Trumpalaikio Turto Apskaitos Reglamentavimas Lietuvoje

Apskaitoje reikšmingas ūkio turto klasifikavimas pagal naudojimo laiką ir pobūdį. Turtas bendrąja prasme pasižymi didele įvairove ir gali turėti daug kvalifikacijų. Kalbant apie juridinių asmenų - įmonių turtą, jis pasižymi aiškia struktūra, kurią nulemia finansinė įmonių apskaita bei ją apibrėžiančios bendrosios taisyklės.

Įmonių apskaitoje galime klasifikuoti turtą į ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Šie du terminai kontrastingi vienas kitam.

Trumpalaikis turtas - tai įmonės, įstaigos ar organizacijos veikloje trumpiau nei vienerius metus naudojamas turtas pajamoms uždirbti. Taip pat trumpalaikiu turtu vadinamas tas turtas, kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už įmonės nusistatytą ilgalaikio turto minimalią vertę.

Turtas trumpalaikiu laikomas ne ekonomine, bet kalendorine prasme, o tai reiškia, jog per įmonės ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu ir visai nesvarbi to turto kaina. Trumpalaikiam turtui gali būti priskiriami net statiniai, kurie pavyzdžiui naudojami ne pačios įmonės veiklai vystyti, o perpardavinėjimui.

Dažniausiai trumpalaikis turtas išreiškiamas grynaisiais pinigais, trumpalaikiais indėliais bankuose, o taip pat - atsargomis, mažą vertę turinčiu inventoriumi, kuris negali būti priskiriamas ilgalaikiam turtui dėl mažos įsigijimo vertės.

Trumpalaikio Turto Skirstymas

Trumpalaikis turtas skirstomas į:

• Trumpalaikį finansinį turtą, kuris dažnu atveju išreiškiamas piniginiais vienetais ar kitais per trumpą laiką galinčiais tapti grynaisiais pinigais
• Trumpalaikis nefinansinis turtas.

Trumpalaikis finansinis turtas - likvidžiausias įmonės turtas, kuris dažniausiai yra piniginiai aktyvai (arba tokie, kurie greitai gali būti paverčiami į grynuosius pinigus). Didelės įmonės pinigus paprastai laiko ne tik sąskaitoje, bet investuoja į likvidžius bei saugius vertybinius popierius. Šią turto grupę sudaro pinigai, pinigų ekvivalentai, indėliai, trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius.

Trumpalaikis nefinansinis turtas - tai turtas, kuris yra suvartojamas pagrindinės veiklos procese. Šis turtas yra apyvartinio kapitalo dalis, ir dažniausiai didelė šio turto proporcija būna gamybinėse ar prekybinėse įmonėse. Šią turto grupę gautinos sumos, atsargos, sumokėti avansai.

Mažavertis Turtas ir Jo Apskaita

Materialusis turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Ilgalaikis materialusis turtas - tai turtas, kuris veikloje naudojamas ilgiau nei vieną apskaitos ciklą, paprastai ilgiau nei metus, ir jo vertė lygi arba didesnė už nustatytą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę. Toks turtas nudėvimas dalimis.

Trumpalaikis materialusis turtas - tai turtas, kuris naudojamas ne ilgiau kaip vienus metus ir jo įsigijimo vertė mažesnė už pasirinktą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę Šios vertės nesiekiantis turtas priskiriamas atsargoms. Pradėjus naudoti tokį turtą, jis iš karto nurašomas į sąnaudas.

Įsigytas mažavertis turtas registruojamas įsigijimo savikaina. Dažnai kyla klausimas, ką daryti kai įsigyjamas turtas, kurio vertė mažesnė už pasirinktą minimalią ilgalaikio turto vertę, tačiau naudojimo laikas ilgesnis nei vieni metai (pvz., kėdės, įrankiai ar pan.). Tai mažavertis turtas, todėl minimalios vertės nesiekiantys turto objektai, nepriklausomai nuo jų naudojimo trukmės ir svarbumo, turi būti priskiriami atsargoms (trumpalaikiam turtui). O pradėjus naudoti mažos vertės turtą, jis kaip ir visos atsargos, turi būti nurašytas į sąnaudas.

Nereikėtų nusižengti minimalios ilgalaikio turto vertės reikalavimui ir jį registruoti, kaip ilgalaikį turtą ir nudėvėti dalimis.

Mažaverčio Turto Apskaitos Būdai

Pagal auditoriaus G. Deveikio rekomendacijas, paminėsiu keletą variantų, kaip galima elgtis su mažaverčio turto apskaita:

• Mažaverčio turto apskaita - jį sugrupuojant: Jeigu vienu metu būtų įsigyta ir pradėta naudoti keletas tokių daiktų, kuriuos būtų galima priskirti vienai grupei (tai turėtų būti tos pačios paskirties turtas) ir kurių bendra vertės suma siektų minimalią ilgalaikio turto vertę, tada tokį turtą būtų galima apjungti ir įtraukti kaip ilgalaikį turtą.
• Mažaverčių daiktų apskaita simboline verte: Naudojant šį būdą, turtas išlieka apskaitos registruose. Įsigytas turtas užpajamuojamas ir, pradėjus naudoti, nurašoma visa vertė atėmus simbolinę vertę, pvz., vertė galėtų būti vienas euras, nors galima pasirinkti ir kitokią. Kai nudėvėtas turtas visai sunaikinamas arba jo kontrolė tampa nebereikalinga, reikia nurašyti ir simbolinę vertę.
• Kiekinė mažaverčio turto apskaita: Tai mažaverčių daiktų apskaita registruose natūrine išraiška. Šiame registre paprastai dar fiksuojama ir šių daiktų perdavimas atsakingam asmeniui, kuris patvirtina priėmęs mažavertį inventorių. Vertinei mažaverčio inventoriaus apskaitai galima naudoti ir nebalansines sąskaitas. Nebalansinės sąskaitos neturį ryšio su įprastomis buhalterinėmis sąskaitomis. Nebalansinėse sąskaitose surašoma turto rūšys ir pagal jas turimas kiekis, atliekami nurašymai. Šį apskaita tvarkoma buhalterijoje.

Kai yra daug trumpalaikio turto ar keletas materialiai atsakingų asmenų, reikia spręsti, ar tvarkyti ir kaip tvarkyti tokio turto apskaitą. Pradėjus naudoti tokį turtą, jis iš karto turi būti nurašytas į sąnaudas. Atrodo, lyg ir prarandama turto kontrolė, nes jo nelieka apskaitoje.

Trumpalaikio Turto Rodikliai ir Apskaita

Trumpalaikio turto piniginė vertė pateikia įmonės likvidumo rodiklį. Kreditoriai bei investuotojai itin atidžiai stebi įmonės trumpalaikį turtą, jog galėtų įvertinti įmonės veiklos vertes bei rizikas.

Svarbiausi rodikliai:

• Dabartinis koeficientas: matuoja įmonės galimybes vykdyti bei sumokėti trumpalaikius bei ilgalaikius įsipareigojimus. Atsižvelgiama į bendrą trumpalaikį įmonės turtą, lyginant su trumpalaikiais įsipareigojimais.
• Greitasis koeficientas: pamatuoja įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus remiantis savo likvidžiausiu turtu.
• Grynųjų pinigų rodiklis: matuoja įmonės galimybę iškart apmokėti visus trumpalaikius įsipareigojimus. Jis skaičiuojamas dalijant pinigus bei jų ekvivalentus iš trumpalaikių įsipareigojimų.

Trumpalaikiam turtui įmonės buhalterinėje apskaitoje nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas. Trumpalaikio turto nusidėvėjimas tiesiogiai nurašomas prie sąnaudų.

Trumpalaikio Turto Klasifikavimas Metinėje Finansinėje Ataskaitoje

Trumpalaikis turtas įmonės balanse paprastai klasifikuojamas taip: trumpalaikio turto elementai, turintys didžiausią tikimybę pavirsti grynaisiais pinigais yra klasifikuojami balanso viršuje.

Trumpalaikio turto sąskaitos rodomos šia tvarka:

1. Grynieji pinigai;
2. Pinigų ekvivalentai;
3. Trumpalaikės investicijos;
4. Gautinos sumos;
5. Žaliavų, perdirbamų produktų bei pagamintų produktų atsargos;
6. Iš anksto apmokėtos ir dar nepasibaigusios įmokos (pvz. draudimo įmokos).

Atsargos: nebaigta gamyba bei pagaminta produkcija, žaliavos, perpardavimui įsigytos prekės, perpardavimui skirtas ilgalaikis turtas, išankstiniai apmokėjimai. Nebaigtos vykdyti sutartys. Per 1 metus gautinos pinigų sumos: pirkėjų įsiskolinimai, dar neįmokėtas pareikalautas kapitalas, kiti įsiskolinimai. Investicijos bei terminuoti indėliai: nuosavybės teise priklausančios akcijos, terminuoti indėliai bei kitos investicijos. Grynieji pinigai sąskaitoje bei kasoje.

Trumpalaikio Turto Svarba Įmonės Veikloje

Įmonės valdyme ypač svarbi bendra trumpalaikio turto suma. Kodėl? Nes sąskaitos, mokesčiai, paskolos mokami tam tikru periodiškumu. Likvidumo rodikliai parodo įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo įmonės gebėjimas vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus yra tvirtesnis, įmonė laikoma patikimesne.

Įprastai yra skaičiuojami šie likvidumo rodikliai: bendrasis (current), kritinis (quick, acid test), absoliutus (absolute, cash). Šie rodikliai neretai dar priskiriami ir mokumo rodikliams.

Bendrasis likvidumo koeficientas, dažnai nuo angliško žodžio "current" dar vadinamas ir einamuoju likvidumo koeficientu, naudojamas įvertinti galimybes trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Labai svarbu įvertinti įmonės trumpalaikio turto kokybę. Verte parodo kiek vienas trumpalaikių įsipareigojimų euras dengiamas trumpalaikiu turtu. Kartu su kritinio likvidumo koeficientu tai vieni dažniausiai analizėje naudojamų likvidumo grupės dydžių.

Duomenys, reikalingi šiam rodikliui paskaičiuoti, randami balansinėje ataskaitoje. Kaip ir sako rodiklio pavadinimo žodis, tai bendriausias šios grupės rodiklis, kuris vieną su kitu lygina labai stambias ir bendras įmonės turto ir įsipareigojimų straipsnių grupes. Skaičiuojant jį, trumpalaikis turtas dalinamas iš trumpalaikių įsipareigojimų. Svarbu žinoti, kad paskaičiuoto rodiklio rezultatas neatspindi trumpalaikio turto kokybės. Todėl, siekiant tikslesnių rezultatų arba turint pagrįstų abejonių, būtina trumpalaikio turto analizė. Kaip ir kiti likvidumo grupės rodikliai, taip ir šis svarbiausias yra įmonės kreditoriams, ypač trumpalaikiams, kadangi parodo įmonės gebėjimą vykdyti savo trumpalaikius įsipareigojimus.

Skaitoma, kad kuomet bendrojo likvidumo koeficiento reikšmė svyruoja tarp 1 ir 2, įmonės likvidumas yra saugus. Mažesnė rodiklio reikšmė gali kelti stiprių abejonių dėl įmonės likvidumo, o reikšmė viršijanti 2 gali kelti susimąstyti dėl to, ar įmonėje efektyviai naudojamos apyvartinės lėšos. Tačiau bendra taisyklė ta, kad vertinant likvidumo rodiklius, reikia atsižvelgti į įmonės specifiką, bei visada kritiškai vertinti įmonės trumpalaikį turtą. Sakykim, kuomet įmonė sugeba pirkėjus priversti greitai apmokėti už pirktas prekes, o iš tiekėjų išsireikalauti ženklių mokėjimų atidėjimų, tai bendrasis likvidumo rodiklis gali būti žemas, bet tai nereikš ypatingos grėsmės įmonės likvidumui. Rodiklio dydis 0.89 rodo, kad įmonė turi 89 centus trumpalaikio turto, kurį gali panaudoti grąžindama 1 euro dydžio trumpalaikę skolą, nepritraukdama papildomų lėšų.

Likvidumo rodiklių palyginimas

Šioje lentelėje pateikiami įvairių likvidumo rodiklių palyginimai, siekiant geriau suprasti įmonės finansinę būklę:

Turto Realizavimo Būdai ir Problemos

Turto realizavimas yra ne tik procesas, už jo stovi suinteresuoti asmenys: skolininkas, išieškotojas, antstolis, tretysis asmuo. Jų poreikiai, siekiai ir viltys, siejami su turto realizavimu, kardinaliai skiriasi.

Turto realizavimo vykdymo procese institutas yra veikiamas nuolatinės teisės aktų kaitos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo klausimu nagrinėja labai daug bylų, todėl galima suformuluoti hipotezę, kad problemos kyla dėl nepakankamo ar netinkamo teisinio reglamentavimo.

Turto Realizavimo Būdai Lietuvoje

Magistro darbe dėmesys koncentruojamas ties turto realizavimo būdų įvairove, bei jų taikymo praktikoje problemomis. Apklausus antstolius, paaiškėjo, kad tarp turto realizavimo būdų dominuoja varžytynės, o 2005 m. nebuvo nei vieno turto realizavimo per prekybos įmones ar per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus.

Magistro darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje trumpai nagrinėjami teoriniai temos aspektai, bei naujos Sprendimų vykdymo instrukcijos galiojimo teisėtumas. Taip pat apžvelgiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sutinkamos problemos. Antrojoje dalyje nagrinėjamas turto arešto kaip laikinosios apsaugos priemonės atribojimo nuo turto arešto turto realizavimo vykdymo procese problematiškumas. Šioje dalyje apibūdinami turto realizavimo vykdymo procese būdai ir praktinės jų taikymo problemos. Taip pat šioje dalyje apžvelgiamos tolimesnės šių būdų teisinio reglamentavimo kaitos galimybės. Nagrinėjamas problemas atskleisti padėjo praktinės antstolių konsultacijos.

Anksčiau minėtų autorių straipsniuose dažniausiai buvo nagrinėjamos turto arešto ir varžytynių problemos. Kiti turto realizavimo būdai ir procedūros buvo tik paminimi. Daugelis šia tema rašytų straipsnių jau neturi praktinio pritaikymo, kadangi pasikeitus CPK jie prarado savo aktualumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra išnagrinėjęs keletą šių bylų, todėl galima daryti pirmąsias analizes ir išvadas. Būtent šių būdų taikymo problemoms yra skirtas 3.2 darbo skirsnis. Darbe taikyti istorinis lyginamasis, dokumentų analizės, sisteminis, apklausos, mokslinio tyrimo ir kt. metodai.

Teisinis sprendimas dėl priteisimo efektas pasiekiamas tik tada, kai skolininkas atlieka veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigojo teismas. Teismo sprendimas yra ir turi būti skirtas asmeniniams interesams tenkinti. Todėl teismo sprendimo tikslas turi būti ne tik valstybės vardu deklaruoti pažeistas asmens teises, bet ir užtikrinti, kad teismo sprendimu nustatytos pareigos būtų privalomai vykdomos.

Svarbu suvokti, kad nagrinėjant bylas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra vienintelis tikslas, ne mažiau svarbu yra įgyvendinti rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje suformuluotą įpareigojimą. Pažeistosios subjektinės teisės atkuriamos tik tada, kai atsakovas ieškovo naudai atlieka teismo sprendime nurodytus veiksmus: perduoda priteistą turtą, atlygina žalą, grąžina pinigus ir t.t. Tad galime daryti išvadą, kad civilinis procesas nesibaigia teismo sprendimo priėmimu ar kasacinės bylos išnagrinėjimu. Dažnai teismo pagalbos reikia net ir įsiteisėjus teismo sprendimui. Jeigu atsakovas savanoriškai nevykdo priimto teismo sprendimo, pradedamos taikyti priverstinio teismo sprendimų vykdymo priemonės.

Priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra viena teismo sprendimų įgyvendinimo forma. Įgyvendinimo sąvoka yra platesnė nei vykdymo sąvoka. Įgyvendinami visi teismo sprendimai, nes visi teismo sprendimai daro tam tikrą įtaką teisiniams šalių santykiams. Tad sprendimai, vykdomi panaudojant priverstinio vykdymo priemones, vadinami vykdytinais. Vykdytini ne tik teismo sprendimai. Daugelyje šalių nurodyta, jog ir kitų institucijų sprendimai, pavyzdžiui, arbitražo sprendimai, notarų dokumentai, kai kurie administraciniai institucijų sprendimai, vykdomi teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Antai Lietuvoje vykdytinų dokumentų sąrašas gana išsamus ir konkretus. Vykdomasis raštas yra pagrindinis vykdomasis dokumentas. Išdavus vykdomąjį raštą, teismo funkcija vykdant sprendimą iš tikrųjų pasireiškia kaip vykdymo teisėtumo kontrolė. Šiuos vykdymo veiksmus atlieka specialios kompetencijos valstybės įgalioti asmenys - antstoliai.

Labai svarbu, kad CPK yra nurodyta išieškojimo iš skolininko fizinio ir juridinio asmens turto eilė, bei iš kurio negalima išieškoti. Tai palengvina antstolio darbą ir neleidžia piktnaudžiauti padėtimi. Tačiau šis sąrašas nėra labai detalus ir jai nesivadovauti sąžiningumo principu, galima pažeisti skolininko interesus. Šiai išieškojimo...

Buhalterinė apskaita tiek vidiniams, tiek išoriniams informacijos vartotojams turi parodyti teisingą ir tikrą įmonės būklę, ir finansinius rezultatus. Todėl apskaita turi būti kokybiška, o kad tokia būtų, valstybė turi nustatyti taisykles buhalterinės apskaitos reglamentavimui.

Šiame straipsnyje pateikiama ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitos reglamentavimas. Atskleidžiama, kad įstatymai reglamentuojantys buhalterinę apskaitą skiriasi, todėl įmonė turi pasirinkti savo būdus ir metodus kaip apskaityti kiekvieną straipsnį. Straipsnyje apibendrintas atliktas būsimų specialistų tyrimas, kad būtų galima išsiaiškinti kiek būsimi specialistai suvokia apie ilgalaikio ir trumpalaikio turto reglamentavimą.

LR pelno mokesčio įstatymas turi panašumų su VAS ir TAS, tačiau numatytos įvairios išimtys, kad apskaitos informacija nebūtų manipuliuojama mokant mokesčius.

tags: #trumpalaikio #turto #norminiai #aktai