Turto konfiskavimas yra aktuali tema, liečianti daugelį Lietuvos gyventojų. Šiame straipsnyje aptarsime, kada ir dėl kokių priežasčių turtas gali būti konfiskuojamas, kokie įstatymai tai reglamentuoja, ir kaip tai dera su Konstitucijos nuostatomis.
Teisinis Reglamentavimas
Turto konfiskavimą Lietuvoje reglamentuoja keli teisės aktai:
- Baudžiamasis kodeksas: Pagrindinis įstatymas, nustatantis turto konfiskavimo pagrindus baudžiamajame procese (72 straipsnis ir 72(3) straipsnis, kalbantis apie išplėstinį turto konfiskavimą).
- Administracinių nusižengimų kodeksas: 29 straipsnis numato turto konfiskavimo pagrindus ir sąlygas už padarytus administracinius nusižengimus.
- Civilinio turto konfiskavimo įstatymas: Galioja nuo 2020 metų liepos 1 d. ir nustato civilinio turto konfiskavimo teisinius pagrindus, sąlygas ir tvarką.
Kada Turtas Gali Būti Konfiskuojamas?
Baudžiamosiose bylose siekiama įgyvendinti idėją, kad neapsimoka daryti nusikalstamų veikų. Asmeniui ne tik bus pritaikyta kriminalinė bausmė, bet ir viskas, kas gauta iš nusikaltimo, bus paimta, įskaitant ir visas priemones, kurios buvo panaudotos darant nusikalstamą veiką.
Paprastai konfiskuojamas ir nusikalstamos veikos rezultatas, tai yra tai, ką asmuo gavo, padaręs nusikalstamą veiką: pagrobei pinigus - pinigai, pagrobei turtą - turtas, gavai kyšį - kyšis konfiskuojamas, kyšio vertė ir pan.
Kita grupė turto, kuris konfiskuojamas, - nusikalstamos veikos įrankis ar priemonė, tai yra tas turtas, kuris panaudojamas padarant nusikalstamą veiką arba palengvinant tos veikos padarymą.
Turtas gali būti įvairus: kilnojamasis, nekilnojamasis, materialus, nematerialus, tai yra teisinę vertę turintys dokumentai, pinigai, daiktai - bet kokią materialinę vertę turintis turtas.
Turto konfiskavimo schema
Išplėstinis Turto Konfiskavimas
Išplėstinis turto konfiskavimas - nuostata Baudžiamajame kodekse, kurios esmė - iš kaltininko, kuris nuteistas už tam tikras nusikalstamas veikas, gali būti konfiskuojamas turtas, kuris nėra proporcingas jo turėtoms teisėtoms pajamoms: yra turtas, yra teisėtos pajamos, ir tas skirtumas, kuris viršija 250 MGL (12 500 eurų).
Rekordinė korupcija, atvedusi ir į Seimą: milijoniniai kyšiai, auksas, narkotikai ir sprogmenys
Civilinis Turto Konfiskavimas
Civilinio turto konfiskavimas atlieka ne bausmės, o prevencinę funkciją - užkardyti nusikalstamas veikas per jų finansinio naudingumo mažinimą. Todėl iš pirmo žvilgsnio jis gali būti pateisinamas ir racionalus.
Pagal dabartinę Įstatymo redakciją, civilinis turto konfiskavimas taikytinas turtui, kuris įgytas po 2010 m. gruodžio 11 d., ir kai sąlygos taikyti civilinį konfiskavimą atsirado po šios datos.
Šie klausimai ypač svarbūs, kadangi greta pagrindinio Įstatymo tikslo nederėtų pamiršti, kad civilinio turto konfiskavimu yra radikaliai ribojama viena esminių asmens teisių į nuosavybę, įtvirtinta Konstitucijos 23 straipsnyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnyje.
Koks Turtas Negali Būti Konfiskuojamas?
Menkavertis turtas, pavyzdžiui, įrankis - kirvis, peilis ir panašiai, - nekonfiskuojamas, tiesiog sunaikinamas. Civilinėje apyvartoje uždrausti daiktai - narkotikai, psichotropinės medžiagos, netikri pinigai, naminukės varymo aparatas, naminukė ir panašiai - taip pat sunaikinami arba, jei yra poreikis, perduodami atitinkamoms valstybės institucijoms.
Privalomas konfiskuoti turtas konfiskuojamas visais atvejais. Vienintelė išimtis - jeigu teismas konstatuos, kad tokio turto konfiskavimas yra neproporcinga priemonė.
Šeimos Automobilio Konfiskavimas
Jei kalbėtume apie bendrą jungtinę nuosavybę, teismų praktikoje aiškiai nurodyta, kad tokiu atveju, kai bendrasavininkis panaudoja automobilį (daugiausia kalbame apie bylas, kuriose dominuoja neblaivūs vairuotojai - aut. past.), kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, paprastai jis yra konfiskuojamas.
Vadinasi, jeigu tu sugebi būti neblaivus iki situacijos, kai nesupranti, kas aplinkui darosi, ir sugebi vairuoti automobilį, kuris priklauso šeimai, tai turi prisiimti tam tikrą riziką ir suvokimą, kad gali to turto netekti, nepaisant to, kad jis priklauso šeimai.
Turto Konfiskavimo Sprendimai
Jei kalbėtume apie baudžiamąsias bylas, sprendžia teismas. Administracinių nusižengimų teisenoje sprendžia institucijos, kurios pagal kompetenciją nagrinėja konkrečias bylas, kurių sankcijose yra numatyta konfiskavimo galimybė. Tai gali būti ir policija, muitinė, Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento pareigūnai ir kiti.
Įstatymas numato galimybę konfiskuoti turtą, kuris priklauso ir ne kaltininkui. Baudžiamajame kodekse aiškiai įtvirtintos nuostatos ir tam tikrais atvejais galima konfiskuoti turtą, kuris nuosavybės teise priklauso tretiesiems asmenims. Tais atvejais, kai turtą suteikia nusikalstamai veikai daryti, pavyzdžiui, žino, kad bus panaudotas automobilis kontrabandai gabenti, toks turtas visada konfiskuojamas.
Perrašymas, pavyzdžiui, savo prabangaus būsto, tėvams, giminėms, taip pat ne visada gali išgelbėti, nes tokios nuostatos yra ir Civilinio turto konfiskavimo įstatyme. Siekiama, kad joks asmuo iš nusikaltimo neturėtų naudos.
Dažniausios Turto Konfiskavimo Priežastys
Praeitais metais buvo išnagrinėta 3 500 bylų asmenų, kurie vairavo neblaivūs. Tai reiškia, kad visais šiais atvejais buvo sprendžiamas klausimas konfiskuoti ar nekonfiskuoti turtą. Kita grupė - kontrabanda, akcizinės prekės.
Turto Konfiskavimas ir Konstitucija
Konstitucijos 23 straipsnyje pasakyta, kad nuosavybė neliečiama. Lygiai tas pats įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokole.
Konstitucinis Teismas nuosekliai aiškindamas savo doktriną šiuo klausimu yra pasakęs, kad gali būti, jog ši - nuosavybės - teisė nėra absoliuti ir ji gali būti ribojama tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į nuosavybės objekto pobūdį, į daromus teisės pažeidimus, taip pat - į visuomenei būtiną ir pagrįstą poreikį.
Jokio prieštaravimo Konstitucijai nėra: ne viena byla Konstituciniame teisme yra aiškinta ir išaiškintos tam tikros nuostatos dėl turto konfiskavimo ir pasakyta, kad, siekiant apsaugoti kitus asmenis, jų teises ir laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, siekiant patenkinti tam tikrus visuomenei svarbius poreikius, gali būti taikomas turto konfiskavimas. Žinoma, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į proporcingumo principą, ar proporcinga yra tokia poveikio priemonė.
Nekilnojamojo Turto Registravimo Svarba
Naujajame Civiliniame kodekse (CK) neliko termino, per kurį įgytas nekilnojamasis turtas privalo būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (NTR). Pagal senąjį CK nekilnojamąjį turtą buvo privaloma užregistruoti per tris mėnesius nuo turto perleidimo sutarties pasirašymo.
Teisės aktai nebeverčia registruoti nuosavybės, tačiau delsimas ją įteisinti gali liūdnai baigtis tiek turto pirkėjui, tiek pardavėjui. Žmogus, nusipirkęs butą ar žemės, tačiau jo neįregistravęs, turtą gali prarasti.
"Praėjus šiek tiek laiko po sandorio, turtą pardavęs asmuo gali pasitikrinti registre, ar pirkėjas įregistravo savo teises, o pamatęs, kad tai nepadaryta, - išsiimti pažymą kitam sandoriui ir įkeisti, išnuomoti ar net perleisti tą patį turtą kitam asmeniui. Jei pastarasis spėja įregistruoti savo teises, teismine tvarka aiškinantis abiejų turto savininkų teisę į tą patį turtą pirmenybę neabejotinai turėtų jį įregistravęs asmuo", - teigiama Kadastro įmonės specialistų komentaruose.
Įsigijęs, tačiau neįregistravęs turto asmuo negali jo parduoti, dovanoti, įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip juo disponuoti. Anot specialistų, tai tampa ypač aktualu tvarkant paveldėjimo dokumentus turto savininkui mirus - nesant registracijos paveldėtojams savo teisę į turtą tenka įrodinėti teismuose.
"Pirkimo ar dovanojimo sutartis negali būti panaudota kaip turto įgijimą ar perleidimą įrodantis dokumentas - tik registro duomenų bankuose esanti informacija įrodo, kad asmuo turi teisę disponuoti turtu", - aiškino Kasperavičius.
Paveldėjimo Teisės
Kai žmogus miršta, paveldėjimo klausimai tampa ne tik emocine, bet ir teisine našta artimiesiems. Lietuvos įstatymai numato aiškią paveldėjimo tvarką: pirmiausia paveldi artimiausi giminaičiai, tačiau jeigu jų nėra, jie atsisako palikimo ar netenka teisės paveldėti, turtas gali atitekti valstybei.
„Pagal įstatymą, antros eilės įpėdiniai paveldi tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Tais atvejais, kai žmogus miršta neturėdamas įstatyminių įpėdinių arba artimieji nepriima palikimo, visas turtas pereina valstybei. Praktikoje tokios situacijos, kai nelieka nė penktos ar šeštos eilės giminaičių, yra retos, tačiau teoriškai jos įmanomos.
Pasak advokatės Jurgitos Karvelės, valstybė privalo priimti paveldėjimą, kad neliktų turto, už kurį niekas neatsakingas ir kuris galėtų kelti grėsmę kitiems. Pagal įstatymą, palikimą reikia priimti per tris mėnesius nuo artimojo mirties dienos. Jei šis terminas praleidžiamas, galimybė jį atnaujinti lieka tik per teismą, pateikus svarbias priežastis.
Nors šis terminas nėra trumpas, išgyvenant artimojo netektį keli mėnesiai gali prabėgti itin greitai. Nors mirusiojo sutuoktinis nėra įtrauktas į jokias įstatyme nustatytas paveldėjimo eiles, tai nereiškia, kad jis lieka be teisių. Praktiškai tai reiškia, kad kai palikimas dalijamas su vaikais, sutuoktiniui priklauso viena ketvirtoji viso turto, jei vaikų yra ne daugiau kaip trys. Jei vaikų daugiau, visi įpėdiniai, kartu su sutuoktiniu, paveldi lygiomis dalimis. Tuo tarpu jeigu kartu paveldi su antros eilės įpėdiniais, t. y. mirusiojo tėvais ar vaikaičiais, sutuoktiniui priklauso pusė viso palikimo. Jeigu žmogus nori, kad po jo mirties turtas atitektų ne įstatyme nustatyta tvarka, o konkrečiai jo paties pasirinktiems asmenims ar organizacijoms, tam būtinas testamentas. Tokiu atveju turtą galima palikti tiek fiziniams asmenims - artimiesiems, draugams ar pažįstamiems - tiek juridiniams asmenims, pavyzdžiui, įmonėms, nevyriausybinėms organizacijoms ar paramos fondams.
Advokatė Jurgita Karvelė pažymi, kad pastaraisiais metais žmonės vis dažniau planuoja, kas paveldės jų turtą. Tačiau kartu svarbu nepamiršti, kad su turtu paveldimos ir skolos. Paveldėtojas negali pasirinkti priimti tik turto, o skolų atsisakyti, nes taip būtų pažeidžiami kreditorių interesai.
Turto Perleidimo Būdai: Dovanojimas ir Renta
Dažnas vyresnio amžiaus asmenų susimąsto apie tai, kam ir kokiu būdu būtų galima perleisti savo užgyventą turtą. Lietuvos Respublikos įstatymai numato kelias pasirinkimo galimybes - ką svarbu žinoti apie kiekvieną iš jų, paaiškino advokatų kontoros „JLEGIS“ Jakštas, Jakštienė ir partneriai advokatė Asta Jakštienė ir teisininkė Viktorija Vidmantaitė.
Dovanojimo Sutartis
Kai kalbama apie vaikus, kurie jau yra pilnamečiai ir savarankiški, tėvams nėra jokių apribojimų ir jiems nereikia kokio nors vaikų sutikimo ar leidimo, sprendžiant, ką daryti su savo turtu. Vaikams nepriklauso tėvų turtas ir tėvai turi teisę patys laisvai priimti sprendimą dėl to, ar nori kažkam perleisti savo turtą ir kokiu būdu tai padaryti.
Dovanojimo sutartis - tai sandoris, kuriuo viena šalis (šiuo atveju būtų senolė) neatlygintinai perduoda turtą kitai šaliai (šiuo atveju - sūnui). Civilinis kodeksas numato, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500,00 eurų, turi būti notarinės formos. Svarbu paminėti, kad po turto perdavimo dovanojimo sutartis yra įvykdyta ir dovanotojas negali atšaukti savo valios, o turtas valdomas jau naujojo savininko (apdovanotojo).
Dovanojimo sutartis gali būti nutraukta ir turtas grąžinamas tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja. Taip pat jei apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo ir tokiu atveju, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.
Teismų praktikoje pasitaiko, kad senyvo amžiaus asmenys prašo panaikinti dovanojimo sutartis, nes susipyko su asmenimis, kuriems padovanojo savo turtą. Taip pat praktikoje pasitaiko atvejų, kad panaikinti dovanojimo sutartį siekia ne dovanotojas, bet jo artimieji giminaičiai, pavyzdžiui, kiti dovanotojo vaikai.
Įstatymas numato, kad dovanojimo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, jeigu ją sudarė fizinis asmuo, kuris nors būdamas veiksnus, sutarties sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tokiais atvejais teismas vertina tokias aplinkybes: koks dovanotojo amžius, išsilavinimas, gyvenimiška patirtis, kokia buvo dovanotojo būsena dovanojimo sutarties sudarymo metu, ar dovanotojas aiškiai suvokė savo atliekamų veiksmų pasekmes, ar nebuvo apgautas, suklaidintas, ar jam nebuvo daroma įtaka, psichologinis spaudimas, ar jam nebuvo grasinama, ar apskritai sandoris nebuvo žalingas pačiam dovanotojui, ar dovanotojas sutarties sudarymo metu nesirgo ligomis, galinčiomis paveikti jo valią, pavyzdžiui, kraujagysline demencija, Alzheimerio liga ir pan., net jei nebuvo pripažintas neveiksniu, gali būti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė (taip pat ir po asmens mirties, kada vertinama asmens sveikatos būklė pagal medicininius dokumentus).
Nors dovanojimo sutartyje galima nustatyti sąlygą, kad dovanojamas turtas būtų naudojamas tam tikram tikslui, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, tačiau dovanotojas negali nustatyti sąlygų, kurios įpareigotų apdovanotąjį rūpintis ar išlaikyti dovanotoją.
Rentos Sutartis
Rentos sutartis yra tokia sutartis, kuria turto savininkas (rentos gavėjas) perleidžia turtą (pavyzdžiui, gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą, pinigų sumą) kitam asmeniui (rentos mokėtojui), o šis įsipareigoja tam tikrą terminą arba iki rentos gavėjo mirties jam mokėti sutartyje numatytą pinigų sumą arba kitaip jį išlaikyti. Taigi, šiuo atveju skaitytoja (senolė), perleidusi turtą sūnui, būtų rentos gavėja, o jos sūnus - rentos mokėtojas.
Speciali rentos sutarties rūšis yra išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią rentos gavėjas perduoda jam priklausantį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui, o rentos mokėtojas įsipareigoja iki pat rentos gavėjo mirties jį išlaikyti: aprūpinti rentos gavėją gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, užtikrinti rentos gavėjo sveikatos priežiūrą. Šalys sutartyje taip pat gali numatyti vietoj išlaikymo iki gyvos galvos natūra - pareigą iki rentos gavėjo gyvos galvos jam mokėti periodines pinigines įmokas. Taigi, ši sutartis yra vienas iš būdų, kaip senyvo amžiaus asmenys gali užtikrinti savo finansinį saugumą ir išlaikymą, tuo pačiu perleisdami turtą šeimos nariams ar kitiems asmenims.
Rentos sutartis yra panaši į dovanojimo sutartį, tačiau jos skiriasi ne tik tuo, kad rentos atveju turtas perleidžiamas su įpareigojimais, tačiau ir naujojo turto savininko galimybėmis disponuoti turtu. Svarbu ir tai, kad, rentos mokėtojui (pavyzdžiui, skaitytojos sūnui) iš esmės pažeidus rentos (išlaikymo iki gyvos galvos) sutartį (pavyzdžiui, nevykdant pareigos išlaikyti skaitytoją, ja rūpintis ir pan.), skaitytoja, kaip rentos gavėjas, galėtų kreiptis į teismą, prašant nutraukti rentos sutartį.
Apibendrinant atsakymą į skaitytojos klausimą, pasirinkimas tarp dovanojimo sutarties ir rentos sutarties priklauso nuo skaitytojos poreikių, t. y. ar jai yra reikalingas išlaikymas, priežiūra, aprūpinimas būstu ir kt.