Kasmet Lietuvoje tarp užregistruotų nusikalstamų veikų vyrauja baudžiamieji nusižengimai ir nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams. Didėja ir nuteistųjų už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. 2010 metais nuteistieji už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas sudarė net 55,49 proc. visų nuteistųjų. Vienas pagrindinių baudžiamosios justicijos Lietuvoje trūkumų - dažnas laisvės atėmimo bausmės taikymas.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisinėmis priemonėmis galima atidėti turto areštą, kokios yra skolininkų teisės ir kaip antstoliai privalo vykdyti savo pareigas.
Lietuvos žemėlapis
Teisiniai pagrindai ir aktualumas
Bauda - turtinio pobūdžio bausmė, kuri yra adekvati, ekonomiška ir efektyvi poveikio priemonė asmenims, padariusiems savanaudiškas ar turtinį žalą sukėlusias nusikalstamas veikas. Tačiau bausmių skyrimo praktika rodo, jog bauda kaip turtinio pobūdžio sankcija nėra pakankamai išnaudojama. Pavyzdžiui, 2010 metais baudos bausmė sudarė tik apie 30 proc. visų paskirtų bausmių. Tuo tarpu užsienio valstybių teismų praktikoje bauda yra dažniausiai taikoma bausmė ir kai kuriose valstybėse ji sudaro net 80 proc. visų skiriamų bausmių.
Dėl šios priežasties Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008-2012 m. programoje numatė, kad baudžiamoji politika (ypač kai kalbama apie nesmurtinius nusikaltimus), orientuota ne į asmens įkalinimą, o į alternatyvias su asmens laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Šioje kaip ir ankstesnėje Vyriausybės programoje siekiama įtvirtinti bausmės ekonomijos principą - skirtina minimali bausmė, kurios užtektų paveikti nuteistąjį ir paskatinti jį pasitaisyti. Dažnesnį baudos taikymą taip pat rekomenduoja tarptautiniai teisės aktai.
Svarbu pažymėti, kad bauda gali būti lygiavertė alternatyva laisvės atėmimui. Pavyzdžiui, Minimaliose standartinėse taisyklėse dėl priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu (Tokijo taisyklėse), patvirtintose Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1990 m. gruodžio 14 d. rezoliucija Nr. 45/110, įtvirtinama bendra valstybių Jungtinių Tautų Organizacijos narių nuostata taikyti priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu, įskaitant ir baudą, siekiant riboti įkalinimo taikymą.
Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones taip pat skatina 1976 m. kovo 9 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimta rezoliucija Nr. 10 Dėl būtinų alternatyvių baudžiamosios priemonės įkalinimui. Šios alternatyvos laisvės atėmimui taikomos kaip sankcijos ir tai, kad būtina sukurti metodus, leidžiančius susieti šias baudas su pažeidėjo finansinėmis galimybėmis bei kurie, jei tai įmanoma, neprivestų prie įkalinimo.
Problemos, susijusios su baudos taikymu
Teismų praktikoje, taikant šios rūšies bausmę, susiduriama su nemažai problemų. Rečiau įvertinamas vienas iš svarbesnių aspektų - kaltinamojo mokumas, t. y. ar jis sugebės sumokėti jam paskirtą piniginę sumą. Problema slypi baudos dydžio nustatymo mechanizme, kuris šiuo metu nėra tiesiogiai susietas su jokiais aiškiais objektyviais kriterijais. Kalbant apie baudą, taip pat nemažai problemų kyla jos vykdymo procese, kurias būtina išanalizuoti. Taigi, baudos dydžiai, turtinės bausmės dydžio nustatymo mechanizmai bei baudos vykdymas - tai pagrindinės problemos, susijusios su baudos bausme, kurios yra šiame darbe gvildenamos.
Lietuvos baudžiamosios teisės mokslininkai neskiria daug dėmesio su bauda susijusiems klausimams. Šiuo darbu minėta tema galima rasti. Baudos dydžio nustatymo mechanizmą kritikuoja G. Žulija ir prof. V. Piesliakas. Taip pat, reikėtų paminėti A. Čumskį, kuris nagrinėjo bendrus baudos skyrimo klausimus. Tuo tarpu užsienio valstybėse su bauda susiję probleminiai klausimai yra gana aktualūs.
Nagrinėjant iškeltus uždavinius, buvo tiriami Lietuvos Respublikos baudžiamieji ir bausmių vykdymo įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai, taip pat įvairios užsienio valstybės (Austrijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Prancūzijos Rusijos, Šveicarijos, Vokietijos) baudžiamieji ir bausmių vykdymo teisės aktai, reglamentuojantys baudos bausmę. Buvo naudoti tarptautiniai dokumentai, susiję su alternatyvomis laisvės atėmimui.
Bauda kaip bausmė Lietuvos teisėje
Bauda yra įteisinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse, o jos požymiai formuluojami BK 47 straipsnyje. Pagal šio kodekso 43 straipsnį bauda taip pat yra bausmė, kuri skiriama juridiniams asmenims už padarytą nusikaltimą. Bauda - piniginė bausmė, teismo skiriama BK specialiojoje dalyje numatytais atvejais. Pagrindinis šios bausmės nubaudimo elementas nukreiptas į asmens turtinį statusą. Bauda siekiama priversti sumokėti už padarytą nusikalstamą veiką.
LR BK (atsižvelgiant į 2011 m. liepos 5 d. BK pakeitimus) baudos bausmė yra numatyta 227 sankcijose iš 422 galimų, t. y. ji numatyta truputėlį daugiau nei pusėje visų sankcijų (54 proc.). Išanalizavus baudos numatymą straipsnių sankcijose pagal nusikalstamos veikos klasifikacinę kategoriją, gauti tokie rezultatai: baudžiamasis nusižengimas sankcijose - 100 proc. (ji numatyta visose 45 sankcijose), nesunkus nusikaltimas sankcijose - 81,4 proc. (131 sankcijoje iš 161 sankcijos), apysunkus nusikaltimas sankcijose - 42,7 proc. (44 sankcijose iš 103), sunkus nusikaltimas - 9,3 proc. (7 sankcijose iš 75). Labai sunkus nusikaltimas sankcijose bauda nenumatoma.
Svarbu pažymėti, kad baudos bausmės numatymas visose BK straipsnio sankcijose sudaro tik 54 proc., o laisvės atėmimo bausmės - net 89,33 proc. visų sankcijų. Analizuojant 2006-2010 m. Lietuvoje paskirtų bausmių statistiką, baudos bausmės taikymo vidurkis šiuo laikotarpiu sudarė 30,66 proc., o laisvės atėmimo bausmės - apie 43,98 proc.
Šiuo metu Lietuvos praktikoje bauda yra dažniausiai taikoma alternatyva laisvės atėmimui. Pavyzdžiui, laisvės apribojimo bausmę per minėtą laikotarpį teismai vidutiniškai skyrė 13,96 proc. nuo visų paskirtų bausmių, o viešuosius darbus - tik 2,22 proc.
Teismui, sprendžiant, kokią bausmę iš šių dviejų skirti, nėra jokių nuorodų į tai, kokiomis sąlygomis ar kokiems asmenims šios bausmės turėtų būti skiriamos. Be to, šios bausmės labai dažnai įeina į baudžiamojo įstatymo sankcijos struktūrą kaip alternatyvos. Nemažai sankcijų už nusikalstamas veikas nustato švelniausią galimą bausmę - baudą.
Dėl baudos ekonominio pobūdžio jos poveikis ir griežtumas priklauso nuo kaltininko socialinės charakteristikos, jo turtinės padėties. Todėl, jeigu teismas nuspręs, kad asmeniui dėl turtinės padėties tokia bausmė yra netinkama, jis, vadovaudamasis, sankcijos struktūra turės paskirti griežtesnę bausmę. Taigi, viešieji darbai ir baudos bausmės griežtumas išryškėja santykyje su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu.
Nagrinėjant baudos santykį su viešaisiais darbais, galima išskirti kelis baudos privalumus viešųjų darbų atžvilgiu. Visų pirma, viešųjų darbų atveju yra apribotas asmenų ratas, kuriems gali būti skiriami šio pobūdžio darbai. Pavyzdžiui, viešieji darbai neskirtini dėl aplinkybių, kurios objektyviai gali neleisti nuteistajam dirbti viešuosius darbus: neįgalumas, nėštumas, sunki liga. Tuo tarpu baudos atveju tokių apribojimų nėra.
Kita vertus, ne mažiau svarbu atskleisti ir viešųjų darbų privalumus baudos bausmės atžvilgiu. BK 2 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta asmeninės atsakomybės nuostata, kuri reiškia, jog pagal baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamą veiką atsakyti gali tik kaltai ją padaręs asmuo. Manytume, jog ši nuostata labiau yra užtikrinama viešųjų darbų negu baudos atveju. Kadangi visas viešųjų darbų procesas yra kontroliuojamas, todėl sunku įsivaizduoti, kad teismo paskirtą bausmę atliks ne nuteistasis, o kitas asmuo. Tuo tarpu baudą gali sumokėti tretieji asmenys, o tai būtų sunku patikrinti.
Be to, svarbu pabrėžti, jog baudos specifinė ypatybė yra tai, kad vykdant šią bausmę nuteistajam pataisos priemonės poveikis netaikomas nuolat, kaip taikomas nuteistiesiems vykdant viešųjų darbų bausmę ilgesnį laikotarpį. Nuolatinis pataisos priemonės poveikis nuteistiesiems sudaro geresnes sąlygas pasitaisyti. Nuteistiesiems, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, pataisos priemonės yra neatlygintinis nuteistojo darbas visuomenės labui ir bausmės atlikimo režimas (BVK 40 straipsnis).
Kita laisvės atėmimo bausmei BK 42 straipsnyje numatyta alternatyva yra laisvės apribojimas. Kaip ir nagrinėjant baudos ir viešųjų darbų santykį, visų pirma, svarbu atskleisti baudos privalumus laisvės apribojimo bausmės atžvilgiu. Baudos ir laisvės apribojimo bausmių turinio griežtumą atribojanti aplinkybė yra ta, kad pastaroji bausmė nustato laisvės suvaržymus nuteistajam. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus, be to ši bausmė apima keletą bendrai privalomų pareigų nuteistajam.
Asmeniui, nuteistam pinigine bausme yra keliamas vienintelis reikalavimas - sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Šios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, draudimas lankytis tam tikrose vietose ar bendrauti su tam tikrais asmenimis ar asmenų grupėmis (BK 48 straipsnio 3-6 dalys). Be to, bauda sumokama į valstybės biudžetą, taigi tai yra ekonomiška bausmė, nes ji nieko nekainuoja valstybei. Šiai, ji atneša valstybei finansines pajamas. Tuo tarpu vykdant laisvės apribojimo bausmę, valstybė patiria išlaidas dėl probacijos tarnybos darbo su nuteistaisiais padedant jiems integruotis į visuomenę.
Praktiniai patarimai ir klausimai-atsakymai
Žemiau pateikiami atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su skolų išieškojimu ir turto areštu.
- Ar gali antstoliai atimti viską?
Ne, negali visko nuskaičiuoti, nepaliekant pragyvenimui. CPK 736 straipsnis nustato išskaitos dydį, kuris priklauso nuo skolininko pajamų ir išlaikytinių skaičiaus. - Ką daryti, jei nesutinku su skolos išieškojimu?
Jei nesutinkate su skolos išieškojimu, turite teisę kreiptis į teismą. Taip pat galite kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, jei manote, kad Jūsų teisės buvo pažeistos. - Ar galima atidėti skolos išmokėjimą?
Taip, galima susitarti su kreditoriumi dėl skolos išmokėjimo atidėjimo arba mokėjimo grafiko pakeitimo.
Skolų išieškojimas
Teisminė praktika
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos, susijusios su antstolių veikla, kelia susirūpinimą dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir areštuoto turto perleidimo. Šią savaitę teismas pradėjo nagrinėti piktnaudžiavimu tarnyba ir areštuoto turto perleidimu kaltinamo antstolio ir Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo nario Valdo Čegliko bylą.
Konkretaus atvejo analizė: antstolės bylą Vilniaus apygardos prokuratūra iškėlė po vienos sostinės Krokuvos gatvės 13-ojo namo daugiabučių namų savininkų bendrijos pareiškimo. Antstolė savo vykdomojoje byloje areštavo visą dviejų bendrovių nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurį realizavo žinodama, jog dalis turto yra areštuota Vilniaus apygardos teismo nutartimi.
Šie atvejai rodo, kaip svarbu užtikrinti antstolių veiklos skaidrumą ir atsakomybę, siekiant apsaugoti skolininkų ir kreditorių teises.
Skolininko veiksmai gavus pranešimą apie skolą
Jei gavote pranešimą apie skolą, svarbu nedelsiant kreiptis į antstolį ir pasidomėti, kokiu pagrindu jis iš Jūsų reikalauja skolos grąžinimo. Nuvykite ir į "Bigbank" išsiaiškinti, kodėl skola yra išieškoma dviem būdais, taip pat ir į skolų išieškojimo įmonę, pasikalbėti, išsiaiškinti.
Kaip elgtis susidarius sunkiai finansinei situacijai?
Rekomenduojame kreiptis į kreditorius, paaiškinti situaciją ir susitarti dėl kitokio įmokų mokėjimo grafiko. LR CPK 736 str. 1. 2. 3. Jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išskaitoma dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui, tačiau taip mažinant negali būti sumažinta įstatymų ar teismo nustatyta dalis.
Pagal įstatymą turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudarytas, turi būti įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Kaip skelbia CPK 604 straipsnis, registruotu laišku siunčiami dokumentai vykdymo proceso dalyviams laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos (išskyrus antstolio raginimus įvykdyti sprendimą - jei nepavyksta jų įteikti, raginimai skolininkui turi būti paskelbti vietos spaudoje).
Už antstolio informavimą apie adreso pasikeitimus yra atsakingi patys proceso dalyviai. Įstatymas įpareigoja nedelsiant raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą.
Turto arešto ir realizavimo tvarka
Pagal įstatymą turto arešto aktas ir turto aprašas, jeigu jis yra sudarytas, turi būti įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai. Kaip skelbia CPK 604 straipsnis, registruotu laišku siunčiami dokumentai vykdymo proceso dalyviams laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos (išskyrus antstolio raginimus įvykdyti sprendimą - jei nepavyksta jų įteikti, raginimai skolininkui turi būti paskelbti vietos spaudoje).
Už antstolio informavimą apie adreso pasikeitimus yra atsakingi patys proceso dalyviai. Įstatymas įpareigoja nedelsiant raštu pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės pasikeitimą.
Ar antstolis gali areštuoti turtą be skolininko žinios?
Ne tik skolininkas, bet ir išieškotojas turi teisę betarpiškai dalyvauti nustatant turto vertę. Tačiau pagal įstatymus antstolis praneša skolininkui tik apie atliktą turto arešto veiksmą, kad turtas iki arešto nebūtų perleidžiamas tretiesiems asmenimis. Tai nereiškia, skolininkas arba išieškotojas negali pareikšti savo nuomonės dėl areštuojamo turto kainos arba jos ginčyti.
Įstatymas suteikia galimybę keisti skolininkui arba išieškotojui nepriimtinas turto kainas, tik terminai prieštaravimams reikšti yra gana trumpi, kad šios procedūros netaptų išieškojimo vilkinimu.
Pagal Civilinio proceso kodekso 681 straipsnį skolininkas arba išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Jeigu turtas buvo areštuotas jiems nedalyvaujant, prieštaravimus galima reikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kai skolininkas arba išieškotojas gauna turto arešto aktą. Turto arešto aktas išieškotojui ir skolininkui įteikiamas pasirašytinai, o jeigu to padaryti nėra galimybės - siunčiamas registruotu laišku.
Antstolis gali kreiptis į turto vertinimo ekspertus arba nustatyti areštuojamo turto kainą pats, atsižvelgdamas į padėtį rinkoje, turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo bei skolininko nuomones. Prieštaravimus dėl antstolio nustatytos areštuoto turto kainos antstoliui reikėtų pateikti raštu.
Kai nuo turto arešto dienos iki skelbiamų varžytynių praeina nemažai laiko, turto vertė gali būti pasikeitusi dėl rinkos pokyčių. Tokiu atveju antstolis perkainoja turtą savo patvarkymu. Jeigu antstolis to nepadaro savo iniciatyva, skolininkas arba išieškotojas gali raštu kreiptis į antstolį ir prašyti perkainoti turtą, o antstoliui nepatenkinus tokio prašymo - skųsti jo sprendimą teismui.
Nesutikdami su antstolio nustatyta turto kaina arba antstolio pasirinkto turto vertinojo išvada, skolininkas arba išieškotojas gali antstolio prašyti atlikti pakartotinį areštuoto turto vertinimą, dėl kurio būtų kreipiamasi į kitą ekspertą. Pateikdamas tokį prašymą antstoliui, išieškotojas turėtų raštu išdėstyti motyvuotus prieštaravimus dėl jau nustatytos turto vertės. Vienas iš argumentų galėtų būti išieškotojo pateikti panašių nekilnojamojo turto objektų pardavimo skelbimai, iš kurių būtų matyti, kad rinkoje tokio turto vertė yra kitokia (mažesnė arba didesnė).
Skolininkas arba išieškotojas prieš skiriant papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę turi į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumas, kurių reikia ekspertų darbui apmokėti. Tačiau ieškotojas gali motyvuotu prašymu kreiptis į antstolį, kad jis atidėtų tokių išlaidų apmokėjimą iki teismo sprendimo įvykdymo. Išnagrinėjęs prašymą skirti papildomą ar pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, antstolis priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako skirti ekspertizę, toks jo patvarkymas negali būti skundžiamas teismui.
Ekspertams įkainojus turtą, nebelieka abejonių, ar antstolio nustatyta turto kaina atitinka rinkos kainą. Tai padeda išvengti rizikos, kad varžytynės teisme bus pripažintos neteisėtomis ir antstoliui vėliau teks atlyginti pripažintą žalą. Be to, antstoliai suinteresuoti skirti reikiamas ekspertizes ir dėl to, kad jų tikslas yra ne tik kuo greičiau išieškoti skolą, bet ir sugrąžinti išieškotojui kuo didesnę dalį pinigų.
Pagal Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalį „antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus“.
Kartais skolininkai nerimauja, kad į varžytynes susirinks per mažai pirkėjų ir turtas bus parduotas už pernelyg žemą kainą. Tokiais atvejais patartina patiems pasirūpinti papildomu informacijos skleidimu. Skolininkas turi teisę savo iniciatyva ieškoti pirkėjų, skelbti apie išvaržomo turto pardavimą interneto svetainėse ar spaudoje. Siekdamas kuo greitesnio skolos padengimo, tai gali daryti ir išieškotojas.
Lietuvos antstolių rūmų paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.
Skolų išieškojimo procesas yra sudėtingas ir reikalauja atidumo bei profesionalumo. Svarbu, kad tiek kreditoriai, tiek skolininkai žinotų savo teises ir pareigas, o antstoliai veiktų griežtai laikydamiesi įstatymų.
Pavyzdys: Bankroto bylos iškėlimo atidėjimas
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje nagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Segmita“. Teismas nustatė, kad įmonės mokestinė nepriemoka sudarė 23 035,82 Eur. Atsakovė pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą 30 dienų terminui, nurodydama, kad veda derybas su ieškove dėl mokestinės paskolos sutarties sudarymo.
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 31 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą ir suteikė papildomą terminą pasirengimui, paskirtas teismo posėdis atidėtas 2023 m. balandžio 27 d. 10.00 val. Tačiau per papildomai nustatytą terminą atsakovė duomenų apie mokestinės paskolos sutarties sudarymą nepateikė. Teismas konstatavo, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkintinas.
Šis atvejis iliustruoja, kad teismas gali atidėti bylos nagrinėjimą, jei yra pagrįstų vilčių, kad skolininkas susitars su kreditoriumi dėl skolos grąžinimo. Tačiau jei skolininkas per nustatytą terminą nepateikia įrodymų, kad susitarimas pasiektas, teismas gali priimti sprendimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Svarbu pažymėti, kad kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį.
Bankrotas
Šis straipsnis suteikia išsamią apžvalgą apie tai, kaip atidėti turto areštą teisme, kokios yra skolininkų teisės ir antstolių atsakomybė. Tikimės, kad ši informacija bus naudinga tiems, kurie susiduria su finansiniais sunkumais ir turto arešto grėsme.