės kino industrijos atstovus. Čia buvo nufilmuoti garsūs filmai ir serialai, tokie kaip:

• „Čaikovskis. Genijaus kūryba“ (2006)
• BBC serialas „Karas ir taika“ (2007, 2016)
• „Ana Karenina“ (2012)
• „Tyla sniege“ (2011)
• „Laiškai Sofijai“ (2012)
• „Popiežius prieš Hitlerį“ (2016)
• „Netflix“ serialas „Paskutinieji carai“ (2018)
• „Jekaterina Didžioji“ (2019)

Trakų Vokės dvaras žiemą

Dabartis

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, buvo išgrobstyti Trakų Vokės rūmų paveikslai, baldai, kiti vertingi daiktai. Po karo rūmų išorinė puošyba buvo sunaikinta. 1945 m. dvaras tapo Ministrų Tarybos vila, o vėliau − Dotnuvos žemdirbystės instituto Vokės filialu. 1970-1978 m. dvaro rūmai buvo restauruoti, atkurti kai kurie rūmų interjero elementai

Nuo 2002 m. Trakų Vokės dvaras pasitikėjimo teise buvo atiduotas Lietuvos bajorų karališkajai sąjungai, tačiau, dėl nesugebėjimo tvarkytis ir tinkamai prižiūrėti, dvaras perduotas Vilniaus savivaldybei. Šiuo metu dvaras atidarytas visuomenei ir ieškoma lėšų jam restauruoti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir VšĮ Trakų Vokės dvaro sodyba rengia viešą sodybos tvarkymo projekto aptarimą. Techninio projekto tikslas - Trakų Vokės parko tvarkyba ir pritaikymas šiandienos lankytojų reikmėms.

tags: #traku #vokes #dvaro #sodybos #ansamblis