Trumpalaikio Turto Apskaita ir Sąskaitų Korespondencija

Sparčiai besivystančios ekonomikos aplinkoje įmonių valdytojams bei savininkams nuolat tenka analizuoti vykdomos veiklos rentabilumą, ieškoti būdų gamybai ar prekybai plėsti, priimti sprendimus įvairiais įmonės veikos klausimais.

Tam reikalinga labai tiksli ir gerai parengta informacija apie įmonės būklę.

Pagrindinis tokios informacijos šaltinis, be abejo, yra apskaita.

Buhalterinė apskaita nėra vien rutininis dokumentų ir įvairių žurnalų pildymas.

Tai nuoseklus ūkinių operacijų fiksavimas, bei jų analizavimas, prognozavimas.

Vieną iš didžiausių bei svarbiausių įmonės turto dalių yra ilgalaikis turtas, o nuo jo panaudojimo efektyvumo dažnai priklauso ir veiklos pelningumas, todėl nepaprastai svarbu tinkamai ir teisingai jį apskaityti bei įvertinti.

Ilgalaikis materialus turtas dažnai sudaro pagrindinę viso įmonės turto dalį ir todėl yra labai svarbūs apibūdinant jos finansinę būklę.

Ilgalaikis turtas gali būti įvairus, o jo įvairovė dažnai nulemia skirtingus to turto apskaitos būdus, jo įkainojimą ir atvaizdavimą atskaitomybėje.

Šiandien, nuolat besikeičiančių įstatymų aplinkoje, darbo patirtis rodo, kad sudaryti finansinę atskaitą, kuri tiksliai atspindėtų įmonės realią padėtį, nėra taip lengva.

Dabar Lietuvoje baigiami ruošti Verslo apskaitos standartai, kurių nuostatos pilnai atitinka Tarptautinius Apskaitos Standartų nuostatas.

Pagrindiniai verslo apskaitos standartai įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d. Kadangi minėti standartai ką tik įsigaliojo, dar nėra literatūros, komentuojančios juos.

Nors Verslo apskaitos standartai ilgalaikio materialaus turto apskaitoje revoliucijos nedaro, atsiranda ir kai kurių naujovių apskaitoje.

Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais.

Patvirtintuose Verslo apskaitos standartuose numatyta, kad jie įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d. Ilgalaikio materialaus turto apskaitą reglamentuoja 12 Verslo apskaitos standartas.

Sąskaitų korespondencija - tai sąskaitų, kurias susieja sąskaitų korespondencija, vadinamos koresponduojančiomis.

Sąskaitų korespondencija, apibūdinta debetuojamų ir kredituojamų sąskaitų kodais ir pavadinimais, atspindi sąveiką buhalterinės apskaitos objektų (pvz., trumpalaikio turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų), kurie didėja ar mažėja atliekant šią ūkinę operaciją, leidžia analizuoti ir suprasti jos turinį, poveikį įmonės ekonominei būklei.

Trumpalaikio ir Ilgalaikio Turto Skirtumai

Pagrindinis požymis, pagal kurį turtas skirstomas į trumpalaikį ir ilgalaikį yra jo sunaudojimas per tam tikrą laikotarpį - laikotarpį, per kurį uždirbamas pelnas.

Jei turtas per vieną ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas, jis laikomas trumpalaikiu, o jai visas nesunaudojamas - ilgalaikiu turtu.

Kadangi pagrindinis ataskaitinis laikotarpis yra vieneri metai, tai ir ilgalaikiu turtu laikomas tas turtas, kuris naudojamas uždirbant pajamas ilgiau nei vienerius metus.

Todėl ir laikomasi nuostatos, kad ilgalaikio ir trumpalaikio turto riba - vieneri jo nnaudojimo metai.

Priskiriant turtą ilgalaikio rušiai atsižvelgiama į jo kainą.

Ilgalaikis turtas skirstomas į:

• Materialųjį
• Nematerialųjį
• Finansinį

Jeigu turtas turi jį nusakančią materiją, yra pagamintas iš tam tikros medžiagos ir yra apčiuopiamas , jis laikomas materialiuoju turtu.

Finansinis turtas atspindi įmonės teises ir privilegijas kitų įmonių veiklos atžvilgiu, kurios atsiranda įsigijus tų įmonių vertybinių popierių.

Nematerialusis turtas išskiriamas, kad butu parodyta kiek imone turi teisiu ir kitu privilegiju, suteikianciu turto, kkuris egzistuoja tik tol, kol egzistuoja pati imone.

Patentai ar licenzijos išduodamos visada konkrecios imones vardu, be teises juos perparduoti kuriai nors kitai imonei ar asmeniui.

Nematerialiam turtui priskiriamas ir geras imones vardas, kuri buhalteriai vadina prestižu.

I ta turta orientuojasi ir akcininkai, nes jis yra vienas svarbiausiu nuosavybes garantu.

Imones sekminga veikla visada lemia daugelis išoriniu veiksniu.

Ilgalaikis finansinis turtas išskiriamas i atskira grupe todel, kad atskirai butu parodytas imones turtas susijes su dalyvavimu kitose imonese, to turto grupe dažniausiai buna susijusi su gerokai didesne rizika negu materialusis ilgalaikis turtas.

Kad butu galima ja ivertinti, reikia gerai iišnagrineti imoniu, i kurias šis turtas idetas, padeti, nes šiuo atveju turto sauguma lemia ne tiek ji turincios imones veiklos sekme, kiek išleidusios vertybinius popierius imones sekme.

Po vieneriu metu gautinos sumos pateikiamos rodant ilgalaikius treciuju asmenu isiskolinimus imonei.

Investuotojai turi matyti, kokia dali viso imones turto sudaro treciuju asmenu isiskolinimai, nes visuomet yra tam tikra tikimybe, kad šios skolos nebus gražintos.

Materialus ilgalaikis turtas - tai žmogaus ar gamtos sukurtas turtas, kuris naudojamas imoneje gaminant produkcija ar teikiant paslaugas.

Tokiu turtu numatoma naudotis ilgiau nei viena ataskaitini laikotarpi.

Materialus ilgalaikis turtas dalyvauja imones veikloj ilga, taciau ribota laiko tarpa.

Materialiojo ilgalaikio turto ivertinimo pagrindas visuomet turi buti jo faktine isigijimo savikaina, kuria sudaro visos išlaidos susijusios su turto isigijimu.

Ta savikaina užfiksavus ja apskaitoje vadiname ilgalaikio turto pradine verte.

Nustatyti, kokia ilgalaikio turto dalis sunaudojama per ataskaitini laikotarpi ir kiek jo lieka uždirbti pajamoms ateinanciais laikotarpiais yra labai svarbus apskaitos etapas.

Kiekvienas ilgalaikis turtas yra nudevimas ir naudojamas imoneje ribota metu skaiciu.

Todel turto isigijimo savikaina paskirstoma per visa jo naudojimo laikotarpi ir atitinkamais apskaitos laikotarpiais nurašoma kaip nusidevejimo sanaudos.

Nudeveta suma kaupiama Nusidevejimo saskaitoje.

Likutine verte apskaiciuojama iš ilgalaikio turto iisigijimo savikainos (pradines vertes) atimant nusidevejimo suma.

Imonei tenka naudotis ir nematerialiuoju ilgalaikiu turtu.

Toks turtas vis labiau isigali imoniu veikloje; jis pirmiausia reiškiasi per ivairias privilegijas ir teises, kurios padeda imonei gauti iš tu teisiu tam tikra nauda.

Tyrinejimu ir pletojimo darbu savikaina sudaro imoneje patirtos išlaidos, susijusios su nauju gamybu ivaldymu arba jau esamu pletojimu.

Isigytoms teisems priskirtinos išlaidos patentams, licenzijoms, autorinems teisems, prekiu ženklams ir panašiam turtui isigyti.

Prestižas apskaitoje fiksuojamas tik imones pardavimo, pirkimo momentu.

Kitokiu budu prestižo užfiksuoti apskaitoje neimanoma, nes prestižas rodo klientu pasitikejima, o ne tam tikras išlaidas: pvz., imone AA nusipirko imone B už 2mln. Lt. _Sumoketa (moketina) pinigu suma 2mln. Isigytos imones turto ivertinta rinkos kaina 1mln. Suma atspindinti imones prestiža 1 mln.

Iš anksto apmoketos sanaudos, kurios teiks imonei naudos ateinanciais ataskaitiniais laikotarpiais taip pat atvaizduojamos apskaitoje kaip nematerialusis ilgalaikis turtas.

Finansinis turtas atspindi tam tikras imones teises bei privilegijas, kurios atsiranda jai dalyvaujant kitu imoniu veikloje.

Toks paskirstymas investicijoms priskiriamos kitu imoniu išleistos akcijos bei obligacijos, kurias isigijo imone.

Gautinoms sumoms priklauso dalyvavimo ryšiais susijusiu imoniu isipareigojimai atskaitomybe rengianciai imonei, atsirade kai toji suteikia ilgalaike gražintina finansine ar kitokia parama toms imonems.

Tokia parama, pavyzdžiui, gali buti lengvatines paskolos šioms imonems paremti.

Nuosavoms akcijoms priskiriamos supirktos pacios imones anksciau išleistos akcijos.

Išskirtine šio straipsnio ypatybe ta, kad supirktos nuosavos akcijos atspindimos apskaitoje ir atskaitomybeje ju nominaliaja verte.

Trumpalaikio Turto Apskaita

Trumpalaikiu turtui priskiriamo per viena ataskaitini laikotarpi (vienerius finansinius metus) pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas.

Turtas trumpalaikiu laikomas ne kalendorine, bet ekonomine prasme.

Turto priskyrima trumpalaikiam arba ilgalaikiam lemia ne tiek to turto pobudis, kiek imones vveiklos aplinkybes.

Per viena ataskaitini laikotarpi visiškai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu, visiškai neatsižvelgiant i to turto kaina.

Pvz., aukso bei brangakmeniu atsargos juvelyrineje dirbtuveje, be abejo priskirtinos trumpalaikiam turtui, nors vieno akmens kaina gali buti kur kas didesne už toje dirbtuveje daugeli metu naudojama ilgalaiki turta - prekystali.

Trumpalaikiu turtu gali buti net pastatai, jei jie naudojami ne pacios imones gamybinei ar prekybinei veiklai vykdyti, o skirti perparduoti.

Pvz., ilgalaikiu turtu prekiaujancioje imoneje, kuri pastatu neisigyja naudoti ilga laika, bet nnuperka tikedamasi perparduoti tuos pastatus už didesne kaina.

Imoneje trumpalaikis turtas (pvz., atsargos sandelyje) fiziškai gali buti ir labai ilga laika, net keleta ar keliolika metu.

Svarbūs aspektai:

1. Atsargu ikainojimas yra svarbus veiklos baras.
2. Vertinant atsargas, padaryta klaida gali tureti nepageidaujamos itakos ateinanciu metu grynojo ir apmokestinamo pelno dydžiu.

Trumpalaikis, kaip ir ilgalaikis turtas (taip pat atsargos) finansineje atskaitomybeje parodomas ikainojus ji tuo turtu faktine savikaina, kitaip sakant, ta kaina, kuria imone sumoka už atsargas pirkdama arba pasigamindama jas.

Visos kitos išlaidos susijusios su atsargu pirkimu, taip pat turi buti iskaiciuotos i ju savikaina.

Praktiškai buna labai sudetinga netiesiogines išlaidas priskirti konkrecioms atsargoms.

Todel daugeliu atveju jos itraukiamos i ataskaitinio laikotarpio veiklos sanaudas.

Atsargos ikainojamos ivairiais budais arba metodais.

Atsargų įkainojimo metodai:

• Konkrečių kainų metodas
• Pirmųjų pirkimų kainų metodas (FIFO)
• Vidutinių kainų metodas

Vienas iš ju - konkreciu kkainu metodas.

Jis taikomas tada, kai konkretiems produkcijos vienetams ataskaitinio laikotarpio pabaigoje imanoma nustatyti ir priskirti tu vienetu pirkimo ar pagaminimo savikaina.

Šis metodas pasitvirtina apskaitant brangias prekes: automobilius, juvelyrinius dirbinius ir kita.

Šis metodas reikalautu per daug darbo, nes taikant reikia tiksliai žinoti, už kokia suma pirkta kiekviena sandelyje esanti preke.

Jeigu imones sandelyje butu like tiek pat, pvz., 400 vienetu, bet kitomis dienomis pirktu prekiu anksciau pateiktu apskaiciavimai visiškai kitokie.

Taikant ši buda galima manipuliuoti pelnu, t.y.

Atsargu ivertinimo metodas taikomas tada, kai tiksliai nežinoma, kurios prekes per ataskaitini laikotarpi buvo parduotos (sunaudotos), o kurios liko sandelyje.

Jis remiasi sutartine nuostata, kad anksciausiai pirktu prekiu kainos priskiriamos pirmiausiai parduotu prekiu savikainai.

Iš to matyti, kad ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusiu prekiu savikainai priskiriamos paskutiniu pirkiniu kainos, nes šiuo atveju daroma prielaida, kad anksciausiai pirktos prekes parduodamos (ar atsargos sunaudojamos) anksciausiai.

Taigi šiu anksciausiai pirktu atsargu ataskaitinio laikotarpio pabaigoje imoneje paprasciausiai nelieka.

Atsargu ivertinimo metodas pagal pirmuju pirkiniu kainas.

Šis metodas taikomas tada, kai tiksliai nežinoma, kurios prekes per ataskaitini laikotarpi buvo parduotos (sunaudotos), o kurios liko sandelyje.

Šis metodas remiasi sutartine nuostata, kad parduotu prekiu savikainai priskiriamos veliausiai piktu prekiu kainos, t.y. daroma prielaida, kad veliausiai pirktos prekes parduodamos pirmiausiai, o anksciausiai pirktu prekiu kaina priskiriama atsargu likucio savikainai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Apskaiciuojant parduotu prekiu savikaina vadovaujamasi paskutiniu pirkimu kainomis.

Mažmenines ir didmenines prekybos bei perdirbimo imones prekiu ar kitu atsargu verte sudaro didele imones turto dali.

Parduotu prekiu savikaina sudaro didžiausia imones sanaudu dali pelno ataskaitoje.

Imone gali tureti ne tik prekybos atsargu tiesiogiai iskaiciuojamu i prekybines veiklos sanaudas per parduotu prekiu savikaina.

Imoneje gali buti ir daugybe medžiagu arba žaliavu saskaitu.

Medžiagos nuo prekiu skiriasi tuo, kad jos tiesiogiai neparduodamos, o tik apdorotos imones patenka i parduotu prekiu savikaina.

Perdirbimo imones vietoj perparduoti skirtu prekiu i parduotu prekiu savikainos rodikli iskaiciuojamos dvi perdirbimo ir prekybos procese sujungiamos i medžiagas ir darbo jega.

Trumpalaikis, kaip ir ilgalaikis turtas priskiriamas skirtingoms grupems, atsižvelgiant i turto naudojimo pobudi.

Kiekvienai imonei labai svarbu nustatyti, kaip bendrasis pelnas ir parduotu prekiu savikaina susije su išlaidomis, padarytomis perkant prekes, atsargas.

Bendrasis pelnas, uždirbtas per ataskaitini laikotarpi nustatomas iš visu per ta laikotarpi uždirbtu pajamu atemus parduotu prekiu savikaina.

Pastaroji apskaiciuojama iš per laikotarpi parduoti skirtu prekiu vertes (ji lygi pradinio prekiu likucio ir visu ataskaitinio laikotarpio pirkimo sumai) atemus laikotarpio pabaigoje likusia neparduotu prekiu likuti.

Kuo didesne likucio savikaina ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, tuo mažesne parduotu prekiu savikaina ir atitinkamai didesnis bendrasis pelnas.

Vadinasi, nuo galutinio likucio ivertinimo priklauso, kokia parduoti skirtu prekiu savikainos dalis bus atimta iš grynuju pardavimo pajamu ir kokia dalis bus perkelta i ateinanti ataskaitini laikotarpi kaip to laikotarpio pradinis prekiu likutis, todel mažiausiai viena karta per metus butina nustatyti atsargu apimti naturiniais prekiu vienetais.

Kitaip sakant, reikia tas atsargas inventorizuoti, t.y. suskaiciuoti ir gautis rezultatus palyginti su buhalterijos informacija.

Nors imonej inventorizacija gali atlikti bet kuriuo momentu, (pvz., itarus grobstymu už atsargu apsauga atsakingus asmenis).

Dauguma tai daro ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Nuolatines atsargu apskaitos vedimas - tai nuolatinis duomenu apie visas operacijas su kiekviena prekiu partija, registravimas buhalterinese saskaitose.

Pagrindine imones perdirbimo funkcija - tai žaliavu, medžiagu bei pirktu detaliu perdirbimas i parduoti skirtas prekes ir šiu prekiu pardavimas.

Kiekvienoje imoneje parduotu pprekiu savikaina sudaro atsargu pirkimo išlaidu suma ir gamybos sanaudos: kadangi prekybos imones paprastai nieko negamina (išimtis tik perparduoti skirtu prekiu ipakavimas arba labai nežymus ju perdirbimas, pvz., siekiant pagerinti prekybine išvaizda) atsiranda skirtumu tarp parduotos produkcijos savikainos apskaiciavimo prekybos ir perdirbimo imonese.

Pastaresne i parduotos produkcijos savikaina turi buti iskaiciuojama ne tik produkcija gaminant sunaudotu atsargu kaina, bet ir visu atsargu apdorojimo darbo sanaudos (darbo užmokestis, darbo sanaudos) bei kurios kitos gamybos išlaidos.

Tose saskaitose atsispindintys gamybos elementai perdirbti tampa pagamintos parduoti skirtos produkcijos dalimi.

Šios atsargos ikainojamos ju isigijimo savikaina (ivertinant ivairias nuolaidas, gražinimus, atsivežimo išlaidas).

Didesnese imonese i aatskiru saskaitu grupe išskiriamos komplektavimo gaminiu saskaitos taip numatyta tik saskaitu plane.

Kai kuriose imonese šalia žaliavu išskiriamos ir medžiagu saskaitos.

Tokios grupes išskyrimas yra technologinis, taciau kiekviena imone pasirenka pati kaip detalizuoti atsargu saskaitas.

Nebaigtos gamybos saskaitose atsispindi gamybos procese esantys ir dar nebaigti apdoroti gaminiai.

Ju savikaina susideda iš žaliavu kainos bei tu gaminiu apdirbimo išlaidu.

Pagaminta produkcija - tai baigtos gaminti, bet dar neparduotos prekes, tai trumpalaikis turtas, saugomas imones sandeliuose ir skirtas uždirbti pajamoms, pardavus ji ateinanciais laikotarpiais.

Atsargas apskaitant periodiškai, ju išlaidu savikaina nustatoma iš perdirbimui skirtu žaliavu (ju likutis laikotarpio pradžioje plius visi pirkimai per ataskaitini laikotarpi) atemus žaliavu likuti laikotarpio pabaigoje.

Likutis nustatomas laikotarpio pabaigoje atlikus inventorizacija.

Atsargu sunaudojimas produkcijai gaminti perdirbimo imonese vadinamas išlaidomis ir tik parduotai produkcijai pagaminti, tenkanciai išlaidu dali reikia pripažinti sanaudomis.

Pagamintos produkcijos savikaina. Sunaudota žaliavu savikaina tiesioginio darbo apmokejimo išlaidos ir kitos tiesiogiai su gamybos procesu susijusios išlaidos sudaro pagamintos produkcijos savikaina.

Parduotu prekiu savikaina. Nustacius pagamintos produkcijos savikaina ir žinant pardavimo apimti galima apskaiciuoti ir parduotu prekiu savikaina.

iš gautos sumos atimamas laikotarpio pabaigoje pagamintos (bet dar neparduotos) produkcijos likutis.

Piniginio Turto Apskaita

Likvidžiausias yra piniginis turtas ypac reikšmingas kiekvienai imonei, nors jo lyginamoji dalis buna labai nedidele.

Norint racionaliai ukininkauti pinigai nuolat turi buti apyvartoje.

Piniginis turtas buhalteriniame balanse atvaizduojamas aktyvo dalyje turto daly (aktyve).

Jam skirta balanso turto dalies grupe - gryni pinigai saskaitoje ir kasoje.

Pinigu ekvivalento saskaitoje apskaitomi ivairus cekiai, obligaciju kuponai, pašto ženklai, isigyti loterijos bilietai ir brangiuju metalu luitai.

Šioje saskaitoje visada apskaitomi tikrieji pinigu ekvivalentai.

Kiekvienai imonei labai svarbu saskaitos. Saskaitos bankuose ir kasa, juose apskaitomi pinigai, kuriais realiai disponuoja imone banke ir kasoje imone pinigus gali laikyti ne tik litais, bet ir kuria nors kita valiuta.

Todel abi šios saskaitos turi tiek subsaskaitu, kiek valiutu turi imone.

Visa buhalterine aapskaita Lietuvoje vedama viena nacionaline valiuta - litais, taciau daugumos valiutu kursai lito atžvilgiu nuolat keiciasi del tos priežasties: butina kiekviena valiuta apskaityti atskiroje saskaitoje.

Kiekvienai imonei svarbu žinoti kiek ji turi konkrecios valiutos, kuria gali atsiskaityti su savo pirkejais.

Saskaitu pale pateikta po viena litine saskaita Nr. 271 saskaitos bankuose (litais) ir Nr. 2720 litai kasoje.

Kartais imonems reikia atideti pinigu koki...

Sąskaitų korespondencija

Sąskaitų korespondencija gali būti paprastoji, kai įtraukiant ūkinę operaciją į apskaitą debetuojama tik viena ir kredituojama t. p.

Sąskaitos, kurias susieja sąskaitų korespondencija, vadinamos koresponduojančiomis.

Sąskaitų korespondencija, apibūdinta debetuojamų ir kredituojamų sąskaitų kodais ir pavadinimais, atspindi sąveiką buhalterinės apskaitos objektų (pvz., trumpalaikio turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų), kurie didėja ar mažėja atliekant šią ūkinę operaciją, leidžia analizuoti ir suprasti jos turinį, poveikį įmonės ekonominei būklei.

Neturintiems laiko periodiškai kartoti buhalterinės apskaitos kursą, verta turėti bent jau sąskaitų korespondavimo žinyną. Žinyne - ne tik sąskaitų korespondencijos „Sąskaitų korespondencijų žinyne“ neapsiribota vien sąskaitų korespondencijomis - jame komentuojami ir sąskaitų apskaitos objektai, aptariamos visos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų bei pajamų ir sąnaudų rūšys, jų pripažinimo reikalavimai, apskaitos būdai bei metodai, ypač tie, kurie daro tiesioginę įtaką jų apskaitai skirtoms sąskaitoms.

Leidinyje aprašant sąskaitų korespondencijas, kiekvienoje vienarūšių sąskaitų korespondencijų grupėje paryškinta sąskaita, kuri bendriausiai atspindi ūkinės operacijos esmę.

Greta surašytos visos koresponduojančios sąskaitos, trumpai apibūdinamos ūkinės operacijos, kurias jos išreiškia.

Sąskaitų koduose arba pavadinimuose naudojami ženklai, apibendrinantys tolesnį sąskaitos detalizavimą.

tags: #trumpalaikio #turto #apskaita #saskaitu #korespondencija