Žemės ūkis atlieka svarbią ekonominę ir socialinę funkciją. Lietuvai tapus ES nare, žemės ūkiui atsivėrė palankios sąlygos stabiliai plėtrai panaudojant struktūrinius fondus.
Kiekvienas ūkininkas, norėdamas gauti Europos Sąjungos paramą, turi atitikti tam tikrus ekonominius rodiklius, kurie parodo ūkio ekonominį gyvybingumą. Kaip teigia L. Juozaitienė (2007, p.146) turtas įgyjamas tam, kad jį naudojant ateityje būtų uždirbamas pelnas. Turtas gali būti įvairių formų - materialus ir nematerialus, ilgalaikis ir trumpalaikis. Ilgalaikis materialusis gamybinis turtas sudaro didžiausią viso ūkio turto dalį (apie 45 proc.).
Siekiant įvertinti ES paramos įtaką ūkio plėtrai, buvo analizuojami ūkio turto panaudojimo vertinimo santykiniai rodikliai. Taip pat skaičiuojami ekonominio gyvybingumo rodikliai: grynasis pelningumas, skolos rodiklis, paskolos padengimo rodiklis, vidinė grąžos norma.
Finansiniai santykiniai rodikliai turi didelę reikšmę vertinant ūkio finansinę būklę, veiklos rezultatus, atliekant prognozes bei numatant veiklos perspektyvas. Remiantis santykiniais finansiniais rodikliais galima palyginti ūkio veiklos rezultatyvumą įvairiais požiūriais ir nustatyti jų kitimo tendencijas.
Turto Apyvartumo Rodikliai
Turto apyvartumo rodiklio kitimą lemia pardavimo pajamos ir ilgalaikio turto vertė. Apyvartumo rodikliai padeda išsiaiškinti, kaip yra valdomos ūkio nuosavos ir skolintos lėšos.
Pagrindinė sąlyga, siekiant gauti Europos Sąjungos paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemones, yra gyvybingas ūkis. Šiam gyvybingumui įvertinti skaičiuojami šie rodikliai: grynasis pelningumas, skolos rodiklis, paskolos padengimo rodiklis, vidinė grąžos norma.
Grynasis pelningumas - grynojo pelno ir pardavimo pajamų, įskaitant dotacijas, susijusias su pajamomis, santykis. Tai ūkio veiklos finansinis rezultatas, vienas iš svarbiausių dydžių įmonės savininkui. Grynasis pelningumas rodo, kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimo litui.
Skolos rodiklis - ilgalaikių ir trumpalaikių skolų (mokėtinų sumų ir įsipareigojimų) santykis su turtu. Skolos koeficientas atspindi, kokia ūkio turto dalis yra įsigyta už skolintas lėšas. Skolos rodiklis yra svarbus kreditoriams, kadangi parodo, kiek apsaugotos jų lėšos.
Paskolos padengimo rodiklis - pagrindinės veiklos pinigų srautų, įskaitant dotacijas, susijusias su pajamomis, ir dotacijas, susijusias su turtu, metinės sumos santykis su grąžintos paskolos, mokėtos lizingo įmokos, sumokėtos palūkanos per metus suma.
Vidinė grąžos norma - palūkanų norma, kuriai esant, investuoto kapitalo vertė lygi grynosios pinigų srautų vertei per prognozuojamą laikotarpį. Kapitalo įdėjimas yra apsimokanti operacija ir, kuo didesnė norma, tuo didesnis kapitalo įdėjimo efektyvumas.
Likusiais planuojamo laikotarpio metais, po projekto įgyvendinimo pabaigos metais, grynojo pelningumo, paskolos bei skolos rodikliai taip pat turi atitikti ekonominio gyvybingumo nurodytas reikalavimus (Lietuvos žemės ūkio..., 2010).
Finansinės Analizės Metodai
Dažniausiai ūkinė veikla nagrinėjama dviem aspektais: ekonomine analize ir finansine analize. Pastarosios svarbą lemia tai, kad ūkis turi turėti pakankamai finansinių išteklių, nes, nuolat jų stingant, ūkiui labai sunku išgyventi. Finansinė ir ekonominė analizės tarpusavyje glaudžiai susijusios, kadangi be racionalaus ūkininkavimo nebus ir gerų finansinių rezultatų. Finansinė analizė padeda rasti būdų geriau valdyti ūkio finansus (Ekonominė ūkio veiklos..., 2010).
Finansinė analizė - tai verslo praeities, esamos situacijos ir perspektyvos įvertinimas, remiantis atskaitomybės dokumentais, specialiais tyrimais, duomenų bazėmis ir kitais informacijos šaltiniais. Tik atlikus ekonominės informacijos analizę, kuri susijusi su apskaita, kontrole, planavimu ir prognozavimu, galima objektyviai įvertinti ūkio ekonominę būklę ir finansinius rezultatus.
Žemės ūkis - specifinė ūkio šaka. Čia vyksta lėta kapitalo apytaka, reikalingos santykinai didesnės kapitalo (tiek pagrindinio, tiek apyvartinio) investicijos, o jų atsiperkamumas ilgesnis negu kitose šakose. Žemės ūkyje didelės lėšos investuojamos į mažai likvidų kapitalą, todėl šio kapitalo išsiliejimas į kitas ūkio šakas yra labai problemiškas, lėtas ir dažniausiai nuostolingas.
Finansinės analizės tyrimo objektas - ūkio veikla ir jos rezultatai, kurie atvaizduojami buhalterinės apskaitos ir finansinėje atskaitomybėje, projektuose bei kituose informacijos šaltiniuose. Finansinę atskaitomybę sudaro šios ataskaitos: balansas, pelno ir nuostolio ataskaita, pinigų srautų ataskaita. Jos skirtos ūkio mokumui, pelningumui, veiklos efektyvumui ir kt. atlikti pelningumo analizę.
Nė viena finansinė analizė neapsieina be finansinių koeficientų arba santykinių rodiklių panaudojimo. Tai grindžiama tuo, kad koeficientai parodo santykį tarp tam tikrų dydžių, ko negali parodyti absoliutūs rodikliai. Jie plačiai paplitę atliekant tarpūkynę bei tam tikro laikotarpio analizę. Vartojant finansinius rodiklius, galima nesunkiai palyginti ūkio skirtingų laikotarpių finansinius rodiklius, nustatyti jų kitimo tendencijas.
Ūkininkų ūkių finansinei būklei įvertinti išskiriami rodikliai, kurie parodo turto panaudojimo būklę ir įsipareigojimų vykdymą. Skaičiuojami iš ūkio finansinės ataskaitos balanso duomenų (turto, įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo straipsnių). Skaičiavimui gali prireikti papildomų buhalterinės apskaitos duomenų.
Turto Apyvartumo Rodiklių Skaičiavimo Pavyzdžiai
Štai lentelė, kurioje pateikiami turto apyvartumo rodiklių skaičiavimo pavyzdžiai:
Kartų atsinaujinimas ES žemės ūkyje: ūkininkavimas širdimi
| Rodiklis | Apibrėžimas | Skaičiavimo formulė |
|---|---|---|
| Ilgalaikio materialiojo turto grąža | Nustato, kokia produkcijos apimtis tenka kiekvienam ilgalaikio materialiojo turto piniginiam vienetui. | Pardavimo pajamos / Ilgalaikis materialusis turtas |
| Turto apyvartumas | Nustato, kokia pardavimų apimtis tenka kiekvienam turto piniginiam vienetui. Apibūdina sugebėjimą panaudoti visą turtą pardavimo pajamoms uždirbti. | Pardavimo pajamos / Visas turtas |
| Grynojo turto apyvartumas | Nustato, kiek investuotas vienas litas į grynąjį turtą sukuria pardavimo pajamų. | Pardavimo pajamos / Grynasis turtas |
| Apyvartinio kapitalo apyvartumas | Parodo, kiek pajamų uždirba vienas į apyvartinį kapitalą investuotas litas. Didesnis apyvartumas rodo efektyvesnį valdymą. | Pardavimo pajamos / Apyvartinis kapitalas |
Ūkininko R. Vaitekkūno Patirtis
R. Vaitekkūnas yra 36 metų amžiaus, turintis aukštesnįjį techniko-mechaniko išsilavinimą. Savo ūkį įregistravo 1996 m. Ūkis yra Joniškio rajone, Saugėlaukio seniūnijoje, Saugėlaukio kaime. Ūkininkauti R. pradėjo nuo 10 ha, dabar ūkio dydis šiuo metu sudaro 202,2 hektarus žemės ūkio naudmenos: iš jų 91,53 ha yra ūkininko nuosavybė, o 110,56 ha - valdo pagal nuomos sutartis.
Pagrindinė veiklos kryptis yra augalininkystė. Ūkininkas R. augina kviečius, miežius, žieminius ir vasarinius rapsus. Ūkininkaudamas laisvos rinkos ekonomikos sąlygomis, planuodamas savo ūkinę - ekonominę veiklą, ūkininkas siekia sau naudingų ekonominių tikslų: ūkio turto augimo, pelningumo bei konkurencingumo.
Ūkininkas R. Vaitekkūnas sėkmingai pasinaudojo finansine parama, teikiama pagal specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą (SAPARD). 2004 metais vasario 27 dieną ūkininkas Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM pateikė prašymą pagal SAPARD kryptį „Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą“ paramai gauti.
Įvykdęs visus reikalavimus ir pristačius reikiamus dokumentus pagal projektą „Grūdų ūkio modernizavimas“, ūkininkas R. Vaitekkūnas per du etapus gavo 261.897,00 Lt paramą, kuri sudarė 50 proc. projekto vertės. Per pirmąjį projekto įgyvendinimo etapą buvo suteikta 64.677,00 Lt negrąžinama parama ūkiui modernizuoti, kuri buvo panaudota mobiliai grūdų džiovyklai įsigyti.
Taip pat pirmajame projekto etape įsigyta daniška trąšų barstomoji, kuri tiksliai ir tolygiai išberia trąšų normas. Tai sumažino gamtos taršą cheminėmis medžiagomis. Per antrąjį projekto įgyvendinimo etapą buvo gauta 197.220,00 Lt parama ir įsigytas vokiškas javų kombainas už 465.439,00 Lt. Trūkstamą pinigų sumą ūkininkas dengė iš savų lėšų bei 200.000,00 Lt pasiskolino iš AB banko „NORD/LB Lietuva“.
2009 metais siekis sumažinti veiklos sąnaudas ir padidinti ūkio pelningumą ūkininką paskatino vykdyti investicijas. Todėl buvo parengtas projektas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antros srities supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles. Projektui finansuoti tinkama išlaidų suma buvo 310.744,96 Lt be PVM, gauta paramos 150.000,00 Lt. Investavęs papildomai savo lėšas, ūkininkas įsigijo naują techniką - traktorių ir giluminį purentuvą.
2010 metais liepos 8 dieną ūkininkas pateikė naują paraišką paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antros srities supaprastintąsias įgyvendinimo taisykles. Deklaruota išlaidų suma - 307.300,00 Lt, paramos išmokėta - 150.000,00 Lt, likusi suma buvo padengta iš nuosavų lėšų. Pagal šį projektą įsigyta talpi puspriekabė WF 16 T, kuria dabar vienu metu išvežamas didesnis produkcijos kiekis, taip sutaupomos ir laiko, ir kuro sąnaudos.
Taip pat įsigytas volas su lygintuvu Rollex 620, kuris leidžia vienu metu atlikti du darbus - žemę išlyginti ir užvoluoti, tokiu būdu nebereikalingi du atskiri padargai ir nebegaštamas laikas atskiriems darbams. Ši technika leido pakeisti seną, nusidėvėjusią techniką ir dar labiau pakelti darbo našumą bei darbo kokybę. Su šiomis naujausiomis ir pažangiausiomis agrotechnikos priemonėmis galima užauginti kokybišką ir didelį derlių.
tags: #turtas #inestas #i #kooperatyva