Žemės ūkis atlieka svarbią ekonominę ir socialinę funkciją. Lietuvai tapus ES nare, žemės ūkiui atsivėrė palankios sąlygos stabiliai plėtrai panaudojant struktūrinius fondus. Šiame straipsnyje analizuojamas trumpalaikio turto pokytis pinigų srautuose, siekiant įvertinti ES paramos įtaką ūkių plėtrai.
Kiekvienas ūkininkas, norėdamas gauti Europos Sąjungos paramą, turi atitikti tam tikrus ekonominius rodiklius, kurie parodo ūkio ekonominį gyvybingumą. Kita vertus, kiekvienam ūkiui svarbu žinoti ūkio ekonominę vertę, kadangi dauguma ūkių suinteresuoti pereiti į pilnavertį verslą, t. y. tapti prekiniu ūkiu.
Kaip teigia L. Juozaitienė (2007, p.146), turtas įgyjamas tam, kad jį naudojant ateityje būtų uždirbamas pelnas. Turtas gali būti įvairių formų - materialus ir nematerialus, ilgalaikis ir trumpalaikis. Ilgalaikis materialusis gamybinis turtas sudaro didžiausią viso ūkio turto dalį (apie 45 proc.).
Apyvartumo rodikliai padeda išsiaiškinti, kaip yra valdomos ūkio nuosavos ir skolintos lėšos. Turto apyvartumo rodiklio kitimą lemia pardavimo pajamos ir ilgalaikio turto vertė.
Turto Apyvartumo Rodikliai
Štai keli turto apyvartumo rodiklių pavyzdžiai:
- Ilgalaikio materialiojo turto grąžos koeficientas: Nustato, kokia produkcijos apimtis tenka kiekvienam ilgalaikio materialiojo turto piniginiam vienetui.
- Turto apyvartumas: Nustato, kokia pardavimų apimtis tenka kiekvienam turto piniginiam vienetui. Apibūdina sugebėjimą panaudoti visą turtą pardavimo pajamoms uždirbti.
- Grynojo turto apyvartumas: Nustato, kiek investuotas vienas litas į grynajį turtą sukuria pardavimo pajamų.
- Apyvartinio kapitalo apyvartumas: Parodo, kiek pajamų uždirba vienas į apyvartinį kapitalą investuotas litas. Didesnis apyvartumas rodo efektyvesnį valdymą.
Pagrindinė sąlyga, siekiant gauti Europos Sąjungos paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones, yra gyvybingas ūkis. Šiam gyvybingumui įvertinti naudojami šie rodikliai: grynasis pelningumas, skolos rodiklis, paskolos padengimo rodiklis, vidinė grąžos norma.
Grynasis pelningumas - grynojo pelno ir pardavimo pajamų, įskaitant dotacijas, susijusias su pajamomis, santykis. Tai ūkio veiklos finansinis rezultatas, vienas iš svarbiausių dydžių įmonės savininkui. Grynasis pelningumas rodo, kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimo litui.
Skolos rodiklis - ilgalaikių ir trumpalaikių skolų (mokėtinų sumų ir įsipareigojimų) santykis su turtu. Skolos koeficientas atspindi, kokia ūkio turto dalis yra įsigyta už skolintas lėšas. Anot A.V. Rutkausko ir V. Damašienės (2002, p.41) vertinant įsiskolinimą, labai svarbu atsižvelgti ir į ūkio gebėjimą nustatytu laiku mokėti palūkanas. Skolos rodiklis yra svarbus kreditoriams, kadangi parodo, kiek apsaugotos jų lėšos.
Paskolos padengimo rodiklis - pagrindinės veiklos pinigų srautų, įskaitant dotacijas, susijusias su pajamomis, ir dotacijas, susijusias su turtu, metinės sumos santykis su grąžintos paskolos, mokėtų lizingo įmokų, sumokėtų palūkanų per metus suma.
Vidinė grąžos norma - palūkanų norma, kuriai esant, investuoto kapitalo vertė lygi grynaisiais pinigų srautais vertei per prognozuojamąjį laikotarpį. Kaip teigia D. Cibulskienė ir M. Butkus (2007, p.101), kapitalo įdėjimas yra apsimokanti operacija ir, kuo didesnė norma, tuo didesnis kapitalo įdėjimo efektyvumas.
Apibendrinant, siekiant įvertinti ES paramos įtaką ūkio plėtrai, analizuojami ūkio turto panaudojimo vertinimo santykiniai rodikliai bei ekonominio gyvybingumo rodikliai: grynasis pelningumas, skolos rodiklis, paskolos padengimo rodiklis, vidinė grąžos norma.
Finansiniai santykiniai rodikliai turi didelę reikšmę vertinant ūkio finansinę būklę, veiklos rezultatus, atliekant prognozes bei numatant veiklos perspektyvas. Remiantis santykiniais finansiniais rodikliais galima palyginti ūkio veiklos rezultatyvumą įvairiais požiūriais ir nustatyti jų kitimo tendencijas.
Kadangi ūkio finansinės būklės rodiklių yra daug, tai juos finansinės analizės teorijoje įprasta grupuoti. Rodiklių sujungimas į tam tikras vienarūšes grupes palengvina jų nagrinėjimą ir padeda geriau įvertinti situaciją.
Dažniausiai ūkinė veikla nagrinėjama dviem aspektais: ekonominė analizė ir finansinė analizė. Pastarosios svarbą lemia tai, kad ūkis turi turėti pakankamai finansinių išteklių, nes, nuolat jų stingant, ūkiui labai sunku išgyventi. Finansinė ir ekonominė analizės tarpusavyje glaudžiai susijusios, kadangi be racionalaus ūkininkavimo nebus ir gerų finansinių rezultatų.
Finansinė analizė padeda rasti būdus geriau valdyti ūkio finansus (Ekonominė ūkio veiklos..., 2010). Apibendrintai galima teigti, kad finansinė analizė - tai verslo praeities, esamos situacijos ir perspektyvos įvertinimas, remiantis atskaitomybės dokumentais, specialiais tyrimais, duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais.
Tik atlikus ekonominės informacijos analizę, kuri susijusi su apskaita, kontrole, planavimu ir prognozavimu, galima objektyviai įvertinti ūkio ekonominę būklę ir finansinius rezultatus. Gauta informacija padeda pažinti ir įvertinti ūkinius procesus ir reiškinius, taip pat numatyti finansinius ir ekonominius rodiklius. Finansinė analizė yra vienas iš objektyviausių būdų tinkamai įvertinti informaciją.
Žemės ūkis - specifinė ūkio šaka. Čia vyksta lėta kapitalo apytaka, reikalingos santykinai didesnės kapitalo (tiek pagrindinio, tiek apyvartinio) investicijos, o jų atsiperkamumas ilgesnis negu kitose šakose. Žemės ūkyje didelės lėšos investuojamos į mažai likvidų kapitalą, todėl šio kapitalo išsiliejimas į kitas ūkio šakas yra labai problemiškas, lėtas ir dažniausiai nuostolingas. Tai žemdirbius kurį laiką užsiimti šiuo verslu, net jeigu ir negaunama pelno.
Finansinės analizės tyrimo objektas - ūkio veikla ir jos rezultatai, kurie atvaizduojami buhalterinės apskaitos ir finansinėje atskaitomybėje, projektuose bei kituose informacijos šaltiniuose. Kaip teigia Ž. Grigalikėnienė (2010), atskaitomybė yra pagrindinis finansinės analizės šaltinis, teikiantis labai daug naudingos informacijos. Finansinę atskaitomybę sudaro šios ataskaitos: balansas, pelno ir nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita.
Šios ataskaitos leidžia įvertinti ūkio mokumą, pelningumą, veiklos efektyvumą ir kt. atlikti pelningumo analizę. Jokia finansinė analizė neapsieina be finansinių koeficientų arba santykinių rodiklių panaudojimo. Tai grindžiama tuo, kad koeficientai parodo santykį tarp tam tikrų dydžių, ko negali parodyti absoliutūs rodikliai. Tai plačiai paplitę atliekant tarpūkinių bei tam tikro laikotarpio analizę. Vartojant finansinius rodiklius, galima nesunkiai palyginti ūkio skirtingų laikotarpių finansinius rodiklius, nustatyti jų kitimo tendencijas.
Remiantis A. Tamošaitiene ir kt. (2010), ūkininkų ūkio finansinę būklę įprasta vertinti išskiriant rodiklius, kurie parodo turto panaudojimo būklę ir įsipareigojimų vykdymą. Šiam įvertinimui naudojami ūkio finansinės ataskaitos balanso duomenys (turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo straipsniai). Įvertinimui gali prireikti papildomų buhalterinės apskaitos duomenų.
ES Paramos Įtaka Ūkių Modernizavimui
Apibendrinant paramos ūkio modernizavimui pagal Lietuvos kaimo plėtros programą 2007-2013 m., galima teigti, kad pareiškėjų aktyvumą įtakojo mažesni reikalavimai paramai gauti lyginant su ankstesniais finansavimo laikotarpiais. Dar viena naujovė yra ta, kad ūkininkas gali prašyti paramos naujai technikai kompensuoti, kuri yra įsigyta prieš dvejus metus iki paraiškos pateikimo, kai prieš tai buvusio paramos laikotarpiu technika privalėjo būti įsigyta tik po paraiškos pateikimo.
Prašydamas paramos 2007-2013 m. laikotarpiu, ūkis gali atitikti tik svarbiausius rodiklius: skolos ir pelningumo.
Ūkininkas R. Vaitekkūnas sėkmingai pasinaudojo finansine parama, teikiama pagal specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą (SAPARD). Taip pat 2009 metais siekis sumažinti veiklos sąnaudas ir padidinti ūkio pelningumą ūkininką paskatino vykdyti investicijas. Todėl buvo parengtas projektas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdos modernizavimas“ antros srities supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles. Investavęs papildomai savo lėšas, ūkininkas įsigijo naują techniką - traktorių ir giluminį purentuvą. Taip pat įsigyta volas su lygintuvu Rollex 620, kuris leidžia vienu metu atlikti du darbus - žemę išlyginti ir užvoluoti, tokiu būdu nebereikalingi du atskiri padargai ir nebegaistamas laikas atskiriems darbams.
Ši technika leido pakeisti seną, nusidėvėjusią techniką ir dar labiau pakelti darbo našumą bei darbo kokybę. Su šiomis naujausiomis ir pažangiausiomis agrotechnikos priemonėmis galima užauginti kokybišką ir didelį derlių.
Apibendrinant, paramos priemonės poveikis ūkio plėtrai analizuojamas empirinėje darbo dalyje. Siekiant įvertinti ES paramos įtaką ūkio plėtrai, buvo analizuojami ūkio turto panaudojimo vertinimo santykiniai rodikliai.
Rinkimų įstatymai ir parama žemės ūkiui: Lyginamoji analizė
tags: #trumpalaikio #turto #pokytis #pinigu #srautuose