Liaudiškieji papročiai, tikėjimai ir visa tautosaka iškalbingai byloja apie didelį lietuvių prieraišumą gimtiesiems namams. Vaizdžiai kalbėdami apie darnios šeimos namus, minime tvirtai laikomus keturis jų kampus. Statant namą, ne ką mažiau svarbi konsturukcijos dalis yra stogas.
Šiame straipsnyje apžvelgsime tradicinius turkiškų namų stogų tipus, jų evoliuciją, statybos ypatumus ir šiuolaikines tendencijas.
Tradicinio turkiško namo stilius tęsėsi apie 500 metų Anatolijos teritorijoje ir Osmanų imperijos ribose. Šiuo periodu turkiški namai intensyviai vystėsi ir skirtinguose regionuose, priklausomai nuo klimato ir kultūrinių sąlygų, susikūrė skirtingi stiliai.
Pagarba žmogui, gamtai ir aplinkai yra vieni iš pagrindinių tradicinės turkų architektūros principų. Regioniniai skirtumai, priklausomybė nuo klimato, geografiniai veiksniai, gyvenimo būdas ir statybinės medžiagos išvystė įvairius statybos planus.
Yra keli tipiniai tradiciniai statybos būdai, o patys populiariausi - plaušmolio plytų, mediniai bei akmeniniai namai.
Tradiciniai Turkijos Namų Tipai
Apžvelkime pagrindinius tradicinius turkiškų namų tipus ir jų stogų ypatumus:
Plaušmolio Namai
Plaušmolio namai dažniausiai sutinkami mažai kritulių turinčiose sausringose zonose - pietrytinėje bei centrinėje Anatolijoje. Pagrindinės medžiagos, naudojamos šio tipo namams, yra šienas, molis, vanduo ir mediena. Statybos principas taip pat yra ganėtinai paprastas.
Pradžioje molis sumaišomas su šienu ir vandeniu, tada šis „purvas” supresuojamas į plytas ir paliekamas saulėje džiūti. Po kurio laiko, kai plytos sausos, galima pradėti mūryti, sutvirtinant konstrukciją medžio sijomis. Užbaigiant namas dažniausia yra nubalinamas kalkėmis. Tokio namo statybos užtrunka nuo vieno iki dviejų mėnesių.
Tradicinis plaušmolio namas Harran mieste, Turkijoje.
Mediniai Namai
Tokiose vietose, kur auga daug drėgnų miškų, kaip pagrindinė medžiaga yra naudojama mediena. Medinius namus galime rasti Juodosios jūros regione. Paruošus betoninį pagrindą sumontuojamas medinis karkasas, o sienos taip pat sukalamos iš medienos.
Šis būdas yra be galo paprastas, ekonomiškas ir reikalauja nuo vieno iki pusantro mėnesio. Per tiek laiko namelis užbaigiamas.
Tradicinis medinis namas Safranbolu mieste, Turkijoje.
Akmeniniai Namai
Dar vienas tradicinis turkiško namo tipas - akmeniniai namai. Akmeniniai namai buvo ir tebėra statomi rytinėje Anatolijoje, kur žiemos šaltos, o vasaros karštos. Taigi akmuo išlaiko karštį viduje ir garantuoja viduje vėsią temperatūrą vasaros metu.
Konstrukcija mūrijama iš akmenų, sutvirtinant juos cementu arba moliu. Mediniai balkiai paprastai naudojami sutvirtinti akmens konstrukcijas, ypač dėl žemės drebėjimų pavojaus. Žinoma, kad medinių balkių akmeniniuose namuose, kaip sutvirtinimų naudojimas taikomas jau apie 2500 metų.
Tradicinis akmeninis namas Midyat mieste, Turkijoje.
Stogų Dengimo Medžiagos
Tradiciniuose turkiškuose namuose stogams dengti dažniausiai naudotos šios medžiagos:
- Molis
- Mediena
- Šiaudai
- Akmuo
- Čerpės
Šių medžiagų pasirinkimas priklausė nuo regiono klimato, prieinamumo ir vietinių tradicijų.
Šiuolaikinės Tendencijos
Šiais laikais statybos technologijos sparčiai tobulėja, todėl atsiranda vis daugiau modernių stogų dengimo medžiagų ir konstrukcijų. Tačiau tradicinės medžiagos vis dar išlieka populiarios, ypač kaimo vietovėse.
Šiuolaikiniai turkiški namai dažnai statomi naudojant:
- Betoną
- Plieną
- Izoliacines medžiagas
- Keramines čerpes
- Metalines stogo dangas
Šios medžiagos užtikrina didesnį patvarumą, atsparumą oro sąlygoms ir energijos efektyvumą.
Prieš 30 metų, Lietuvai tapus laisva, žmonėms atsirado poreikis turėti savo nuosavus namus. Jie turėjo savitą suvokimą apie turtą - buvo statomos vadinamosios pilys. Vėliau noras turėti didelius namus sumažėjo. Bet normalus namas buvo laikomas apie 250 kv.m. Šiuo metu vidutinio namo plotas svyruoja nuo 100 iki 150 kv.m, ypač jei kalbame apie populiariausią segmentą - ekonominę klasę.
Šiais laikais žmonės vadovaujasi ekonomine logika. Anksčiau dideliuose namuose gyvendavo tėvai ir jų vaikų šeimos, visuomenei turtingėjant, vaikai panoro gyventi atskirai. Dabar pirkėjams labai svarbu išlaikymo sąnaudos. Jei prieš kelis dešimtmečius žmonės nedaug mąstė apie tai, kiek jiems kainuos namo šildymas, dabar šių sąskaitų dydis - vienas iš svarbiausių dalykų įsigyjant būstą.
NT eksperto teigimu, kadais lietuviams buvo būdingas bruožas didžiuotis savo namais, įrengti juos kuo išskirtiniau. Šiandien to nebelieka. Žmogui turėti prabangesnį būstą tam, kad pasigirtų, nebėra poreikio. Ypač jaunimas į tai žiūri paprasčiau. Vienas iš pavyzdžių, kuo skiriasi dabartinis būsto pirkėjas, yra tai, kad nyksta būstų pirkimas su daline apdaila. Prieš 15 metų žmonės pirkdavo butus su daline apdaila dėl dviejų priežasčių - nes pigiau pačiam įsirengti ir stengtis būti išskirtiniam. Būdavo požiūris, negi gyvensiu, kaip kaimynas, aš pats būsiu dizaineris. Dabar dauguma žmonių taupo laiką ir jiems nerūpi, kad įsigijus jau įrengtą būstą jis gali būti toks, kaip kaimyno.
Ekologiškos Statybos
Ekologiškas gyvenimo būdas vis populiarėja. Jis būtinas, jei norime išsaugoti savo planetą ir gyventi sveikai bei harmoningai su gamta. Nepaisant rūšiavimo, ekologiškų ir natūralių produktų pirkimo, yra dar šis tas, ką turėtumėme daryti. Tai sugrįžimas prie ekologiškų statybos būdų ir daržininkystės. Tai ne vien siekis išsaugoti žemę, tačiau ir gerokai pigesnis gyvenimo būdas. Turime keletą sprendimų.
Nėra nieko geriau nei pasisodinti savo vaismedžius ir daržoves ir tokiu būdu turėti galimybę nusiskinti šviežią pomidorą, žinant, kad jis užaugo nenaudojant trąšų. Ir nors tai ne visuomet įmanoma, kadangi daugelis mūsų gyvena didmiesčiuose, ne visi gali sau leisti turėti nuosavą sodą, tačiau yra išeitis - miesto daržai.
Kita svarbi detalė grįžtant prie ekologiško gyvenimo būdo - architektūra ir statybos. Daugybę metų mūsų protėviai visomis prasmėmis gyveno arčiau gamtos, naudodami natūralias medžiagas statant namus. Sugrįžkime prieš šios tradicinės architektūros ir pažiūrėkime, ką galime panaudoti šiais laikais.
Susivienijimas „Žali.lt“ kartu su dviem partnerėmis - organizacijomis „Oltu Halk Egitimi Merkezi Mudurlugu“ iš Turkijos bei „Egyutthato Egyesule“ iš Vengrijos - pradėjo strateginės „Erasmus+“ partnerystės projektą „Namuose su gamta“ ir pirmojo laikotarpio metu rinko medžiagą apie ekologiškas statybas šiose šalyse.
| Šalis | Pagrindinės statybinės medžiagos |
|---|---|
| Turkija | Molis, šienas, mediena, akmuo |
| Vengrija | Šiaudai, molis, mediena |
| Lietuva | Medis, šiaudai, molis, kanapių pluoštas |
Palyginę informaciją matome, kad medis, šiaudai ir molis yra pagrindinės statybinės medžiagos visose šalyse. Tačiau čia turime vieną skirtumą - kanapių pluošto namus, kurie pamažu tampa vis populiaresni Lietuvoje.
Kanapės auga greitai, viename hektare išauga tiek medžiagos, kiek užtenka pastatyti 160 kvadratinių metrų namui. Nuostabu? Kanapių „betonas“ yra gaminamas iš kanapių pluošto, molio arba kalkių. Beje, ši medžiaga yra labai aukštos šiluminės varžos.
Taigi atrodo, kad skirtingose šalyse naudojamos tos pačios medžiagos, panašūs statybos metodai ir vienintelis skirtumas - per amžius tradiciškai susiformavęs architektūrinis stilius ir dizainas.