Trumpalaikio Turto Apskaita ir Kontrolė Lietuvoje

Iš esmės pasikeitus ekonominei aplinkai Lietuvoje, atkūrus nepriklausomybę, kardinaliai pasikeitė ne tik buhalterinės apskaitos metodologija, bet ir jos atspindimų objektų transformacijos bei praktinio taikymo būdai. Tai palyginti komplikuotas reikalas, nes tuo pačiu metu buhalterinė apskaita vis mažiau reglamentuojama, valdžiai iš esmės apsiribojant bendrų reikalavimų formulavimu.

Bene ryškiausias tokio pasikeitimo pavyzdys - požiūrio į turtą transformacija. Iš valstybinio „niekieno“ jis staiga įgijo rūpestingus savininkus, todėl atrodė, kad turto vagysčių sumažės. Tačiau beveik visur turto apsauga kardinaliai susilpnėjo. Valdžiai panaikinus daugelį su buhalterinės apskaitos tvarkymu susijusių norminių aktų, nemažai apskaitą tvarkančių asmenų patys sau nusprendė: „nereikalauja ir nereikia!“.

Vis dėlto reikia, nes, kaip rodo nepriklausomų audito įmonių atlikti tyrimai, vidutiniškai net trečdalis Europos Sąjungos šalių įmonių darbuotojų grobsto turtą. Grobstytojams ypač patrauklus mažavertis inventorius. Taip yra bent dėl kelių priežasčių: pirmiausia toks turtas dažnai tinka naudoti buityje. Antra vertus, šio turto apsaugai įmonės dažnai skiria visiškai nepakankamai dėmesio, jo netgi neinventorizuoja, nors ypač stambesnėse įmonėse dėl to galimai patiriama nemaži praradimų.

Išsireikalauti atlyginti įmonei patirtą žalą dėl tokio turto nesaugojimo ar grobstymo irgi problematiška, mat teisiniu požiūriu reikia įvertinti tokio turto nusidėvėjimą. Betgi ir teistis dėl stačiai niekingų sumų ne visada prasminga.

Daugeliu atvejų, kalbant apie tokio turto atlyginimą (kompensavimą), tikriausiai racionaliausia pasinaudoti turto ei­na­mų­jų iš­lai­dų ver­tės (ki­taip - at­sta­to­mo­sios tur­to ver­tės) rodikliu. Šis rodiklis iš­reiš­kia­ pi­ni­gų su­mą, ku­rią rei­kė­tų su­mo­kė­ti šian­dien (tai­gi, šios die­nos ver­tė pi­ni­gais!), no­rint įsi­gy­ti to­kį pa­tį tur­tą, ko­kį da­bar nau­do­ja­me.

Valdžia tradiciškai reglamentuoja finansinę atskaitomybę, o per ją norom nenorom - ir finansinę apskaitą. Kitas dalykas - įmonės vidaus poreikiams naudojami duomenys, kurie bent jau nedaro tiesioginės įtakos išorinių informacijos vartotojų interesams. Suprantama, kad Lietuvos, kaip ir kiekvienos kitos valstybės, valdžia tokio pobūdžio duomenų nenormina, nes tai būtų paprasčiausias kišimasis į įmonių vidaus reikalus.

Dėl to valstybė niekuomet nereglamentuoja ir nereglamentuos ne tik vadybos ir kaštų buhalterinės apskaitos, bet ir apskritai buhalterinės apskaitos organizavimo dalykų. Juk tik vadovo ir vyriausiojo buhalterio reikalas, kokiu būdu jie organizuoja apskaitos darbus jų vadovaujamose įmonėse. Šie dalykai labai reikšmingi kiekvienai įmonei. Pirmiausia jie susiję su apskaitos darbų optimizavimu, o jų kaina beveik visuomet būna reikšminga.

Viena iš galimybių išvengti šitokios padėties - taikyti specialius būdus, palengvinančius buhalterių darbą. Šie metodai neaprašomi nei verslo apskaitos standartuose, nei kituose teisės aktuose. Blogiausia, kad jų beveik nemokoma ne tik universitetuose, bet ir kolegijose - juk valdžia nereikalauja! Todėl nemažai buhalterių jų apskritai neišmano. O gaila! Būtent šie metodai sudaro geras darbo sąlygas, leidžia padidinti viso darbo efektyvumą, nedidinant sąnaudų, o kartais jas netgi sumažinant.

Vienas tokių būdų - turto atmintinių verčių naudojimas. Jos labai reikšmingos, nes palengvina apskaitos darbuotojų darbą, ir tiesiog neįkainojamos apsaugant ilgalaikį ir trumpalaikį įmonės turtą. Atmintinė turto vertė naudotina tuomet, kai reali įmonės turto vertė neatitinka to turto vertės, užfiksuotos buhalterinės apskaitos registruose, arba kai tikroji turto vertė nežinoma.

Atmintinė vertė dažniausiai lygi valstybės naudojamam mažiausiam piniginiam vienetui. Lietuvos Respublikoje - vienam eurui. Pavyzdžiui, iki nulio nudėvėjus kokį nors ilgalaikį turtą, jis paprasčiausiai išnyktų iš buhalterinės apskaitos registrų, nes neturi jokios apskaitinės vertės, todėl jis galėtų būti apsaugomas nebent kokiais nors nesisteminiais būdais, tarkim, sudarant paprasčiausius tokių objektų sąrašus ne buhalterinės apskaitos lygmenyje.

Kad šito būtų išvengta, apskaitoje ir naudojamos atmintinės turto vertės. Beje, jas tikslinga naudoti ir tuomet, kai turto vertė niekada ir nebuvo žinoma. Taip, pavyzdžiui, nutinka, kai įmonė gauna nedokumentuotas (be sąskaitų faktūrų) siuntas, kurios gali būti apskritai per klaidą atvežtos į įmonę. Tada verslo solidarumo vedini įmonės darbuotojai tokias siuntas paprastai priima atsakingai saugoti, tačiau, nežinant jų tikrosios vertės, tas vertybes belieka įvertinti atmintinėmis vertėmis.

Kitaip sakant, atmintinės vertės visuomet išgalvotos, jos visiškai neatitinka realių turto kainų, bet naudojamos kaip priemonė tam tikriems įrašams atminčiai buhalterinės apskaitos sąskaitose atlikti.

Pirmiausia paminėtinas atvejis, kai atmintinės vertės turi būti naudojamos netgi nepriklausomai nuo įmonės valios, nes tikroji turto vertė paprasčiausiai nežinoma. Pavyzdžiui, kai iš solidarumo ver­sli­nin­kai pri­ima nefaktūruotus krovinius ir ieš­ko jų tie­kė­jų arba tikrųjų gavėjų. Ne­tu­rė­da­ma do­ku­men­tų, pa­tvir­ti­nan­čių, kada ir kokios prekės gau­to­s, įmo­nė ne­ga­li jų pa­ja­muo­ti kaip sa­vo tur­to. To­kios pre­kės turėtų būti re­gist­ruojamos nulinės kla­sės są­skai­to­se, kaip įmo­nė­je sau­go­mas sve­ti­mas tur­tas. Kadangi kro­vi­nio ver­tė nežinoma, toks tur­tas įkai­no­ja­mas 1 € at­min­ti­ne ver­te.

Pagal galiojančią tvarką, mokesčių apskaičiavimo tikslais trumpalaikis turtas turi būti iš karto nurašomas, kai tik jis pradedamas naudoti, neatsižvelgiant į tai, kad tas turtas įmonėje realiai gali būti naudojamas ilgą laiką. Kad įmonės neapsikrautų buhalterinės apskaitos darbais nudėvint daugybę turto objektų, buhalterinės apskaitos politikoje paprastai nurodoma gana didelė minimali ilgalaikio turto vertė, todėl dažnai kyla problema, kaip kontroliuoti tokio turto naudojimą, apsisaugant nuo galimų vagysčių ar kitų praradimų.

Sovietmečiu galiojo visiškai nebloga tokio turto apskaitos tvarka, ją įmonės galėtų prisitaikyti ir šiuo metu. Pusė mažaverčių ir greitai nusidėvinčių daiktų (taip jie tuomet buvo vadinami) vertės būdavo pripažįstamos sąnaudomis, kai šie daiktai būdavo perduodami eksploatuoti, o kita pusė (atskaičius grįžtamąsias atliekas galima jų panaudojimo kaina) nurašoma į sąnaudas, galutinai nurašant naudoti nebetinkamus mažaverčius daiktus.

Šia dabar pamiršta praktika išties būtų galima pasinaudoti, tačiau ji nepaplinta dėl tos priežasties, kad tokiu atveju rastųsi skirtumų tarp finansinės ir mokesčių apskaitos - pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais visa tokio turto vertė, pradėjus jį naudoti, pripažįstama to laikotarpio leidžiamais atskaitymais. Vadinasi, atsirastų nuolatinių skirtumų tarp pelno (nuostolių) ataskaitoje išvestų sąnaudų ir mokestinių leidžiamų atskaitymų.

Siekiant išsaugoti duomenis apie naudojamą trumpalaikį turtą buhalterinės apskaitos registruose ir nepažeisti VAS reikalavimų, pradėjus tokį turtą naudoti, prasmingiausia apskaitoje palikti simbolinę (atmintinę) 1 euro turto vertę. Ši vertė leis turtui neišnykti iš buhalterinės apskaitos registrų ir beveik visa jo įsigijimo savikaina bus nurašyta į sąnaudas.

Įmonėse ga­na daž­nai su­si­du­ria­ma su pro­ble­ma, kai tam tik­ras ilgalaikio turto ob­jek­tas ap­skai­to­je bū­na vi­siš­kai nu­dė­vė­tas, taigi vi­sa jo ver­tė per­kel­ta į są­nau­das, bet re­a­liai jis dar tin­ka­mas nau­do­ti ir bus nau­do­ja­mas dar il­gą lai­ką. An­tra ver­tus, šiuo at­ve­ju ky­la apskaitoje nudėvėto, tačiau veikloje dar naudotino il­ga­lai­kio tur­to ap­sau­gos klausimas. Kad jis būtų išspręstas, toks il­ga­lai­kis tur­tas apskaitoje turi būti nu­dė­vimas ne vi­siš­kai, bet tik iki atmintinės vertės - vie­no euro.

Toks tur­tas bus ap­skai­to­mas atmintine ver­te ana­li­ti­nė­se kor­te­lė­se ir bu­hal­te­ri­nė­se są­skai­to­se, todėl inventorizacijos metu jo bus ieškoma. Dar vienas mažaverčio turto buvimo įmonėje kontrolės, siekiant jį apsaugoti, būdas - vesti tik kiekinę tokio turto apskaitą. Tokiu atveju atsargoms priskirtas turtas, jį pradėjus naudoti įmonėje, būtų nurašomas, tačiau ir toliau būtų vedama jo kiekinė apskaita. Įmonėje gali būti pildomi žiniaraščiai pagal atskaitingus asmenis, kuriems yra perduoti tokio turto objektai.

Baigiant reikia pažymėti ir mokestinį minėtų apskaitos būdų aspektą: jie ne tik neprieštarauja jokiems mokesčių reglamentams, bet ir nereikalauja daryti jokių mokestinių veiklos ar turto vertės koregavimų.

Trumpalaikio Turto Samprata ir Klasifikavimas

Apskaitoje reikšmingas ūkio turto klasifikavimas pagal naudojimo laiką ir pobūdį. Turtas bendrąja prasme pasižymi didele įvairove ir gali turėti daug kvalifikacijų. Kalbant apie juridinių asmenų - įmonių turtą, jis pasižymi aiškia struktūra, kurią nulemia finansinė įmonių apskaita bei ją apibrėžiančios bendrosios taisyklės.

Įmonių apskaitoje galime klasifikuoti turtą į ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Šie du terminai kontrastingi vienas kitam.

Trumpalaikis turtas tai įmonės, įstaigos ar organizacijos veikloje trumpiau nei vienerius metus naudojamas turtas pajamoms uždirbti. Taip pat trumpalaikiu turtu vadinamas tas turtas, kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už įmonės nusistatytą ilgalaikio turto minimalią vertę.

Turtas trumpalaikiu laikomas ne ekonomine prasme, bet kalendorine prasme, o tai reiškia, jog per įmonės ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu ir visai nesvarbi to turto kaina. Trumpalaikiam turtui gali būti priskiriami net statiniai, kurie pavyzdžiui naudojami ne pačios įmonės veiklai vystyti, o perpardavinėjimui.

Dažniausiai trumpalaikis turtas išreiškiamas grynaisiais pinigais, trumpalaikiais indėliais bankuose, o taip pat - atsargomis, mažą vertę turinčiu inventoriumi, kuris negali būti priskiriamas ilgalaikiam turtui dėl mažos įsigijimo vertės.

Trumpalaikis Turtas Skirstomas Į:

• Trumpalaikį finansinį turtą, kuris dažnu atveju išreiškiamas piniginiais vienetais ar kitais per trumpą laiką galinčiais tapti grynaisiais pinigais
• Trumpalaikis nefinansinis turtas.

Trumpalaikis finansinis turtas - likvidžiausias įmonės turtas, kuris dažniausiai yra piniginiai aktyvai (arba tokie, kurie greitai gali būti paverčiami į grynuosius pinigus). Didelės įmonės pinigus paprastai laiko ne tik sąskaitoje, bet investuoja į likvidžius bei saugius vertybinius popierius. Šią turto grupę sudaro pinigai, pinigų ekvivalentai, indėliai, trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius.

Trumpalaikis nefinansinis turtas - tai turtas, kuris yra suvartojamas pagrindinės veiklos procese. Šis turtas yra apyvartinio kapitalo dalis, ir dažniausiai didelė šio turto proporcija būna gamybinėse ar prekybinėse įmonėse. Šią turto grupę gautinos sumos, atsargos, sumokėti avansai.

Visas įmonių turtas atsispindi įmonių finansinėse ataskaitose. Viena iš pagrindinių įmonių finansinių ataskaitų galime įvardinti balansą, jo sudarymo dieną įmonės turtas matomas tiksliausiai. Balanse nurodoma turto vertė nebūtinai yra reali. Ypač stipriai gali skirtis ilgalaikio turto, įgyto seniai ir apskaitomo įsigijimo verte bei nusidėvėjimu, vertė.

Mažavertis Turtas ir Jo Apskaita

Materialusis turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Ilgalaikis materialusis turtas - tai turtas, kuris veikloje naudojamas ilgiau nei vieną apskaitos ciklą, paprastai ilgiau nei metus, ir jo vertė lygi arba didesnė už nustatytą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę. Toks turtas nudėvimas dalimis.

Trumpalaikis materialusis turtas - tai turtas, kuris naudojamas ne ilgiau kaip vienus metus ir jo įsigijimo vertė mažesnė už pasirinktą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę Šios vertės nesiekiantis turtas priskiriamas atsargoms. Pradėjus naudoti tokį turtą, jis iš karto nurašomas į sąnaudas.

Įsigytas mažavertis turtas registruojamas įsigijimo savikaina. Dažnai kyla klausimas, ką daryti kai įsigyjamas turtas, kurio vertė mažesnė už pasirinktą minimalią ilgalaikio turto vertę, tačiau naudojimo laikas ilgesnis nei vieni metai (pvz., kėdės, įrankiai ar pan.). Tai mažavertis turtas, todėl minimalios vertės nesiekiantys turto objektai, nepriklausomai nuo jų naudojimo trukmės ir svarbumo, turi būti priskiriami atsargoms (trumpalaikiam turtui). O pradėjus naudoti mažos vertės turtą, jis kaip ir visos atsargos, turi būti nurašytas į sąnaudas.

Nereikėtų nusižengti minimalios ilgalaikio turto vertės reikalavimui ir jį registruoti, kaip ilgalaikį turtą ir nudėvėti dalimis.

Mažaverčio Turto Apskaitos Būdai

Pagal auditoriaus G. Deveikio rekomendacijas, paminėsiu keletą variantų, kaip galima elgtis su mažaverčio turto apskaita:

• Mažaverčio turto apskaita - jį sugrupuojant: Jeigu vienu metu būtų įsigyta ir pradėta naudoti keletas tokių daiktų, kuriuos būtų galima priskirti vienai grupei (tai turėtų būti tos pačios paskirties turtas) ir kurių bendra vertės suma siektų minimalią ilgalaikio turto vertę, tada tokį turtą būtų galima apjungti ir įtraukti kaip ilgalaikį turtą.
• Mažaverčių daiktų apskaita simboline verte: Naudojant šį būdą, turtas išlieka apskaitos registruose. Įsigytas turtas užpajamuojamas ir, pradėjus naudoti, nurašoma visa vertė atėmus simbolinę vertę, pvz., vertė galėtų būti vienas euras, nors galima pasirinkti ir kitokią. Kai nudėvėtas turtas visai sunaikinamas arba jo kontrolė tampa nebereikalinga, reikia nurašyti ir simbolinę vertę.
• Kiekinė mažaverčio turto apskaita: Tai mažaverčių daiktų apskaita registruose natūrine išraiška. Šiame registre paprastai dar fiksuojama ir šių daiktų perdavimas atsakingam asmeniui, kuris patvirtina priėmęs mažavertį inventorių.
• Vertinei mažaverčio inventoriaus apskaitai galima naudoti ir nebalansines sąskaitas. Nebalansinės sąskaitos neturį ryšio su įprastomis buhalterinėmis sąskaitomis. Nebalansinėse sąskaitose surašoma turto rūšys ir pagal jas turimas kiekis, atliekami nurašymai. Šį apskaita tvarkoma buhalterijoje.

Kai yra daug trumpalaikio turto ar keletas materialiai atsakingų asmenų, reikia spręsti, ar tvarkyti ir kaip tvarkyti tokio turto apskaitą. Pradėjus naudoti tokį turtą, jis iš karto turi būti nurašytas į sąnaudas. Atrodo, lyg ir prarandama turto kontrolė, nes jo nelieka apskaitoje.

Pavyzdžiui, nupirkti du galvučių ir raktų komplektai, vieno vertė 80 eurų. Bendra pirkinio vertė - 160 eurų. Ilgalaikio turto minimali vertė pasirinkta 150 eurų. Taigi, abu komplektus kartu galime priskirti ilgalaikio turto grupei ir į apskaitą įtraukti kaip vieną vienetą.

Trumpalaikio Turto Rodikliai ir Apskaita

Trumpalaikio turto piniginė vertė pateikia įmonės likvidumo rodiklį. Kreditoriai bei investuotojai itin atidžiai stebi įmonės trumpalaikį turtą. Jog galėtų įvertinti įmonės veiklos vertes bei rizikas.

Svarbiausi rodikliai:

• Dabartinis koeficientas: matuoja įmonės galimybes vykdyti bei sumokėti trumpalaikius bei ilgalaikius įsipareigojimus. Atsižvelgiama į bendrą trumpalaikį įmonės turtą, lyginant su trumpalaikiais įsipareigojimais.
• Greitasis koeficientas: pamatuoja įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus remiantis savo likvidžiausiu turtu.
• Grynųjų pinigų rodiklis: matuoja įmonės galimybę iškart apmokėti visus trumpalaikius įsipareigojimus. Jis skaičiuojamas dalijant pinigus bei jų ekvivalentus iš trumpalaikių įsipareigojimų.

Trumpalaikiam turtui įmonės buhalterinėje apskaitoje nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas. Trumpalaikio turto nusidėvėjimas tiesiogiai nurašomas prie sąnaudų.

Trumpalaikio Turto Klasifikavimas Metinėje Finansinėje Ataskaitoje:

• Atsargos: nebaigta gamyba bei pagaminta produkcija, žaliavos, perpardavimui įsigytos prekės, perpardavimui skirtas ilgalaikis turtas, išankstiniai apmokėjimai.
• Nebaigtos vykdyti sutartys.
• Per 1 metus gautinos pinigų sumos: pirkėjų įsiskolinimai, dar neįmokėtas pareikalautas kapitalas, kiti įsiskolinimai.
• Investicijos bei terminuoti indėliai: nuosavybės teise priklausančios akcijos, terminuoti indėliai bei kitos investicijos.
• Grynieji pinigai sąskaitoje bei kasoje.

Trumpalaikis turtas įmonės balanse paprastai klasifikuojamas taip: trumpalaikio turto elementai, turintys didžiausią tikimybę pavirsti grynaisiais pinigais yra klasifikuojami balanso viršuje.

Trumpalaikio turto sąskaitos rodomos šia tvarka:

• Grynieji pinigai;
• Pinigų ekvivalentai;
• Trumpalaikės investicijos;
• Gautinos sumos;
• Žaliavų, perdirbamų produktų bei pagamintų produktų atsargos;
• Iš anksto apmokėtos ir dar nepasibaigusios įmokos (pvz. draudimo įmokos).

Įmonės valdyme ypač svarbi bendra trumpalaikio turto suma. Kodėl? Nes sąskaitos, mokesčiai, paskolos mokami tam tikru periodiškumu.

Atmintinės vertės naudojimas palengvina apskaitos darbuotojų darbą, ir tiesiog neįkainojamas apsaugant ilgalaikį ir trumpalaikį įmonės turtą.

Apibendrinant, trumpalaikio turto apskaita ir kontrolė yra būtina kiekvienai įmonei, siekiančiai efektyviai valdyti savo finansus ir užtikrinti turto saugumą. Tinkamas apskaitos metodų pasirinkimas ir nuolatinė kontrolė padeda išvengti nuostolių ir optimizuoti įmonės veiklą.

tags: #trumpalaikio #turto #isigijimo #ir #jo #faktinio