Trumpalaikis turtas - tai turtas, kurio tarnavimo laikas yra trumpesnis nei vieneri metai. Viešajame sektoriuje tinkamas trumpalaikio turto valdymas ir apskaita yra itin svarbūs efektyviam finansinių išteklių panaudojimui ir skaidrumui užtikrinti.
Pagrindinės Trumpalaikio Turto Kategorijos
Yra išskiriamos keturios pagrindinės trumpalaikio turto kategorijos:
- Pinigai ir jų ekvivalentai
- Gautinos sumos
- Atsargos
- Trumpalaikės investicijos
Pinigai Ir Jų Ekvivalentai
Šis trumpalaikis turtas apima visus kompanijoje esančius grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus, pavyzdžiui: grynieji pinigai, trumpalaikiai indėliai banke, trumpalaikės investicijos (obligacijos, pinigų rinkos fondai ir kiti vertybiniai popieriai, kurių galiojimo terminas yra mažesnis nei vieneri metai). Trumpalaikės investicijos yra nukreiptos į mažai rizikingas ir labai likvidžias finansines priemones. Šias investicijas galima greitai paversti grynaisiais pinigais.
Pinigai ir jų ekvivalentai yra naudojami atsiskaityti su klientais, grąžinti skolas, sumokėti palūkanas ir mokesčius, įsigyti žaliavas, atnaujinti įrangą, vykdyti kompanijos plėtrą ir t.t. Svarbu atkreipti dėmesį, ar pinigai ir pinigų ekvivalentai stipriai viršija įsipareigojimus. Dideli pinigų rezervai yra ženklas, kad kompanija veikia sėkmingai. Netgi galima sakyti, kad kompanija dirba taip sėkmingai, kad net nespėja gautų pinigų tinkamai reinvestuoti.
Kita vertus, dideli grynų pinigų rezervai gali reikšti, kad kompanija nebeturi kur plėstis arba kompanijos vadovybė nėra pakankamai sumani, kad galėtų vykdyti tolimesnę plėtrą ir sėkmingai įdarbintų pinigus. Sąžininga kompanija tokiais atvejais investuotojams išmoka dividendus arba supirkinėja savo akcijas.
Jeigu kompanijos įsipareigojimai yra didesni už pinigus ir jų ekvivalentus, verta atkreipti dėmesį į kompanijos likvidumą - t.y. ar ji sugeba be vargo grąžinti skolas. Jeigu kompanija neturi grynųjų pinigų skoloms padengti ji gali bankrutuoti.
Gautinos Sumos
Prekybos ir kitos gautinos sumos yra neapmokėtos sąskaitos, kurias kompanija pateikė savo klientams už parduotas prekes ir paslaugas ir už kurias klientas turi atsiskaityti per metus. Kitaip tariant, gautinos sumos yra pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodytos pajamos, už kurias dar nėra sumokėti grynieji pinigai.
Gautinos sumos - tai pinigai, kuriuos kompanija tikisi gauti iš savo klientų, tačiau visuomet yra tikimybė, kad ne visi klientai pilnai atsiskaitys. Gautinos sumos, kurių kompanija nebesitiki atgauti vadinamos „abejotinomis gautinomis sumomis“.
Svarbu atkreipti dėmesį į kompanijos gautinų sumų ir pardavimų ryšį. Jeigu gautinos sumos didėja daug greičiau nei pardavimai, tai reiškia, kad kompanijai nesiseka surinkti pinigų iš savo skolininkų. Vadinasi kompanija savo produkciją pardavinėja nepatikimiems klientams arba savo dukterinėms įmonėms tik todėl, kad padidintų pardavimus ir „popierinį pelną“.
Atsargų Apskaita Viešajame Sektoriuje
Neseniai naujai patvirtintos ir Inventorizacijos taisyklės, kurios nustato inventorizacijos objektą, periodiškumą, atlikimą ir įforminimą, taikomą viešojo sektoriaus subjektams. Seminaro metu aptarsime kas pakeista Viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų konsolidavimo tvarkos apraše bei metodikoje ir valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymo taisyklių nuostatose bei ataskaitų formose, taip pat nagrinėsime atsargų apskaitos tvarkymo FABIS metodines nuostatas.
Pagrindiniai reikalavimai atsargų apskaitai tvarkyti:
- Atsargų pirminis pripažinimas
- Atsargų grupavimas
- Apskaitos registrų duomenys
- Atsargų savikaina, sunaudojimas gamyboje
- Atsargų registravimas
- Atsargų nuvertėjimas
- Atsargų inventorizacija
- Atsargų nurašymas
- Nebalansinė atsargų apskaita
- Atsargų parodymas FAR ir VSAKIS
Mokymai Ir Seminarai
Countline Finance organizuoja nuotolinius seminarus, skirtus viešajam sektoriui. Šių mokymų metu dalyviai sužinos:
- Apie pagrindinius reikalavimus atsargų apskaitai tvarkyti;
- Kaip perkelti duomenis apie trumpalaikį turtą, įsipareigojimus, grynąjį turtą, finansavimo sumas į FAR formas;
- Kaip taisyti praėjusių ataskaitinių laikotarpių klaidas;
- Kaip patikrinti, ar FAR formose pateikti duomenys yra korektiški.
Lektorė: Natalja Kobzevienė, praktikė, ekonomikos ir viešojo administravimo mokslų magistrė. Nuo 2008 metų veda mokymus ir seminarus apskaitos pagal VSAFAS ir VAS, mokesčių bei finansų valdymo temomis. Mokymų metu temos pristatomos remiantis ne teoriniais, o praktiniais pavyzdžiais, todėl sulaukia palankaus dalyvių įvertinimo. Natalja Kobzevienė yra 3 knygų autorė: „Pajamų apskaita pagal VSAFAS“, „Sąnaudų apskaita pagal VSAFAS“ ir „Darbo užmokesčio apskaita, taikant suminę darbo laiko apskaitą“.
Seminaro Informacija:
Data ir vieta:
- 2025-10-28, Nuotoliniai mokymai dalyvio namuose arba darbo vietoje;
- 2025-10-28, Vilnius, Countline mokymų auditorija
Kaina: 110€
Trukmė: 10:00-15:45
Programa:
- 9:30-10:00 Registracija
- 12:00-13:00 Pietų pertrauka
- 14:30-14:45 Pertrauka
Kiekvienas mokymų dalyvis gauna el. dalyvio pažymėjimą ir mokymų medžiagą. Taip pat turi galimybę užduoti klausimus lektoriui mokymų metu ar pateikiant juos iš anksto. Daugelis mokymų yra tiesiogiai transliuojami, todėl papildomai informavus, pasidalinsime mokymų vaizdo įrašu. Viso seminaro metu, dalyvius vaišinsime kava, užkandžiais ir pietumis.
Dalyvaukite mokymuose su kolegomis ir gaukite nuolaidą: dalyvaujant 2-3 dalyviams taikoma 10 % nuolaida, dalyvaujant 4-5 dalyviams taikoma 15 % nuolaida.
Atkreipiame dėmesį, jog įsigaliojus naujam FAĮ, AVNT parengė rekomendacijas, kuriomis turėtų vadovautis įmonių vadovai renkantis naują ar įvertinti esamą apskaitą tvarkantį asmenį. Jose yra akcentuojama tai, jog asmuo, kuris tvarko įmonės finansus, turi nuolat kelti kvalifikaciją įvairiuose seminaruose, kursuose ar profesiniuose mokymuose, kurių baigimą ar išklausymą patvirtina pažymėjimas, diplomas, sertifikatas, ar kitas dokumentas. Apskaitą tvarkantis asmuo turėtų siekti įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą.
Be to, apskaitą tvarkantys asmenys turėtų ne tik išlaikyti aukštą kompetencijos lygį apskaitos, finansų, ataskaitų rengimo bei mokesčių srityse, bet taip pat būti susipažinę su informacinėmis technologijomis, duomenų analize ir valdymu. Tai yra būtina norint užtikrinti, kad įmonės finansinė ir mokestinė apskaita būtų tvarkoma efektyviai, kokybiškai ir atitiktų visus teisės aktų reikalavimus.
Įmonės vadovams svarbu sukurti palankias sąlygas savo apskaitos specialistams nuolat tobulėti ir gilinti savo žinias.
Viešojo Sektoriaus Apskaitos Sistemos Trūkumai
Šiuo metu veikianti Lietuvos viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistema nėra vientisa ir turi eilę trūkumų. Pelno siekiantys juridiniai asmenys, tarp jų valstybės ir savivaldybės įmonės, tvarko buhalterinę apskaitą kaupimo principu, biudžetinės įstaigos - modifikuotu pinigų principu, valstybės socialinės apsaugos fondai ir kiti valstybės pinigų fondai - pinigų principu.
Biudžetinės įstaigos, savivaldybės, Europos Sąjungos struktūriniai fondai ir pinigų fondai buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės rengimo tvarka reglamentuota skirtingai, ji nevisiškai atitinka buhalterinės apskaitos informacijos ir finansinės atskaitomybės vartotojų poreikius, tarptautinius apskaitos standartų reikalavimus. Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos sistema mažai pasikeitusi nuo tarybinių laikų, ūkinėms operacijoms registruoti naudojamas beveik nepakeistas sąskaitų planas.
Buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei rengti naudojama skirtinga programinė įranga, todėl perdavus skirtingai parengtą finansinę atskaitomybę kito lygio suvestinei finansinei atskaitomybei rengti, padaugėja rankų darbo, kartu didesnė ir klaidų tikimybė. Dėl šios priežasties gaunamos informacijos kokybė nėra pakankama.
Ši viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos informacija ir finansinė atskaitomybė tampa nenaudinga jos vartotojams, nes neįgyvendinamas svarbiausias finansinės atskaitomybės tikslas - teikti tikrą ir teisingą informaciją apie turtą, įsipareigojimus, grynąjį turtą, pajamas ir sąnaudas. Aukščiausio lygio viešasis gėrybių kūrimas (pinigų emisija, apšvietimas, krašto apsauga ir kitos sritys) negali gauti išsamaus vaizdo apie save. Vienas iš svarbiausių klausimų yra ilgalaikio materialiojo turto (toliau - turtas, ilgalaikis turtas arba IMT) apskaita.
Reglamentavimas
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta, kad valstybės ir savivaldybės turtas gali būti ilgalaikis materialusis, nematerialusis, finansinis ir trumpalaikis materialusis. Naujausias viešojo sektoriaus subjektų ilgalaikio materialiojo turto apibrėžimas suformuotas 12-jame viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standarte „Ilgalaikis materialusis turtas“. Standarte taip pat nustatyti viešojo sektoriaus subjekto IMT pripažinimo, įvertinimo, registravimo apskaitoje ir pateikimo finansinėse ataskaitose reikalavimai.
Turto Valdymas, Naudojimas Ir Disponavimas
Turto valdymas - teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį bei ūkinį poveikį. Turto naudojimas - naudingų turto savybių taikymas naudotojo poreikiams tenkinti. Disponavimas turtu - teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę. Šiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis valdyti, naudoti valstybės ar savivaldybės perduotą turtą ir disponuoti juo nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Kiti juridiniai asmenys valstybės ar savivaldybės jiems patikėjimo teise perduotą turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo tiek ir tokia tvarka bei sąlygomis, kiek įstatymai jiems priskiria valstybės funkcijas ir kiek nustatyta turto patikėjimo sutartyje.
Be šių sąvokų svarbūs yra principai, kuriais viešojo sektoriaus subjektų turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama. Viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje ilgalaikis materialusis turtas pripažįstamas ir registruojamas, jei jis atitinka IMT apibrėžimą ir IMT pripažinimo kriterijus. Apskaitoje IMT gali būti grupuojamas pagal įvairius požymius.
Valstybės turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo kontroliuoja valstybės institucijose, valstybės įmonėse, įstaigose ar organizacijose įsteigtos vidaus audito tarnybos (vidaus auditoriai) ir Valstybės kontrolė. Savivaldybės turto apskaitą, valdymą, naudojimą ir disponavimą juo kontroliuoja savivaldybės kontrolierius (kontrolieriaus tarnyba) ir Valstybės kontrolė.
Ilgalaikio Materialiojo Turto Pripažinimo Kriterijai
Esamoje viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje ilgalaikiam materialiajam turtui priskiriamas nepiniginis, fizinę formą turintis turtas, kurį galima naudoti ilgiau negu vienerius metus, parduoti, nuomoti ar kitaip perleisti, kontroliuoti ir iš jo gauti ekonominės arba kitokios naudos (sudaro galimybes teikti viešąsias paslaugas). Tokio turto įsigijimo vertė pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą turi būti ne mažesnė už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vertę. Dabar galioja ne mažesnė 1000 Lt vertė. Nekilnojamieji daiktai, nepriklausomai nuo jų įsigijimo vertės, yra ilgalaikis materialusis turtas.
Tais atvejais, kai nematerialusis turtas susietas su materialia forma, jis priskiriamas turto rūšiai pagal vyraujantį požymį, pavyzdžiui kompiuterio programa, kuri yra sudedamoji įsigyjamos kompiuterinės įrangos dalis, įsigyjant kompiuterį, priskiriama kompiuterio įsigijimo vertei, t.y. Pirmas kriterijus. Pagrįstai tikėtina, kad viešojo sektoriaus subjektas būsimaisiais laikotarpiais iš turto gaus ekonominės naudos. Tikimybė, kad būsimaisiais laikotarpiais iš IMT bus gaunama tiesioginės arba netiesioginės ekonominės naudos ar jis bus naudojamas paslaugoms teikti, vertinama pagal jo pirminio pripažinimo metu turimus įrodymus.
Ekonominė nauda būsimaisiais laikotarpiais gali pasireikšti padidėjusiomis pajamomis arba galimybe teikti daugiau ar geresnės kokybės paslaugas, arba sumažėjusiomis veiklos sąnaudomis. Taip pat tam tikri ilgalaikio materialiojo turto vienetai gali sudaryti galimybes viešojo sektoriaus subjektui vykdyti veiklą būsimaisiais laikotarpiais (pavyzdžiui, turtas įsigytas gamtosaugos, darbo saugos ir kitais panašiais tikslais) ir taip netiesiogiai gauti ekonominės naudos. Paprastai pripažįstama, kad viešojo sektoriaus subjektas būsimaisiais laikotarpiais iš turto gaus ekonominės naudos ar galės teikti paslaugas tik tada, kai su turtu susijusi rizika ir nauda bus perduota viešojo sektoriaus subjektui.
tags: #trumpalaikis #turtas #viesajam #sektoriui