Įmonės finansinės būklės analizė yra sudėtingas procesas, apimantis daugybę rodiklių. Vienas iš svarbiausių aspektų yra įmonės mokumas, kuris parodo jos gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus. Šiame straipsnyje aptarsime greitojo trumpalaikio mokumo koeficiento apskaičiavimą, jo reikšmę ir interpretavimą.
Likvidumo rodikliai (Liquidity Ratios) parodo įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo rodiklio reikšmė didesnė tuo įmonės gebėjimas vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus yra tvirtesnis, įmonė laikoma patikimesne. Įprastai yra skaičiuojami šie likvidumo rodikliai: bendrasis (current), kritinis (quick, acid test), absoliutus (absolute, cash). Šie rodikliai neretai dar priskiriami ir mokumo rodikliams.
Mokumo rodikliai, palyginti su likvidumo rodikliais, leidžia plačiau įvertinti įmonės galimybes padengti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius įsipareigojimus. Dažniausiai naudojami mokumo rodikliai yra bendrasis mokumas (angl. debt-to-equity ratio), skolos ir nuosavybės santykis (angl. debt-to-equity ratio), įsiskolinimo rodiklis (angl. debt-to-asset ratio) ir manevringumo rodiklis. Skirtumas tarp mokumo ir likvidumo rodiklių yra tas, kad likvidumo rodikliai vertina tik trumpalaikius įsipareigojimus ir trumpalaikį turtą, o mokumo rodikliai apima platesnį laikotarpį ir turtą.
Mokumas - tai įmonės sugebėjimas grąžinti skolas, kai ateina jų mokėjimo terminas.
Skubaus padengimo koeficientas
Skubaus padengimo koeficientas - vienas iš trijų pagrindinių įmonės finansinio likvidumo nustatymo rodiklių. Šis koeficientas lygina įmonės trumpalaikį turtą, neįtraukiant atsargų, su jos trumpalaikiais įsipareigojimais. Kitaip nei bendrasis padengimo koeficientas, šis rodiklis į skaičiavimus prie trumpalaikio turto neįtraukia atsargų, kurios yra mažiau likvidus turtas (ar bent jau tokiu taptų ženkliai smukus įmonės pajamoms). Todėl skubaus padengimo koeficientas bus visuomet mažesnis nei bendrasis padengimo koeficientas.
Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo įmonės likvidumas aukštesnis.
Skaičiavimo formulė
Skubaus padengimo koeficientas apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Skubaus padengimo koeficientas = (Trumpalaikis turtas - Atsargos) / Trumpalaikiai įsipareigojimai
- Trumpalaikis turtas apima pinigus, trumpalaikes investicijas, gautinas sumas ir kitą turtą, kurį galima greitai paversti pinigais.
- Atsargos - tai žaliavos, nebaigta gamyba ir gatava produkcija, kurią reikia parduoti, kad būtų gauti pinigai.
- Trumpalaikiai įsipareigojimai apima mokėtinas sumas tiekėjams, trumpalaikes paskolas ir kitus įsipareigojimus, kuriuos reikia padengti per vienerius metus.
Štai dar viena formulė, kurią galite naudoti:
Skubaus padengimo rodiklis = (Grynieji pinigai + Kitas finansinis turtas + Gautinos sumos) / Trumpalaikiai įsipareigojimai
Pirmoji formulė yra oficiali, ir dažniausiai taikoma. Mažesnės įmonės dažnai neturės kito trumpalaikio turto kaip tik atsargas, gautinas sumas bei finansinį turtą su pinigais, tad tokiu atveju nebus jokio skirtumo, kurią formulę naudoti.
Interpretavimas
Skubaus padengimo koeficientas parodo, ar įmonė turi pakankamai likvidaus turto, kad galėtų padengti savo trumpalaikius įsipareigojimus, neįskaitant atsargų. Jei koeficiento reikšmė yra didesnė nei 1, tai reiškia, kad įmonė turi daugiau likvidaus turto nei trumpalaikių įsipareigojimų, ir tai yra teigiamas ženklas. Jei koeficiento reikšmė yra mažesnė nei 1, tai reiškia, kad įmonė gali turėti sunkumų padengiant savo trumpalaikius įsipareigojimus, jei atsargos nebus greitai parduotos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad skubaus padengimo koeficiento reikšmė priklauso nuo įmonės veiklos specifikos. Pavyzdžiui, įmonės, kurios veikia prekybos sektoriuje ir turi dideles atsargas, gali turėti mažesnį skubaus padengimo koeficientą nei įmonės, kurios veikia paslaugų sektoriuje ir neturi didelių atsargų.
Bendrasis likvidumo koeficientas naudojamas įvertinti galimybes trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Labai svarbu įvertinti įmonės trumpalaikio turto kokybę. Rodiklis parodo kiek vienas trumpalaikių įsipareigojimų euras dengiamas trumpalaikiu turtu. Kartu su kritinio likvidumo koeficientu tai vieni dažniausiai analizėje naudojamų likvidumo grupės dydžių.
Kaip ir sako rodiklio pavadinimo žodis, tai bendriausias šios grupės rodiklis, kuris vieną su kitu lygina labai stambias ir bendras įmonės turto ir įsipareigojimų straipsnių grupes. Skaičiuojant jį trumpalaikis turtas dalinamas iš trumpalaikių įsipareigojimų. Svarbu žinoti, kad paskaičiuoto rodiklio rezultatas neatspindi trumpalaikio turto kokybės. Todėl siekiant tikslesnių rezultatų arba turint pagrįstų abejonių būtina trumpalaikio turto analizė.
Kaip ir kiti likvidumo grupės rodikliai, taip ir šis svarbiausias yra įmonės kreditoriams, ypač trumpalaikiams, kadangi parodo įmonės gebėjimą vykdyti savo trumpalaikius įsipareigojimus. Skaitoma, kad kuomet bendrojo likvidumo koeficiento reikšmė svyruoja tarp 1 ir 2 įmonės likvidumas yra saugus. Mažesnė rodiklio reikšmė gali kelti stiprių abejonių dėl įmonės likvidumo, o reikšmė viršijanti 2 gali kelti susimąstyti dėl to ar įmonėje efektyviai naudojamos apyvartines lėšas. Tačiau bendra taisyklė ta, kad vertinant likvidumo rodiklius reikia atsižvelgti į įmonės specifiką, bei visada kritiškai vertinti įmonės trumpalaikį turtą.
Sakykim kuomet įmonė sugeba pirkėjus priversti greitai apmokėti už pirktas prekes, o iš tiekėjų išsireikalauti ženklių mokėjimų atidėjimų, tai bendrasis likvidumo rodiklis gali būti žemas, bet tai nereikš ypatingos grėsmės įmonės likvidumui.
Bendrasis mokumas arba bendrojo mokumo rodiklis (angl. equity to debt ratio), kartais vadinamas pastovaus mokumo koeficientu, parodo, kiek nuosavo kapitalo tenka vienam įmonės įsiskolinimo eurui. Šis rodiklis yra ypač svarbus investuotojams, nes jis palygina skolas su nuosavu kapitalu, o ne su visu įmonės turtu. Paprastai laikoma, kad jei rodiklio reikšmė yra mažesnė nei 0,5, įmonės padėtis nėra gera, o jei rodiklis svyruoja apie 1, tai laikoma gera. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje šio rodiklio pavadinimas nėra suprantamas vienodai, todėl kai kuriuose šaltiniuose bendrasis mokumas gali būti skaičiuojamas šiek tiek kitaip, lyginant viso turto dydį su visomis skolomis. Tokiu atveju reikia nepamiršti, kad jo interpretacija bus kitokia.
Štai lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai rodikliai ir jų formulės:
| Rodiklio pavadinimas | Rodiklio formulė bei dedamosios | Rodiklio reikšmė ir interpretavimas |
|---|---|---|
| EBITDA | Laikotarpio pelnas neatskaičiavus palūkanų, pelno mokesčio, ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų. Alternatyvus skaičiavimas: Veiklos pelnas (EBIT) neatskaičiavus nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų | EBITDA vertintinas kaip svarbus rodiklis, kuris padeda investuotojams įvertinti pelno kūrimo potencialą prieš investicijas į ilgalaikį turtą. Jis taip pat parodo galimybę grąžinti paskolas ir sumokėti palūkanas |
| EBITDA pelningumas, % | EBITDA / Pardavimų pajamos | Parodo įmonės veiklos efektyvumą ir naudojamas to paties verslo sektoriaus įmonių palyginimui |
| Veiklos pelnas (EBIT) | Laikotarpio pelnas neatskaičiavus palūkanų ir pelno mokesčio sąnaudų | Įmonės veiklos vertinimo rodiklis, kuris parodo įmonės galimybes uždirbti pelną, neatsižvelgiant į finansavimo būdą (pvz. iš akcinio kapitalo ar banko skolų) |
Šis koeficientas parodo, kokia įmonės turto dalis yra finansuojama iš skolintų lėšų.
Finansinė analizė - tai valdymo racionalizavimo priemonė, svarbi kaip įmonės veiklos kontrolės forma. Finansinė analizė padeda atskleisti įvykusius įmonės procesus bei dabartinę jos finansinę būklę. Pagal J.
Šių procesų bei tinkamai įvertinti įmonės ekonominę situaciją. Finansinės analizės tikslai priklauso nuo šios analizės informacijos vartotojų. Visų pirma, finansinės analizės informacija svarbi įmonės vadovams, kurie naudodamiesi analizės duomenimis, gali įvertinti įmonės veiklos efektyvumą, ar teisingai praeityje priimti sprendimai ir atsižvelgdami į šią informaciją daryti išvadas, ką galėtų atlikti geriau ateityje. Būsimus investuotojus domina, ar jų investuotos lėšos gaus pelną, dividendus. Taip pat finansinės analizės informacija svarbi įmonės kreditoriams, produkcijos tiekėjams, paslaugų teikėjams, kurie iš analizės duomenų sprendžia apie įmonės finansinę būklę, ar įmonė sugebės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
Apibendrinant išvardintą informaciją, galima teigti, kad tinkamai atlikta finansinė analizė padeda nustatyti įmonės trūkumus, kuo remiantis vadovybė gali imtis priemonių šiuos trūkumus pašalinti bei atlikti veiksmus, kad šie trūkumai ateityje nepasikartotų. Pagalba nustatant pelningiausias įmonės veiklos sritis, kadangi tai parodo nesėkmingas veiklas, kurių reikėtų atsisakyti ar kažką keisti, kad veikla taptų pelningesnė.
Iš horizontaliosios trumpalaikio turto analizės matome, kad įmonės trumpalaikio turto suma per 3 nagrinėjamus metus (2004 -2006 m.) didžiausia buvo 2006metais. Per vienerius metus (2004-2006) ši suma padidėjo 338654 Lt.,arba 111,53 proc. Jeigu palyginti šią sumą su trumpalaikio turto suma 2004 metais, tai galima pamatyti, kad ji padidėjo 233560 Lt., arba 107,69 proc. padidėjimas.
Iš 2 lentelės mes galime pamatyti, kad grynųjų pinigų kasoje ir sąskaitoje dalis trumpalaikiame turte padidėjo net 28proc. 2006m. lyginant su 2004m, tuo pačiu ir pati pinigų suma padidėjo net 139 kartu (1 lentelė). Kaip galima pamatyti iš tos pačios lentelės 2004m. grynieji pinigai trumpalaikiam turte sudarė tik 0,2 proc. arba 6588Lt, 2005 metais pinigų suma padidėjo iki 59440 Lt arba 2 proc., o jau 2004 m. Tuo tarpu atsargų likučiai per nagrinėjamą laikotarpį, kaip rodo horizontalioji analizė, 2006m. lyginant su 2005m. atsargų sumažėjo 15602 Lt, arba 16,03 proc. Galiam daryti išvadą, kad įmonėje gamybai buvo naudojamos turimos atsargos ir dėl to atsargų likučiai sumažėjo, tai įmonė, galima sakyti, sutaupė pinigų ir todėl šis neigiamas pokytis pinigų srautą padidina.
Vertikaliosios analizės metu atitinkamos finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais. Dažniausiai kitiems daliniams rodikliams apskaičiuoti baziniai dydžiai yra aktyvų, pasyvų, pelno, pardavimų suma ir pan. taigi kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą. Jeigu atliekama keleto metų analizė, tai ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pasikeitimų priežastys. Žinoti tam tikro proceso, reiškinio, operacijos, medžiagos, pinigų ir panašiai struktūrą yra labai svarbu. Tokia informacija yra vertinga priimant sprendimus visuose veiklos valdymo lygiuose, visuose planavimo, prognozavimo, naujų gaminių kūrimo ir t.t. etapuose. Gerai atlikta vertikalioji analizė parodo ne tik tam tikrų rodiklių vietą bendroje rodiklių sistemoje, bet ir apibūdina įmonės ūkinę-finansinę būklę.
Nagrinėjant pinigų analizę būtina nustatyti, kokiems reikalams išleidžiami pinigai. Visiems gerai žinoma, kad kiekviena įmonė laiko tam tikrą žaliavų, medžiagų atsargą. Iš šitos lentelės galima pamatyti, kad per nagrinėjamą laikotarpį 2004-2006 metus, daugiausiai pinigų buvo iškeista paslaugoms, kurios nėra čia išskirtos, t.y. “kitos paslaugos”, kurios gali būti rangovų atliktos paslaugos. Joms buvo išleidžiama nuo 25,6 proc. (2004m) iki 68,45 proc. (2005m.). Labai padidėjo ši suma per 2004-2005 metus, t.y. padidėjo 1533509 Lt., arba 42,85 proc. 2006m. šis dydis padidėjo iki 116955Lt., nors visuose išleidžiamoje pinigų sumoje jų procentinė dalis sumažėjo iki 66,8 proc. Reikia pažymėti, kad nemažai pinigų išleidžiama ir trumpalaikiam materialiam turtui, tai yra žaliavoms, medžiagoms, kurui.
Kiekviena įmonė, siekiant išsilaikyti dabartinėje konkurencinėje rinkoje, toliau plėtotis, turi labai atidžiai valdyti pinigų srautus, analizuoti visus veiksnius, darančius jiems įtaką. Pinigų srautų valdymas plačiąja prasme susijęs su planavimu, priežiūra ir kontrole tų veiksnių, kurie daro įtaką grynųjų pinigų įplaukų, išmokų dydžiui ir lygiui.
tags: #trumpalaikiu #isipareigojimu #padengimo #trumpalaikiu #turtu #koeficientas