Žemės mokesčio tarifai Kelmės rajone

Lapkričio 15 d. yra paskutinė diena sumokėti žemės ir valstybinės žemės nuomos mokesčius. Jei turite privačios žemės, esate žemės mokesčio mokėtojas.

Šį mokestį administruoja ir žemės mokesčio deklaracijas parengia Valstybinė mokesčių inspekcija.

Jeigu Jus domina papildoma informacija apie šį mokestį, siūlome informacijos ieškoti Mokesčių žinyne, kuriame pateikiami dažniausiai kylantys klausimai ir atsakymai į juos.

Žemės mokesčio tarifai ir jų nustatymas

Žemės mokesčio tarifas gali svyruoti nuo 0,01 iki 4,0 procentų žemės mokestinės vertės. Konkrečius tarifus nustato individualiai kiekviena savivaldybė ir tvirtina savivaldybės taryba, nes žemės mokesčio pajamos yra savivaldybės biudžeto sudedamoji dalis.

Priminsime, kad įplaukos iš šių mokesčių papildo mūsų savivaldybės biudžetą.

Žemės mokesčio tarifų palyginimas Šiaulių regione

Apžvelkime, kokie žemės mokesčio tarifai nustatyti Šiaulių regione:

  • Žemės ūkio paskirties žemė:
    • Šiaulių rajone: nuo 0,28 iki 0,68 proc., priklausomai nuo verčių zonos.
    • Akmenės rajone: nuo 0,6 iki 1,2 proc.
    • Joniškio rajone: 0,85 proc.
    • Pakruojo rajone: 0,95 proc.
    • Kelmės ir Radviliškio rajonuose: 1,0 proc.
    • Šiaulių mieste: 0,1 proc.
  • Privačių namų valdų arba gyvenamųjų teritorijų paskirties žemė:
    • Kelmės rajone: 0,43 proc.
    • Akmenės rajone: 0,6 proc.
    • Joniškio rajone: 0,68 proc.
    • Radviliškio rajone: 0,8 proc.
    • Pakruojo rajone: 0,9 proc.
  • Komercijai, pramonei bei sandėliavimui skirta žemė:
    • Radviliškio rajone: 0,8 proc.
    • Kelmės rajone: 1,0-1,1 proc.
    • Akmenės rajone: 1,2 proc.
    • Pakruojo rajone: 1,2-1,4 proc.
    • Joniškio rajone: 1,28-1,53 proc.
    • Šiaulių rajone: nuo 0,13 iki 3,76 proc.
    • Šiaulių mieste: 0,4 proc.

Jeigu privatus žemės sklypas yra apleistas ir neprižiūrimas, visose savivaldybėse tokiu atveju taikomas maksimalus 4,0 proc.

Rajono taryba nustatė asmenims, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d.

Žemės mokesčio dydis priklausys nuo jos paskirties. Daugiausia - 4 proc. tarifą mokės žemės savininkai neprižiūrintys jos ir tie, kuriems priklausančioje žemėje yra naudingųjų iškasenų teritorijos. Už miškų paskirties žemę reikės mokėti 1,5 proc. Tiek pat teks atseikėti ir konservacinės žemės šeimininkams bei savininkams, kurių žemėje yra visuomeninės paskirties statiniai. Rajone daugiausiai yra žemės ūkio paskirties žemės, už kurią jos savininkai mokės 1 proc. tarifą. Mėgėjiškų sodų savininkai už tam skirtą žemę mokės 0,6, o už vandens ūkio - 0,7 proc. ir t.

Lengvatos ir išimtys

Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas įpareigoja savivaldybes taikyti lengvatas senatvės pensininkams ir asmenims, kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis, bei nepilnamečiams vaikams. Pačios savivaldybių tarybos nusprendžia, koks bus neapmokestinamasis sklypo dydis šiems asmenims.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba yra nustačiusi 7 arų neapmokestinamąjį dydį. Šiaulių rajone taikomas bene didžiausias 1,5 ha neapmokestinamasis sklypo kaimo vietovėje dydis ir 0,10 ha Kuršėnų mieste. Joniškio rajono valdžia šalia 0,15 ha neapmokestinamojo dydžio nustatymo papildomai remia smulkiuosius ūkius. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendime aiškiai reglamentuotas žemės mokesčio pajamų dalies panaudojimas: „300,00 tūkst.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys:

  • Žemės mokesčio nemoka:
    • Užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės.
    • Bankrutavusios įmonės, įmonės (t. y. teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, tai kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė), taip pat likviduojamos dėl bankroto.
    • Lietuvos bankas.
    • Žemės savininkai, kurių mokėtinas mokestis mokestiniu laikotarpiu už visus nuosavybės teise turimus žemės sklypus neviršija 2 eurų.
  • Žemės mokesčiu neapmokestinama:
    • Bendra naudojimo kelių užimta žemė.
    • Mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė.
    • Fiziniams asmenims, kurių šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0 - 40 procentų darbingumo lygis (nuo 2024-01-01 dalyvumo lygis), arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai, priklausančio žemės sklypo plotas, neviršijantis savivaldybių tarybų iki einamojo mokestinio laikotarpio rugsėjo 1 dienos nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio.
    • Valstybinių parkų, kraštovaizdžio, kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančias žemės ūkio naudmenas, taip pat užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę.
    • Paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemė.
    • Gamtos paminklų žemė, išskyrus užstatytų teritorijų ir kelių užimtą žemę.
    • Į Kultūros vertybių registrą įrašytų archeologinių (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) ir memorialinių (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė, išskyrus minėtose teritorijose esančių užstatytų teritorijų, kelių ir vandenų užimtą žemę.
    • Į Kultūros vertybių registrą įrašytų istorinių, architektūrinių ir dailės nekilnojamojo kultūros paveldo objektų teritorijų žemė kaimo vietovėse ir etnografinių kaimų teritorijose esančių etnografinių sodybų žemė.
    • Ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė - tris mokesčio mokestinius laikotarpius nuo nuosavybės teisės įgijimo.
    • Žemė, nuosavybės teise priklausanti tradicinėms ir kitoms valstybės pripažintoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams.
    • Žemė, patenkanti į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytas teritorijas, nustatytas tenkinant viešąjį interesą Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytais atvejais, kai dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo šiose teritorijose žemės savininkas netenka galimybės naudoti žemės sklypą pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (būdus).

Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Valstybinės žemės nuomos mokestis

Jei turite valstybinės žemės nuomos sutartį ar esate įsigiję nekilnojamąjį turtą, esantį „ant valstybinės žemės“, turite mokėti žemės nuomos mokestį. Šį mokestį jau nuo 2003 m. Nuomos mokestis už valstybinę žemę yra vienas iš savivaldybių biudžetų bendrų pajamų šaltinių. LR finansų ministerijos teigimu, jis sudaro apie 0,64 proc. nuo visų savivaldybių pajamų.

Nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės.

Pagal Finansų ministerijos atliktą pajamų iš žemės nuomos mokesčio surinkimą ir esamų tarifų dydžių įvertinimą, matyti, kad jeigu visos savivaldybės pakeltų mokesčius iki visų savivaldybių bendro vidurkio, šio mokesčio savivaldybės galėtų surinkti net iki 65 procentų daugiau, negu surenka dabar.

Tokiu atveju pajamos iš valstybinės žemės nuomos taip pat galėtų būti net iki 65 procentų didesnės, o tai būtų apie 15 mln.

Žemės ūkio paskirties valstybinės žemės nuomininkai mažiausiai moka Šiaulių, Akmenės ir Kelmės rajonuose. Šiaulių rajone, priklausomai nuo verčių zonos, tarifas svyruoja nuo 0,45 iki 1,17 proc., Akmenės - 1,2 proc., Kelmės - nuo 0,6 iki 1,9 proc., priklausomai nuo žemės naudojimo būdo ir pobūdžio. Pakruojo rajono ūkininkai moka 2,5 proc. Valstybinė namų valdų žemė „švelniausiai“ apmokestinta Šiaulių mieste: 0,47 proc. tarifu. Joniškio ir Radviliškio rajonuose mokamas 1,5 proc. Užsiimti komercija ar pramone valstybinėje žemėje palankiausia Akmenės rajone, kur šiai paskirčiai numatytas 1,5 proc. mokestis. Radviliškio rajone priimtas 2,0 proc. Visose savivaldybėse maksimalus 4,0 proc.

Už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, daugiausia mokės komercinės bei pramonės ir sandėliavimo paskirčių žemės nuomotojai. Jie už žemės sklypus, įregistruotus Registrų centre, mokės 1,6, o šioje valstybės įmonėje neįregistruotus sklypus - 4 procentus. Už pramonės ir sandėliavimo žemę, įregistruotą Registrų centre,teks mokėti 1,8, o už neįregistruotą 4 proc. Už nuomojamą valstybei priklausančią žemės ūkio paskirties ūkio žemę abiem atvejais reiks mokėti 1,9 proc. Specializuotų ūkių žemės sklypams nustatytas 1 proc. tarifas. O kultūros paveldo objektų ir gamtinių rezervatų žemės sklypams nustatytas 1,9 proc.

Kaip ir skaičiuojant žemės mokestį, savivaldybės taiko neapmokestinamuosius dydžius valstybinės žemės sklypus nuomojantiems senatvės pensininkams, 0-40 proc.

Politikai nustatė asmenims, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d.

Žemės mokesčio mokėjimas

Valstybinė mokesčių inspekcija pateikia informaciją, kiek žemės mokesčio už 2024 m. apskaičiuota Šiaulių regiono gyventojams ir juridiniams asmenims.

Didžiausią sumą turėtų „sunešti“ Radviliškio rajono gyventojai, t. y. 1,2 mln. eurų. Nedaug atsilieka Šiaulių miestas: čia gyventojams apskaičiuotas žemės mokestis sudaro 1 mln. eurų. Trečiojoje vietoje yra Joniškio rajonas, kurio gyventojai turi sumokėti 956 tūkst. eurų žemės mokesčio, ketvirtojoje - Kelmės rajonas su 822 tūkst. eurų apskaičiuoto mokesčio. Pakruojo rajono gyventojai į savivaldybės biudžetą turėtų sumokėti 778 tūkst. eurų už privačią žemę, o Šiaulių rajono - 721 tūkst. eurų. Akmenės rajonas atrodo kukliausiai šioje pozicijoje: gyventojams apskaičiuota 315 tūkst.

Verslui apskaičiuoto žemės mokesčio sumos žymiai kuklesnės. Čia lyderiauja Pakruojo rajonas, kurio įmonės į biudžetą turi sumokėti 331 tūkst. eurų. Beveik perpus mažiau žemės mokesčio apskaičiuota Šiaulių miesto juridiniams asmenims - 161 tūkst. eurų, Joniškio rajono - 140 tūkst. eurų ir Radviliškio rajono - 136 tūkst. eurų. Šiaulių rajono verslininkai turėtų sumokėti 86 tūkst. eurų, o Akmenės rajono - 68 tūkst. eurų. Lengviausia žemės mokesčio „našta“ teko Kelmės rajono įmonėms: tik 35 tūkst.

Žemės mokesčio sumokėjimas:

  1. Žemės mokestį apskaičiuoja centrinis mokesčių administratorius ir užpildytas žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas mokesčio mokėtojams pateikia iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 1 dienos.
  2. Žemės mokestis už einamuosius mokestinius metus turi būti sumokamas iki einamojo mokestinio laikotarpio lapkričio 15 dienos.

Informaciją apie Žemės mokestinės vertės tikslinimą galite rasti VĮ Registru centras tinklalapyje.

Informacija apie apleistų žemės ūkio naudmenų plotus paskelbiama:

  • Žemės informacinės sistemos svetainėje iki kalendorinių metų gegužės 20 d.
  • Interneto svetainėje REGIA nuo gegužės 27 d. iki liepos 1 d.

Mūsų rajono savivaldybė 2020 metais gavo 691,5 tūkst. eurų Žemės mokesčio pajamų (planas - 400 tūkst. eurų), t. y. 151 tūkst. eurų mažiau nei užpernai. Taip nutiko dėl to, kad 2019 metais žemės ūkio paskirties žemei buvo taikomas ne 1, o 1,2 proc.

Šiais metais iš Žemės nuomos mokesčio į rajono biudžetą planuojama gauti 110 tūkst. eurų pajamų. 2020 metais šio mokesčio įplaukos į savivaldybės iždą sudarė 218 tūkst. eurų. Pajamų iš šio mokesčio savivaldybė galėjo gauti ir daugiau.

Savivaldybė Gyventojų žemės mokestis (tūkst. eurų) Verslo žemės mokestis (tūkst. eurų)
Radviliškio rajonas 1200 136
Šiaulių miestas 1000 161
Joniškio rajonas 956 140
Kelmės rajonas 822 35
Pakruojo rajonas 778 331
Šiaulių rajonas 721 86
Akmenės rajonas 315 68

Stiprūs miestai: nekilnojamojo turto mokestis ir žemės vertės „mokestis“ (LVT)

tags: #zemes #mokescio #tarifai #kelme