Apskaita - tai ekonominės informacijos susisteminimas, atsiradęs iš poreikio kaupti daiktus bei nuosekliai tikrinti jų kiekius.
Apskaitos metodai leidžia efektyviai apskaičiuoti šiuos kiekius bei struktūrizuotai pateikti tam tikriems asmenims, kurie yra suinteresuoti.
Apskaitoje apskaičiuojamas įmonės turtas ir nuosavybė bei nurodoma, kam konkrečiai visa tai priklauso, nes bet koks turtas privalo turėti savininką.
Nuosavybė apskaitoje susijusi su turto investavimo į įmonę šaltiniu ir nurodo, kas konkrečiai investavo turtą į įmonę.
Steigiant įmonę turtą investuoja savininkas.
Priklausomybė tarp turto ir nuosavybės yra išreiškiama pagrindine apskaitos lygybe:
Turtas = Nuosavybė
Priklausomybė tarp turto ir nuosavybės yra išreiškiama pagrindine apskaitos lygybe:
Apskaitos lygtis
Kiekvienas turtas būtinai turi savininką, o apskaitininkai privalo apskaičiuoti tiek turtą, tiek ir nuosavybę (nurodyti, kam konkrečiai priklauso gėrybės, kuriomis disponuoja įmonė).
Skolintas turtas
Be į įmonę investuoto turto, įmonė laikinai gali disponuoti pasiskolintu turtu, kuris turės būti grąžintas savininkams.
Šiuo atveju atsiranda skolintojų nuosavybė (angl. liabilities), kurią reikėtų suprasti kaip įmonės įsipareigojimą suteikti tam tikrą naudą kitai įmonei - skolintojai.
Skolintas turtas kitu terminu vadinamas - skolintojų nuosavybe.
Dažnai skolintojų nuosavybė suprantama kaip skolintas materialusis turtas arba kitaip - pinigai (pavyzdžiui, skola bankui).
Dažniausiai įmonės tokio pobūdžio skolas privalo grąžinti pinigais.
Tačiau gali būti ir kitokių įmonės skolų grąžinimo atvejų, pavyzdžiui, įsipareigojimas išnuomoti pastatą ar suteikti kitas paslaugas.
Grąžinama skola gali būti įsipareigojant teikti paslaugas tam tikrą laiką arba įsispareigojant išnuomoti tam tikras patalpas, suteikti kitokios pridėtinės vertės įsipareigojant teikti tam tikras paslaugas.
Šiuo atveju įmonė privalo grąžinti skolą nepiniginiu turtu.
Nuosavybės skirstymas apskaitoje
Taigi, nuosavybė apskaitoje skirstoma į skolintojų bei savininkų nuosavybes.
Galime papildyti aukščiau minėtą apskaitos lygybę:
Turtas = Skolintojo Nuosavybė (Skolintas Turtas) + Savininko Nuosavybė (Investuotas, Uždirbtas Įmonės Turtas)
Lygybė tarp įmonės disponuojamo turto ir savininkų bei skolintojų nuosavybės - apskaitinė lygybė.
Turtas parodo, kuo įmonė disponuoja.
Skolintojų bei savininkų nuosavybė nurodo, kam bei kiek įmonės turto priklauso.
Apskaitoje negali egzistuoti turtas be nuosavybės arba nuosavybė be turto.
Viskas, kas priklauso įmonei, yra įnešta pačių savininkų, pasiskolinta iš kitų įmonių kreditorių arba uždirbta naudojant turtą, kuriuo disponuoja įmonė.
Kadangi kreditoriai juridiškai turi pirmumo teisę į įmonės turtą, tai savininkų nuosavybė (angl. equity) vadinama liekamąja nuosavybe.
Iš viso įmonės turto atimdami pasiskolintą turtą gauname įmonės savininkų nuosavybę - tai, kas jų buvo investuota į įmonę bei uždirbta.
Apskaitoje savininkų nuosavybė apibūdinama kaip turtas, liekantis įmonei grąžinus skolas.
Apskaitoje privaloma fiksuoti visus aspektus, kurie keičia įmonės turto ar nuosavybės apimtį bei struktūrą.
Kiekvienas ūkinis faktas, kuris susijęs su turto ar nuosavybės pasikeitimu, privalo būti registruojamas valstybės nustatyta tvarka.
O turto ar nuosavybės pasikeitimai privalo atsispindėti metinėje finansinėje ataskaitoje.
Nuosavybės pakitimų sumos sąskaitose fiksuojamos atvirkščiai, nei nustatyta turto sąskaitoms.
Nuosavybės sąskaitų likutis - kreditinis.
Taigi, nuosavybė apskaitoje pirmiausia pagrindžia, iš kur įmonėje atsirado investuotas turtas ir kam jis priklauso.
Kapitalo struktūra ir jos svarba
Įmonės kapitalo struktūra yra skolos ir nuosavybės derinys, kurį įmonė naudoja savo veiklai finansuoti bei augimui užtikrinti.
Kitaip tariant, tai būdas, kuriuo įmonė finansuoja savo turtą, derindama skolą ir nuosavybę.
Įmonės kapitalo struktūra yra svarbus veiksnys, lemiantis jos finansinę būklę ir našumą.
Verslo įmonėse priimamus finansavimo sprendimus nemaža dalimi lemia tai, kokio požiūrio laikosi jos savininkai, kokią įmonės ateities viziją jie mato, o tai, savo ruožtu, priklauso nuo to, kokie savininkai valdo įmonę.
Svarbu atsižvelgti į skolos ir nuosavybės kainą.
Skolos kaina yra palūkanų norma, kurią įmonė turi sumokėti už savo skolą, o nuosavybės kaina yra grąža, kurią akcininkai tikisi gauti iš savo investicijų.
Skolos ir nuosavybės sąnaudos turėtų būti subalansuotos, siekiant užtikrinti, kad įmonė galėtų efektyviai finansuoti savo veiklą ir augimą.
Įmonės kapitalo struktūra taip pat turėtų būti valdoma taip, kad ji atitiktų įmonės rizikos profilį.
Įmonės rizikos profilis nustatomas pagal skolos ir nuosavybės santykį jos kapitalo struktūroje.
Manoma, kad įmonė, turinti aukštą skolos ir nuosavybės santykį, yra labiau rizikinga nei įmonė, kurios skolos ir nuosavybės santykis yra žemas.
Kapitalo struktūros tyrimai
Šio tyrimo tikslas - palyginti kapitalo struktūrą ir jos kitimo tendencijas skirtingos nuosavybės struktūros įmonių grupėse, ištirti nuosavybės struktūros poveikį Lietuvos listinguojamų įmonių kapitalo struktūrai.
Šiam tyrimui atlikti yra pasirinktas dešimties metų laikotarpis nuo 2009 iki 2018 metų.
Į tyrimą įtrauktos nefinansinės įmonės, listinguojamos Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržoje.
Nuosavybės struktūra vertinta pagal nuosavybės koncentraciją ir pagal savininko identitetą.
Tyrimo rezultatai
Pirmoje tyrimo dalyje atlikta skirtingos nuosavybės struktūros įmonių kapitalo struktūros palyginamoji analizė.
Antrame tyrimo etape, siekiant nustatyti listinguojamų įmonių nuosavybės struktūros poveikį kapitalo struktūrai, atlikta regresinė analizė.
Atliktas tyrimas parodė nemenkus kapitalo struktūros skirtumus Lietuvos listinguojamų įmonių skirtingos nuosavybės koncentracijos įmonių grupėse ir skirtingas kapitalo struktūros kitimo tendencijas atskirose įmonių grupėse: vidutinės nuosavybės koncentracijos įmonės stengiasi naudoti vis mažiau finansinių skolų, o taip pat mažinti skolinto kapitalo dalį kapitalo struktūroje, o mažos ir didelės nuosavybės koncentracijos įmonės linkusios vis daugiau skolintis.
Apibendrinus palyginamosios analizės rezultatus padaryta prielaida, kad Lietuvos listinguojamų įmonių įsiskolinimo lygio priklausomybė nuo nuosavybės koncentracijos yra U (parabolės) formos, t. y., kai įmonių nuosavybės koncentracija yra maža (mažesnė nei 25%) arba didelė (didesnė nei 50%), įmonės linkusios naudoti daugiau skolintų lėšų, o esant vidutinei nuosavybės koncentracijai (kai pirmas didžiausias akcininkas valdo nuo 25% iki 50% akcijų), stengiamasi mažinti įsiskolinimo lygį, o taip pat finansinių skolų lygį.
Atliktos regresinės analizės rezultatai šią prielaidą paneigė ir leido padaryti išvadą, kad tarp nuosavybės koncentracijos ir įmonių įsiskolinimo yra statistiškai reikšmingas neigiamas tiesinis ryšys, t.y. didėjanti Lietuvos listinguojamų įmonių nuosavybės koncentracija turi statistiškai reikšmingą neigiamą poveikį tiek bendrai skolinto kapitalo daliai kapitalo struktūroje, tiek finansinių skolų daliai kapitalo struktūroje.
Akcinių bendrovių įstatinis kapitalas
Pagal Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnį:
- Įstatinio kapitalo dydis yra lygus visų pasirašytų bendrovės akcijų nominalių verčių sumai.
- Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, - bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje.
- Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį.
- Įsiteisėjus teismo sprendimui sumažinti bendrovės įstatinį kapitalą, bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma - bendrovės vadovas) bendrovės įstatuose privalo atitinkamai pakeisti įstatinio kapitalo dydį bei akcijų skaičių ar (ir) nominalią vertę, taip pat anuliuoti akcijas. Pirmiausia anuliuojamos bendrovės įgytos savos akcijos. Jei to nepakanka, sumažinamos likusių akcijų nominalios vertės ar (ir) anuliuojama dalis akcijų.
- Akcijų skaičius visiems akcininkams mažinamas proporcingai skaičiui jiems nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų, kurias jie turi pakeistų bendrovės įstatų įregistravimo juridinių asmenų registre dienos pabaigoje.
Nuosavybės formos
Nuosavybės aspektu tikslinga išskirti personalines įmones, ūkines bendrijas bei akcines bendroves (korporacijas).
Personalinės įmonės
Panagrinėkime personalinę S.
Jūs jau žinote, kad vadovaujantis įmonės principu, savininko (namas, įvairūs apyvokos daiktai ir kita) ir įmonės turtas yra atskirti.
Šios įmonės turtą sudaro: patalpos, instrumentai, įvairios atsarginės detalės bei 15000 litų.
Patalpos, instrumentai, atsarginės dalys bei dalis pinigų įdėta į šią įmonę paties savininko.
Be to, 10000 litų S. Rugys pasiskolino iš banko, nes ketina pirkti įrengimų.
Kaip matote, turto pusėje parodyta, kuo konkrečiai disponuoja Ši įmonė, tai - pinigai, atsarginės dalys, instrumentai ir patalpos.
O nuosavybės pusėje parodyta, kam priklauso tas turtas: 40000 litų S. Rugiui ir 10000 litų bankui.
Personalinės įmonės savininko nuosavybė išreiškiama terminu kapitalas.
Kapitalo kategorija nusako, kokia turto dalis priklauso savininkui.
Be to, įmonė laikinai disponuoja pinigais, kuriuos ji pasiskolino iš banko.
Už teisę naudotis skolintuoju turtu įmonė moka šio turto savininkui tam tikrą atlyginimą - palūkanas.
Taigi savininko nuosavybė yra lygi turtui, kuris lieka grąžinus visas įmonės skolas ir įsipareigojimus.
Todėl S. Įmonės turtas (50000 Lt) - Skolintojų nuosavybė (10000 Lt) = Savininko nuosavybė (40000 Lt) (S. Rugio kapitalas).
Ūkinė bendrija
Dabar panagrinėkime ūkinę bendriją „Ratas".
Šios įmonės savininkai yra jau du asmenys: Gylys ir Jonušis.
Įmonė taiso mašinas, keičia tepalus, atlieka kitus smulkius automobilių remonto darbus.
Visas įmonės turtas įvertintas 250000 litų, jį sudaro: garažas, įvairūs įrengimai, atsarginės dalys, instrumentai.
- banko paskola -15000 litų
- Gylio įnešto į įmonę turto vertė -100000 litų
- kito savininko (Jonušio) -135000 litų
Kaip matote, ūkinės bendrijos atveju savininkų nuosavybė išskaidoma atskiriems asmenims pagal turto įdėjimų į įmonę dydį.
Suprantama, kad konkretus turtas (pvz.: instrumentai, įrengimai) neskirstomas pagal tai, kuris savininkas jį įnešė ar už kieno pinigus viskas buvo nupirkta.
Tai padaryti, esant netgi dviem savininkams ir palyginti nedideliam įmonės turtui, yra neįmanoma, nes dalis turto gali būti įsigyta už abiejų savininkų įneštus pinigus.
Taigi kaip jau minėjome, savininkų nuosavybė, mūsų atveju - Gylio ir Jonušio kapitalai parodo ne konkretų turtą, kuris priklauso vienam ar kitam savininkui, o tik jų pretenzijas į tam tikrą turto dalį.
Ūkinėje bendrijoje, esant keliems savininkams, atsiranda būtinybė paskirstyti ūkininkavimo rezultatą savininkams.
Štai todėl nuosavybės dalyje fiksuojama, kokia turto dalis priklauso kiekvienam savininkui.
Pagal tai, kiek kiekvienas iš jų įnešęs turto, galima paskirstyti pelną.
Tai yra logiška, nes didesnis turtas uždirba didesnę pelno dalį.
Jums jau žinomos priežastys, dėl kurių personalinės įmonės bei ūkinės bendrijos yra labai mažai paplitusios.
Akcinės bendrovės
Akcinių bendrovių kapitalas formuojamas daug sudėtingiau.
Tai susiję su didesniais šioms įmonėms keliamais reikalavimais ir griežtesne valdžios priežiūra.
Nepaisant šito, pačių akcinių bendrovių atsakomybė kontrahentams ir net savininkams tebėra ribota.
Angliškai kalbančių šalių valdžia net reikalauja, kad šis faktas atspindėtų tokių bendrovių pavadinime, dažniausiai pridedama žodžio limited (angl. ribota atsakomybė).
Akcinių bendrovių savininkai (akcininkai) už įmonės įsiskolinimus atsako tik pačių įneštomis į įmonę sumomis, o jų neužtekti įmonės įsipareigojimams padengti.
Todėl tam tikro įmonės kreditorių garanto - kapitalo -formavimą griežtai reglamentuoja įstatymai.
Tai visiškai pagrįsta, nes galų gale tik savininkams priklausančiu turtu ir gali būti atsiskaityta su įmonės kontrahentais (tik laikinai tokie atsiskaitymai gali būti atlikti tretiesiems asmeninis priklausančiu turtu).
Akcinių bendrovių savininkų (akcininkų) nuosavybės pagrindas yra akcinis kapitalas, kurio priklausomybę akcininkams patvirtina specialūs vertybiniai popieriai - akcijos.
Panagrinėkime akcinę bendrovę „Malyba".
Jos turtą sudaro: pastatai, įrengimai, žemė, žaliavos, kurių bendra suma - 1500000 litų.
Tam, kad įsigytų šį turtą, įmonė „Malyba" išleido ir pardavė paprastųjų akcijų už 1000000 lirų.
Taigi apskaitoje akcijų savininkų investuotus pinigus vadinsime akciniu kapitalu (angl. share capital, capital stock).
Akcinis kapitalas parodo, kokia abstraktaus įmonės turto dalis priklauso savininkams (akcininkams).
Pažymėtina, kad ant pačios akcijos lakšto niekas nerašo, kaip panaudoti savininkų pinigai (kokio konkretaus turto dalis priklauso kiekvienam akcininkui).
Antraip, esant daugybei savininkų, tektų rašyti, kad konkrečiam savininkui Rimkui priklauso trys sandėlio plytos ir sunkvežimio priekinis ratas.
Be abejo, įmonei, kuri disponuoja netgi nedideliu turtu, jį paskirstyti akcininkams yra neįmanoma, todėl ir vartojamas terminas akcinis kapitalas.
Tačiau, kaip minėjome, savininkų nuosavybei priklauso ir įmonės ūkininkavimo rezultatas - pelnas arba nuostolis.
Tarkime, kad „Malyba" yra pelningai dirbanti įmonė.
Kiekvienais metais gaudama pelną, ji gali pasirinkti, ar visą šį turto prieaugį išmokėti įmonės savininkams (akcininkams) kaip atlyginimą už investuotą turtą (toks išmokėjimas akcininkams vadinamas dividendais), ar tik dalį jo skirti dividendams, kitą paliekant įmonėje ir taip plečiant jos veiklą.
Nepaskirstytasis pelnas
Taigi neišdalytas akcininkams pelnas vadinamas nepaskirstytuoju pelnu (angl. retained earnings).
Toks akcininkų nuosavybės išskaidymas reikalingas jau vien todėl, kad skirtingi šių dalių susidarymo šaltiniai: akcinis kapitalas atspindi įmonės savininkų investuotą turtą, tuo tarpu nepaskirstytasis pelnas išreiškia turto prieaugį iš įmonės veiklos, gautas už anksčiau išleistas akcijas.
Pažymėtina, kad mūsų nagrinėjama įmonė turi ir skolų.
Tai - skola tiekėjams (50000 litų) ir kitos ilgalaikės skolos (200000 litų).
Kiekviena įmonė skoloms turi skirti ypatingą dėmesį. turtu, įmonė gali pasiekti labai gerų rezultatų.
Tarkime, neapmokėjusi iš karto už gautas žaliavas, ji kurį laiką naudojasi ir žaliavomis, ir pinigais, kuriuos skolinga žaliavų pardavėjui.
Be to, už tokio pobūdžio skolas nereikia mokėti palūkanų.
Tačiau šios, kaip ir visos kitos, skolos turi būti padengtos sutartyje numatytais terminais.
Antraip įmonei pirkėjai gali tekti mokėti delspinigius, be to, pardavėjas gali pareikalauti kitą kartą apmokėti už jo prekes iš anksto.
Visai kas kita įmonės skolos bankui.
Jas ne tik būtina laiku gražinti, bet dar reikia sumokėti palūkanas už teisę laikinai naudotis pasiskolintais pinigais.
Kaip matome, kiekvienai įmonei labai svarbu žinoti, kuri abstraktaus turto dalis priklauso tos įmonės savininkams (korporacijoje - akcininkams), o kuri - pasiskolinta ir įmonė pastarąja tik laikinai disponuoja.
Savininkų nuosavybės apskaita
Savininkų nuosavybei apskaityti skirtos to paties pavadinimo, kaip ir balanso skyriai A.I.-A.V., sąskaitų grupės Nr.30 - Nr. 34:
- Nr. 30 Kapitalas
- Nr. 31 Akcijų priedai (nominaliosios vertės perviršis)
- Nr. 32 Perkainojimo rezervas
- Nr. 33 Rezervai
Istoriškai susiklostė taip, kad sąskaitų grupę Nr. Nr. 300 Valstybinis kapitalas, Nr. Nr. Valstybinis kapitalas.
Šiuo metu akcinėse bendrovėse visą kapitalą sudaro akcinis kapitalas.
Valstybei tenkanti kurios nors bendrovės dalis taip pat išreiškiama konkrečių akcijų, kurių savininkė yra valstybė, skaičiumi.
Kokios nors ypatingos privilegijos šiai nuosavybės daliai neteikiamos.
Tačiau visada pravartu žinoti, kokia įmonės nuosavybės dalimi per atitinkamas vyriausybės institucijas disponuoja valstybė.
Vien jau dėl to, kad kartais nuo šio veiksnio priklauso mokesčių dydis.
Todėl valstybei priklausančią akcinio kapitalo dalį tikslinga registruoti sąskaitoje Nr. 300 Valstybinis kapitalas, atskirai nuo kitų akcininkų nuosavybės.
Sąskaitoje Nr. 301 registruojama visų kitų akcininkų, išskyrus valstybę, nuosavybė.
Paprastąsias akcijas ir privilegijuotąsias akcijas.
Todėl ir sąskaitų plane išskirtos dvi subsąskaitos: Nr.3010 Paprastosios akcijos ir Nr.3011 Privilegijuotosios akcijos.
Tačiau nors akcijos visiškai nebūtina perleidžiamos už nominalią vertę, pastaroji (nors ir visiškai nesvarbi akcijos pirkėjui) turi didelę reikšmę apskaitininkams, analizuojantiems kaip keičiasi akcijų kursas.
Akcinėse bendrovėse apskaitininkai kapitalo suformavimą atspindi turto sąskaitoje ir kapitalo sąskaitoje.
Dažniausiai už akcijas apmokama pinigais.
Sakykime, kad asmuo įsigijo 85 paprastąsias įmonės akcijas už bendrą 8500 Lt suma.
Po šios operacijos padidėja įmonės turtas ir jos kapitalas, nes akcijas įsigijęs asmuo tampa vienu iš įmonės savininku.
Tačiau neretai akcijas pasirašiusiam fiziniam ar juridiniam asmeniui apmokėjimo už įsigytas akcijas terminas nukeliamas.
Gali būti sutarta, .kad pasirašant akcijas reikia įnešti 30% ar 70% visos pasirašytos sumos, o likusią dalį leidžiama įmokėti vėliau.
Iki akcijų įsigijimo sutartyje numatyto apmokėti už šias akcijas termino, visa pasirašyta akcijų kaina laikoma dar nepareikalauta Įmokėti ir apskaitoma sąskaitoje Nr. 302 Nepareikalautas įmokėti kapitalas (-) bei atspindima tokio pat pavadinimo balanso eilutėje.
Tai kontrarinė kapitalo sąskaita, kurioje jos apskaitos objekto padidėjimai įrašomi į debetą, o sumažėjimai į kreditą. nesuėjęs.
Balanso eilutėje 1.2. Nepareikalautas įmokėti kapitalas užfiksuota suma atimama iš eilutėje 1.1.
Tarkime, kad, įmonėje atlikus papildomą akcijų emisiją, akcininkai pasirašė įsipareigodami pirkti 160 paprastųjų akcijų po 100 Lt už kiekvieną, iš viso už 16000 Lt 19X5 gruodžio 31 d. jie įsipareigojo sumokėti ir tą pačią dieną įnešė į įmonės kasą 12200 Lt, įsigydami 120 akcijas.
Dar 3800 Lt akcininkai įsipareigojo sumokėti per 10 d., pradedant 19X6 m. sausio 15d.
Šiuo atveju 19X5 m. gruodžio 31 d. Kaip matome iš korespondencijos, kol įmonė nepaskelbė apie privalomą atsiskaitymą už įsigytas akcijas tol akcijų savininkai nebuvo laikomi įmonės skolininkais.
Atlikus sąskaitų korespondenciją, padaugėjo turto kurio disponuoja įmonė, ir ta pačia suma padidėja savininkų nuosavybė.
Turtas ir įsipareigojimai ir kaip generuoti turtą
tags: #turtas #lygu #nuosavybei