Trumpalaikio Turto Tikslas Įmonėje: Analizė ir Valdymas

Tinkamas turto valdymas yra būtinas efektyviai įmonės veiklai ir finansinei stabilumo užtikrinimui. Apskaitoje reikšmingas ūkio turto klasifikavimas pagal naudojimo laiką ir pobūdį. Turtas bendrąja prasme pasižymi didele įvairove ir gali turėti daug kvalifikacijų. Kalbant apie juridinių asmenų - įmonių turtą, jis pasižymi aiškia struktūra, kurią nulemia finansinė įmonių apskaita bei ją apibrėžiančios bendrosios taisyklės.

Šiame straipsnyje aptarsime ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąvokas, jų klasifikaciją ir svarbiausius aspektus, susijusius su apskaita ir valdymu įmonėje.

Ilgalaikis Turtas

Ilgalaikis turtas - tai įmonės nuosavybė, kuri naudojama ilgiau nei vienerius metus veiklos tikslams ir generuoja ekonominę naudą. Tai gali būti pastatai, įranga, programinė įranga ar net investicijos.

Įmonių apskaitoje galime klasifikuoti turtą į ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Šie du terminai kontrastingi vienas kitam. Ilgalaikis turtas - toks, kurio per vienerius metus negalima paversti į pinigus. Dažniausiai ilgalaikio turto sąvoka apima žemę, įrangą, autorines teises bei kitas ilgalaikes investicijas.

Materialusis Ilgalaikis Turtas

Materialusis ilgalaikis turtas - tai fiziniai, apčiuopiami objektai, kuriuos įmonė naudoja savo veiklai vykdyti ilgiau nei vienerius metus. Šis turtas ne tik atlieka praktinę funkciją kasdienėje veikloje, bet ir dažnai sudaro didžiausią įmonės turto dalį balanse.

Materialusis ilgalaikis turtas apima:

• Žemę
• Pastatus: administraciniai pastatai, sandėliai, gamybinės patalpos.
• Įrengimus ir įrangą: staklės, presai, konvejeriai.
• Transporto priemones: automobiliai, sunkvežimiai, krautuvai.
• Baldus ir biuro įrangą: stalai, kėdės, kompiuteriai, spausdintuvai.

Apskaitos ypatumai: Materialusis turtas registruojamas įsigijimo savikaina, į kurią įeina ne tik pirkimo kaina, bet ir visi papildomi kaštai: transportas, montavimas, mokesčiai. Nuo šios vertės skaičiuojamas nusidėvėjimas - reguliariai mažinamas turto balansinė vertė pagal įmonės pasirinktą metodą (tiesinis, pagreitintas ir kt.).

Nematerialusis Ilgalaikis Turtas

Nematerialusis ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris neturi fizinės formos, bet yra vertingas dėl teisių, leidimų ar intelektinės nuosavybės. Nors toks turtas nematomas, jis dažnai yra itin svarbus įmonės konkurencingumui ir inovacijų plėtrai.

Nematerialusis ilgalaikis turtas neturi fizinės formos, tačiau teikia ekonominę naudą įmonei. Tai gali būti:

• Programinė įranga: apskaitos sistemos, gamybos valdymo sprendimai, individualiai kurtos programos.
• Prekės ženklai ir prekiniai vardai: registruoti prekių ženklai, įmonės logotipai.
• Licencijos ir leidimai: veiklos licencijos, technologijų naudojimo sutartys.
• Patentai ir autorinės teisės: išradimų apsauga, kūrybiniai projektai.

Apskaita: Šis turtas apskaitomas kaip nematerialusis ilgalaikis turtas, jeigu jo naudojimo laikotarpis yra ilgesnis nei vieni metai, jis atneša naudą ir gali būti įvertintas patikimai. Dažniausiai taikoma amortizacija, kuri apskaičiuojama per nustatytą turto naudojimo laikotarpį.

Finansinis Ilgalaikis Turtas

Finansinis ilgalaikis turtas - tai investicijos ar finansiniai instrumentai, kuriuos įmonė planuoja laikyti ilgiau nei vienus metus. Skirtingai nuo materialaus ar nematerialaus turto, šio turto tikslas - generuoti grąžą arba turėti įtaką kitų įmonių veiklai. Įsigytos VšĮ dalininko teisės laikomos UAB finansiniu turtu.

Finansinio turto pavyzdžiai:

• Akcijos: įmonės gali turėti kitų bendrovių akcijų paketą, kuris suteikia teisę į dividendus ar balsą akcininkų susirinkime.
• Obligacijos ir investiciniai fondai: įmonė investuoja lėšas, tikėdamasi stabilios grąžos.
• Ilgalaikės paskolos: suteiktos kitoms įmonėms ar susijusiems subjektams.
• Indėliai su terminuotais susitarimais: kai įmonė laiko pinigus banke ilgesniam laikotarpiui su nustatyta palūkanų norma.

Apskaitos specifika: Finansinis turtas registruojamas įsigijimo kaina, tačiau vėliau gali būti vertinamas rinkos verte arba pagal apskaitos standartus. Šis turtas neturi būti amortizuojamas, tačiau gali būti pervertinamas (arba nurašomas) priklausomai nuo rinkos situacijos ar turto rizikos.

Trumpalaikis Turtas

Trumpalaikis turtas - tai turtas, kuris sunaudojamas arba parduodamas per vienerius metus arba per įmonės veiklos ciklą. Trumpalaikiu turtu laikomi tentai skirti sunaudoti per vienerius metus. Šis turtas yra skirtas greitai apyvartai ir užtikrina įmonės likvidumą.

Trumpalaikis turtas tai įmonės, įstaigos ar organizacijos veikloje trumpiau nei vienerius metus naudojamas turtas pajamoms uždirbti. Taip pat trumpalaikiu turtu vadinamas tas turtas, kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už įmonės nusistatytą ilgalaikio turto minimalią vertę.

Svarbu pažymėti, kad turtas trumpalaikiu laikomas ne ekonomine, bet kalendorine prasme, o tai reiškia, jog per įmonės ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu ir visai nesvarbi to turto kaina. Pavyzdžiui, trumpalaikiam turtui gali būti priskiriami net statiniai, kurie naudojami ne pačios įmonės veiklai vystyti, o perpardavinėjimui.

Trumpalaikio turto pavyzdžiai:

• Pinigai
• Atsargos
• Debitoriniai įsiskolinimai
• Išankstiniai apmokėjimai

Efektyvus trumpalaikio turto valdymas užtikrina, kad įmonė turės pakankamai lėšų vykdyti savo įsipareigojimus ir finansuoti kasdienes operacijas.

Trumpalaikio Turto Skirstymas

Trumpalaikis turtas skirstomas į:

• Trumpalaikį finansinį turtą, kuris dažnu atveju išreiškiamas piniginiais vienetais ar kitais per trumpą laiką galinčiais tapti grynaisiais pinigais
• Trumpalaikis nefinansinis turtas.

Trumpalaikis Finansinis Turtas

Trumpalaikis finansinis turtas - likvidžiausias įmonės turtas, kuris dažniausiai yra piniginiai aktyvai (arba tokie, kurie greitai gali būti paverčiami į grynuosius pinigus). Didelės įmonės pinigus paprastai laiko ne tik sąskaitoje, bet investuoja į likvidžius bei saugius vertybinius popierius. Šią turto grupę sudaro pinigai, pinigų ekvivalentai, indėliai, trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius.

Trumpalaikis Nefinansinis Turtas

Trumpalaikis nefinansinis turtas - tai turtas, kuris yra suvartojamas pagrindinės veiklos procese. Šis turtas yra apyvartinio kapitalo dalis, ir dažniausiai didelė šio turto proporcija būna gamybinėse ar prekybinėse įmonėse. Šią turto grupę gautinos sumos, atsargos, sumokėti avansai.

Mažavertis Turtas ir Jo Apskaita

Materialusis turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį. Ilgalaikis materialusis turtas - tai turtas, kuris veikloje naudojamas ilgiau nei vieną apskaitos ciklą, paprastai ilgiau nei metus, ir jo vertė lygi arba didesnė už nustatytą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę. Toks turtas nudėvimas dalimis.

Trumpalaikis materialusis turtas - tai turtas, kuris naudojamas ne ilgiau kaip vienus metus ir jo įsigijimo vertė mažesnė už pasirinktą minimalią ilgalaikio turto įsigijimo vertę Šios vertės nesiekiantis turtas priskiriamas atsargoms. Pradėjus naudoti tokį turtą, jis iš karto nurašomas į sąnaudas.

Įsigytas mažavertis turtas registruojamas įsigijimo savikaina. Dažnai kyla klausimas, ką daryti kai įsigyjamas turtas, kurio vertė mažesnė už pasirinktą minimalią ilgalaikio turto vertę, tačiau naudojimo laikas ilgesnis nei vieni metai (pvz., kėdės, įrankiai ar pan.). Tai mažavertis turtas, todėl minimalios vertės nesiekiantys turto objektai, nepriklausomai nuo jų naudojimo trukmės ir svarbumo, turi būti priskiriami atsargoms (trumpalaikiam turtui). O pradėjus naudoti mažos vertės turtą, jis kaip ir visos atsargos, turi būti nurašytas į sąnaudas.

Trumpalaikio Turto Rodikliai ir Apskaita

Trumpalaikio turto piniginė vertė pateikia įmonės likvidumo rodiklį. Kreditoriai bei investuotojai itin atidžiai stebi įmonės trumpalaikį turtą. Jog galėtų įvertinti įmonės veiklos vertes bei rizikas.

Svarbiausi rodikliai:

• Dabartinis koeficientas: matuoja įmonės galimybes vykdyti bei sumokėti trumpalaikius bei ilgalaikius įsipareigojimus. Atsižvelgiama į bendrą trumpalaikį įmonės turtą, lyginant su trumpalaikiais įsipareigojimais.
• Greitasis koeficientas: pamatuoja įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus remiantis savo likvidžiausiu turtu.
• Grynųjų pinigų rodiklis: matuoja įmonės galimybę iškart apmokėti visus trumpalaikius įsipareigojimus. Jis skaičiuojamas dalijant pinigus bei jų ekvivalentus iš trumpalaikių įsipareigojimų.

Trumpalaikiam turtui įmonės buhalterinėje apskaitoje nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas. Trumpalaikio turto nusidėvėjimas tiesiogiai nurašomas prie sąnaudų.

Trumpalaikio Turto Klasifikavimas Metinėje Finansinėje Ataskaitoje

• Atsargos: nebaigta gamyba bei pagaminta produkcija, žaliavos, perpardavimui įsigytos prekės, perpardavimui skirtas ilgalaikis turtas, išankstiniai apmokėjimai. Nebaigtos vykdyti sutartys.
• Per 1 metus gautinos pinigų sumos: pirkėjų įsiskolinimai, dar neįmokėtas pareikalautas kapitalas, kiti įsiskolinimai.
• Investicijos bei terminuoti indėliai: nuosavybės teise priklausančios akcijos, terminuoti indėliai bei kitos investicijos.
• Grynieji pinigai sąskaitoje bei kasoje.

Trumpalaikis turtas įmonės balanse paprastai klasifikuojamas taip: trumpalaikio turto elementai, turintys didžiausią tikimybę pavirsti grynaisiais pinigais yra klasifikuojami balanso viršuje.

Trumpalaikio turto sąskaitos rodomos šia tvarka:

• Grynieji pinigai;
• Pinigų ekvivalentai;
• Trumpalaikės investicijos;
• Gautinos sumos;
• Žaliavų, perdirbamų produktų bei pagamintų produktų atsargos;
• Iš anksto apmokėtos ir dar nepasibaigusios įmokos (pvz. draudimo įmokos).

Trumpalaikio Turto Svarba Įmonės Veikloje

Įmonės valdyme ypač svarbi bendra trumpalaikio turto suma. Kodėl? Nes sąskaitos, mokesčiai, paskolos mokami tam tikru periodiškumu. Likvidumo rodikliai parodo įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo įmonės gebėjimas vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus yra tvirtesnis, įmonė laikoma patikimesne.

Įprastai yra skaičiuojami šie likvidumo rodikliai: bendrasis (current), kritinis (quick, acid test), absoliutus (absolute, cash). Šie rodikliai neretai dar priskiriami ir mokumo rodikliams.

Bendrasis likvidumo koeficientas, dažnai nuo angliško žodžio "current" dar vadinamas ir einamuoju likvidumo koeficientu, naudojamas įvertinti galimybes trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Labai svarbu įvertinti įmonės trumpalaikio turto kokybę. Verte parodo kiek vienas trumpalaikių įsipareigojimų euras dengiamas trumpalaikiu turtu. Kartu su kritinio likvidumo koeficientu tai vieni dažniausiai analizėje naudojamų likvidumo grupės dydžių.

Duomenys, reikalingi šiam rodikliui paskaičiuoti, randami balansinėje ataskaitoje. Kaip ir sako rodiklio pavadinimo žodis, tai bendriausias šios grupės rodiklis, kuris vieną su kitu lygina labai stambias ir bendras įmonės turto ir įsipareigojimų straipsnių grupes. Skaičiuojant jį, trumpalaikis turtas dalinamas iš trumpalaikių įsipareigojimų. Svarbu žinoti, kad paskaičiuoto rodiklio rezultatas neatspindi trumpalaikio turto kokybės. Todėl, siekiant tikslesnių rezultatų arba turint pagrįstų abejonių, būtina trumpalaikio turto analizė. Kaip ir kiti likvidumo grupės rodikliai, taip ir šis svarbiausias yra įmonės kreditoriams, ypač trumpalaikiams, kadangi parodo įmonės gebėjimą vykdyti savo trumpalaikius įsipareigojimus.

Skaitoma, kad kuomet bendrojo likvidumo koeficiento reikšmė svyruoja tarp 1 ir 2, įmonės likvidumas yra saugus. Mažesnė rodiklio reikšmė gali kelti stiprių abejonių dėl įmonės likvidumo, o reikšmė viršijanti 2 gali kelti susimąstyti dėl to, ar įmonėje efektyviai naudojamos apyvartinės lėšos. Tačiau bendra taisyklė ta, kad vertinant likvidumo rodiklius, reikia atsižvelgti į įmonės specifiką, bei visada kritiškai vertinti įmonės trumpalaikį turtą. Sakykim, kuomet įmonė sugeba pirkėjus priversti greitai apmokėti už pirktas prekes, o iš tiekėjų išsireikalauti ženklių mokėjimų atidėjimų, tai bendrasis likvidumo rodiklis gali būti žemas, bet tai nereikš ypatingos grėsmės įmonės likvidumui. Rodiklio dydis 0.89 rodo, kad įmonė turi 89 centus trumpalaikio turto, kurį gali panaudoti grąžindama 1 euro dydžio trumpalaikę skolą, nepritraukdama papildomų lėšų.

Likvidumo rodiklių palyginimas

Šioje lentelėje pateikiami įvairių likvidumo rodiklių palyginimai, siekiant geriau suprasti įmonės finansinę būklę:

Atsargų Apibrėžimas ir Įvertinimas

Atsargos - trumpalaikis turtas, sunaudojamas per vienerius metus arba per vieną veiklos ciklą. Pavyzdžiui, trumpai apibendrintos atsargų grupės pagal pavyzdinį sąskaitų planą:

• 20 Atsargos
• 201 Žaliavos, medžiagos ir komplektavimo detalės
• 202 Nebaigta produkcija ir vykdomi darbai
• 203 Produkcija
• 204 Pirktos prekės, skirtos perparduoti
• 205 Biologinis turtas
• 206 Ilgalaikis materialusis turtas, skirtas parduoti
• 207 Nematerialusis turtas, skirtas parduoti

Įmonė, sudarydama sąskaitų planą, gali naudotis pavyzdiniu sąskaitų planu, tačiau turi galimybę ir turėti analitinių sąskaitų, kurios lengviau padėtų tinkamai įvertinti atsargas. Atsargų skirstymas smulkiau renkantis analitines sąskaitas kiekvienai atsargų rūšiai ne tik palengvina savikainos nustatymą, bet taip pat leidžia ir atskirai vertinti atsargas.

Pirktos žaliavos ir medžiagos apskaitoje registruojamos įsigijimo savikaina, pridedant su įsigijimu tiesiogiai susijusias išlaidas, atėmus pirkimo metu suteiktas nuolaidas. Produkcija ir biologinis turtas vertinamas pasigaminimo savikainą, t. y. visas išlaidas (sąnaudas), susidariusias gaminant ir parduodant produkciją (medžiagų, kuro, energijos, darbuotojų darbo užmokesčio, socialinio draudimo įmokų, ilgalaikio turto nusidėvėjimo, gamybos aptarnavimo ir valdymo, administracinės, pardavimo ir kt.), arba tikrąją vertę, atėmus pardavimo išlaidas, t. y. vertę, kurią nustato pardavėjas ir pirkėjas sandorio dieną įvertindami įprastines rinkos sąlygas.

Sudarant finansines ataskaitas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiama į tai, kuri iš jų yra mažesnė. Į savikainą negali būti įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos atvejus, kai pridėtinės vertės mokestis yra negrąžintinas.

Atsargos, kurios įsigytos užsienio valiuta, apskaitoje registruojamos finansinių ataskaitų valiuta. Įmonė, įsigijusi atsargas užsienio valiuta, šių atsargų savikainą apskaičiuoja pagal pirkimo dieną galiojantį apskaitoje taikomą euro ir užsienio valiutos santykį, nustatytą vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, neatsižvelgiant į atsiskaitymo datą.

Atsargų Įkainojimo Būdai

Kad būtų galima apskaičiuoti sunaudotų, parduotų atsargų savikainą, atsargos apskaitoje yra įkainojamos pagrindiniais įkainojimo būdais: FIFO, LIFO, vidutinės kainos, konkrečių kainų.

• Konkrečių kainų metodas tinka labai mažoms įmonėms arba įmonėms, kurios labai smulkmeniškai tvarko apskaitą, nes kiekvienas parduotas (sunaudotas) atsargų vienetas yra įkainojamas jo pirkimo pasigaminimo savikaina. Dažniausiai toks būdas naudojamas brangioms atsargoms, kurias lengva sekti parduodant.
• Svertinio vidurkio metodas yra taikomas, kai atsargos yra sumaišytos ir negalima nustatyti, kurios atsargos pirktos, pagamintos pirmiausia. Svertinio vidurkio būdas - parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama šių atsargų kiekį dauginant iš laikotarpio pradžioje buvusių ir per laikotarpį įsigytų atsargų kainų svertinio vidurkio. Vidutinė atsargų vieneto kaina apskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pradžioje buvusių ir per laikotarpį įsigytų atsargų vertę dalijant iš jų kiekio. Ta pačia vidutine kaina įkainojamos ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos.
• FIFO būdas - anksčiausiai parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama pagal anksčiausiai įsigytų atsargų kainą. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos įkainojamos vėliausiai įsigytų atsargų įsigijimo savikaina. Šį metodą rekomenduojama taikyti ir tais atvejais, kai negalima nustatyti, kurios atsargos buvo pirmiausia sunaudotos.
• LIFO būdas - anksčiausiai parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama pagal vėliausiai įsigytų atsargų kainą. Šį būdą galima taikyti tik tada, kai tiksliai žinoma, kad vėliausiai įsigytos atsargos sunaudojamos (parduodamos) pirmiausia. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje likusios atsargos įkainojamos pagal pirmųjų atsargų įsigijimo (pasigaminimo) savikainą.

Atsargų Sunaudojimo Apskaitos Būdai

Registruojant apskaitoje atsargų sunaudojimą, galima pasirinkti vieną iš būdų: nuolat ir periodiškai.

• Nuolat apskaitomų atsargų būdo esmė - apskaitoje registruojamos visos pardavimo pirkimo ir pasigaminimo operacijos. Šis būdas dažniausiai taikomas nedideliems kiekiams atsargų, brangioms atsargoms. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nustatytant atsargų likutį ir pardavimų savikainą nereikia didelių pastangų. Atlikus inventorizaciją, likučiai yra sutikrinami, o atsiradusius trūkumus arba perteklius galima užregistruoti aiškiai žinant priežastis.
• Periodiškai apskaitomų atsargų būdas - buhalterinėse sąskaitose registruojamos tik atsargų pirkimo operacijos. Norint nustatyti atsargų likutį, reikia atlikti inventorizaciją. Inventorizuojant nerastas atsargų kiekis laikomas parduotu, o tai ne visada atitinka tikrąją situaciją. Parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina apskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pagal pirktų atsargų ir likučių duomenis. Apskaičiuojant parduotų prekių savikainą, naudojama formulė: Atsargų likutis laikotarpio pradžioje + per laikotarpį pirktos atsargos - atsargų likutis laikotarpio pabaigoje = per laikotarpį parduotų (sunaudotų) atsargų savikaina.

Apibendrinant galima daryti išvadą, kad atsargos, nors ir laikomos trumpalaikiu turtu, bet yra labai svarbios įmonės veiklos tęstinumui.

Turto Vertės Nustatymas

Ilgalaikio turto vertės nustatymas yra pirmas ir vienas svarbiausių žingsnių turto apskaitoje. Vertė įtakoja ne tik apskaitos įrašus, bet ir vėlesnį nusidėvėjimo skaičiavimą, mokesčius bei įmonės finansinių ataskaitų tikslumą.

Pirminė Vertė (Įsigijimo Savikaina)

Dažniausiai ilgalaikio turto vertė nustatoma pagal įsigijimo savikainą - tai bendra suma, kurią įmonė sumokėjo už turtą, įskaitant:

• Pirkimo kainą (be PVM);
• Transportavimo ir montavimo išlaidas;
• Draudimo, muito ir kitas papildomas išlaidas;
• Vidaus darbų vertę, jei turtas buvo sukurtas įmonės viduje.

Vėlesnis Vertės Pokytis

Turto vertė gali būti:

• Perkainojama - jei rinkos vertė ženkliai pasikeičia (pvz., NT perkainojimas);
• Nurašoma - kai turto vertė sumažėja dėl nusidėvėjimo ar praradimo (dėl gaisro, vagystės ir pan.);
• Didinama, jei buvo atliktos reikšmingos investicijos į turto atnaujinimą ar pritaikymą.

Ilgalaikio Turto Apskaita Įmonėje

Ilgalaikio turto apskaita apima visą turto gyvavimo ciklą - nuo įsigijimo iki nurašymo. Ši apskaita leidžia įmonei ne tik kontroliuoti turtą, bet ir tiksliai planuoti finansinius srautus.

Pagrindiniai apskaitos žingsniai:

• Registracija: Turtas įtraukiamas į ilgalaikio turto registrą su unikaliu identifikatoriumi.
• Nusidėvėjimo skaičiavimas: Priklausomai nuo pasirinkto metodo (tiesinis, degresyvus), nustatomas mėnesinis ar metinis nusidėvėjimas.
• Ataskaitų rengimas: Kuriamos turto likutinės vertės, nusidėvėjimo, nurašymo ar remonto ataskaitos.
• Inventorizacija: Periodiškai tikrinamas faktinis turto buvimas ir būklė.

Turto realizavimo būdai Lietuvoje

Magistro darbe dėmesys koncentruojamas ties turto realizavimo būdų įvairove, bei jų taikymo praktikoje problemomis. Apklausus antstolius, paaiškėjo, kad tarp turto realizavimo būdų dominuoja varžytynės, o 2005 m. nebuvo nei vieno turto realizavimo per prekybos įmones ar per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus.

tags: #trumpalaikio #turto #tikslas