Ekonomistai, pateikdami pinigų apibūdinimą, sieja juos su prekių mainais, kaip prekių mainų produktą. Pinigai yra tai, kas gali tarpininkauti mainuose. Istorinė patirtis rodo, kad pinigai yra visa, kas konkrečioje visuomenėje naudojama kaip mainų priemonė arba visuotinis ekvivalentas.
Visuotinės vertės ekvivalentas - tai prekė, į kurią mainomos kitos prekės. Pinigai atsiranda plėtojantis mainams, kai tam tikra prekė pradeda atlikti visuotinio ekvivalento vaidmenį. Pinigai ekonomikoje reikalingi ne patys savaime, bet kaip priemonė, atliekant įvairius sandėrius: prekėms įsigyti ar parduoti. Pinigus, kaip mainų priemonę, galima išreikšti taip: Pr - P - Pr.
Čia Pr - prekė parduodama už pinigus, o pastarieji yra priemonė nusipirkti reikalingą kitą prekę ar paslaugą Pr. Barterinė ekonomika - tai ekonomika, kai nėra vienos visuotinai pripažintos mainų priemonės, ir prekės mainomos viena į kitą. Pinigai - tai visuotinės vertės ekvivalentas, atliekantis mainų, prekių apskaitos vieneto, taupymo ir mokėjimo priemonės funkcijas.
Svarbiausios pinigų funkcijos:
- Pinigai - kaip mainų priemonė: jos dėka vyksta prekių mainai tarpininkaujant pinigams.
- Pinigai - apskaitos (įvertinimo) vienetas: kuriuo nustatomos kainos ir įvedama apskaita.
- Pinigai - taupymo priemonė: tam tikras asmens turto saugojimo būdas.
- Pinigai - kaip mokėjimo priemonė: tai atidėtų mokėjimų matavimo priemonė.
Pinigų Funkcijos
Pinigai - tai visa, kas atlieka mainų funkciją, prekių apskaitos (įvertinimo) funkciją, taupymo funkciją ir mokėjimo priemonių funkcijas. Kainą veikia prekės gamybos kaštai, jos paklausa, pasiūla, naudingumas, kokybė, reklama. Tačiau yra daug prekių - gamtiniai ištekliai, - kurių kainą lemia ne gamybos kaštai, bet papildomas (ribinis) produkto kiekis, pagamintas naudojant šias prekes.
Pirmosios dvi pinigų funkcijos glaudžiai susijusios su laiku: tarp pinigų gavimo ir išleidimo visada praeina tam tikras laiko tarpas. Kol pinigai laikomi (saugomi), jie yra tam tikra vertybių atsarga. Tokiu atveju jie atlieka trečiąją funkciją.
Pinigai nėra vienintelė turto forma. Turtas - nuosavybė, kuria disponuoja ekonominis subjektas.
Turtas - tai:
- Materialiniai aktyvai:
- žemė;
- gamybiniai pastatai ir įrengimai;
- gyvenamieji namai;
- ilgojo vartojimo reikmenys.
- Finansiniai aktyvai: pinigai, taupomieji indėliai, vertybiniai popieriai, draudimo polisai, akcijos.
Turtas arba aktyvai yra likvidūs, jeigu jį be didesnių sunkumų ar išlaidų galima paversti grynaisiais pinigais. Aktyvai, kurie neįtraukiami į pinigų apibrėžimą, bet yra labai panašūs į įtrauktuosius, vadinami kvazipinigais.
Kvazipinigai - tai terminuoti ir taupomieji šalies ir konvertuojamosios bei nekonvertuojamosios užsienio valiutos, perskaičiavus į šalies valiutą, indėliai.
Šia funkciją pinigai atlieka tada, kai už prekes ir paslaugas pinigai užmokami vėliau. Tuo grindžiamos ir piniginės paskolos. Visas keturias funkcijas pinigai atlieka tik nesant infliacijos, t.y. kai kainos stabilios.
Kai šalyje didelė infliacija, pinigai neatlieka 3 ir 4 funkcijos.
💲 Money vs. Barter | Characteristics of Money
Istorinė Pinigų Raida
Pinigų istorinė raida apima kelis etapus, pagal kuriuos išskiriamos ir pagrindinės pinigų rūšys:
- Pinigai - prekės, arba prekiniai pinigai. Istoriškai daugelis prekių nors kartą yra buvę mainų priemone.
- Metalinių pinigų atsiradimas - tai antrasis pinigų raidos etapas. Metaliniai pinigai iš pradžių buvo metalo gabalų, vielos, žiedų, miltelių pavidalo, todėl nepatogūs, nes reikėjo nustatinėti svorį ir prabą.
- Popieriniai pinigai yra valstybės pripažįstami įstatymine mokėjimo priemone, t.y. pinigais, privalomais mainuose ir grąžinant skolas.
- Banko pinigai, negrynieji, arba kreditiniai pinigai, - tai įvairių tipų indėliai bankuose, kuriems galima išrašyti čekius.
- Netikri pinigai arba pusiau pinigai - tai taupomosios sąskaitos, terminuoti indėliai ir trumpalaikiai vyriausybės vertybiniai popieriai.
Pastebima tendencija: pinigai tapdavo labiausiai realizuoti tinkamos tam tikros genties pagrindinio verslo prekės, pvz., gyvulių augintojams - gyvuliai, medžiotojams - kailiai, žemdirbiams - grūdai ir t.t. Kaip pinigai naudoti ir kukurūzai, kavos pupelės, ryžiai ir pan.
Prekių-pinigų nauda:
- Tai buvo mainų priemonė, tarpininkas.
- Prekės-pinigai galėjo patenkinti tam tikrą poreikį, t.y. buvo tiesiogiai naudingi.
Pinigų raida
Netrukus pradėta kalti ant tų pinigų ženklus, rodančius prabą ir svorį, tačiau ir tai nebuvo patikima. Pinigams gaminti naudoti įvairūs metalai, pirmiausia sidabras ir auksas. Popieriniai pinigai išreiškia žymiai didesnę nominaliąją vertę, negu jų realioji vertė, todėl jie yra nevisaverčiai, simboliniai pinigai. Iš esmės tai tik pinigų ženklai.
Jie turi perkamąją galią tik todėl, kad valstybė savo autoritetu, įstatyminėmis priemonėmis juos deklaruoja pinigais, ir šalies piliečiai visuotinai tai pripažįsta. Istoriškai svarbi popierinių pinigų rūšis - banknotai. Svarbiausias skirtumas tarp banknotų ir popierinių pinigų buvo tas, kad bankai banknotus buvo įsipareigoję kiekvienu momentu iškeisti į auksą.
Popieriniai pinigai sąlygojo banko pinigų epochos atsiradimą. Tai kitaip vadinami pinigai siaurąja prasme. Indėlis - pinigai, patikėti finansiniam tarpininkui, atidarant čekinę, taupomąją ar kitą sąskaitą. Čekis - tai indėlio savininko išrašytas įsakymas bankui išduoti arba pervesti į kitą sąskaitą tam tikrą pinigų sumą iš čekį pasirašiusio asmens einamosios sąskaitos.
Vietoj čekių pradėtos plačiai naudoti kreditinės kortelės - plastikinės plokštelės su magnetine atmintimi. Kredito kortelė - tai banko ar prekybinės firmos vardinis piniginis dokumentas, liudijantis indėlio savininko asmenybę ir suteikiantis jam teisę įsigyti mažmeninėje prekyboje prekes bei paslaugas, nemokant grynais pinigais.
Kitaip jie dar vadinami pinigai plačiąja prasme. Jų likvidumo laipsnis yra mažesnis nei pinigų siaurąja prasme. Terminuotas indėlis - tai indėlis, kurį savininkas gali pasiimti tik pasibaigus tam tikram terminui. Pažeidęs šią sąlygą, indėlininkas paprastai praranda visas palūkanas arba jų dalį.
Pinigų Rinka
Pinigų paklausa - tai turto kiekis, kurį šalies ūkio subjektai nori turėti pinigų forma. Pinigų kiekis (pasiūla) - tai ūkyje vartojamų pinigų kiekis, kurį sudaro:
- pinigai apyvartoje;
- indėliai taupomosiose bei einamosiose sąskaitose.
Bendras apyvartoje esančių pinigų kiekis priklauso nuo to, kaip apibrėžiamas pinigų kiekis, t.y. kokie aktyvai įtraukiami į jų apibrėžimą.
Centrinis bankas - tai speciali vyriausybinė ar kvazivyriausybinė (t.y. netikra, tariama) institucija finansų sistemoje, reguliuojanti mainų priemones. Pagrindinis CB tikslas - šalies pinigų ir bankų sistemų valdymas.
Galima išskirti keletą CB veiklos funkcijų:
- Pagrindinė funkcija - pinigų leidimas (emisija): kaip taisyklė, emisijos teisė suteikiama tik vienam bankui, nes priešingu atveju galėtų sutrikti pinigų rinkos funkcionavimas.
- Pinigų pasiūlos kontrolė - ji svarbi todėl, kad jos dėka galima daryti įtaką palūkanų normai, valiutų keitimo normai, infliacijai ir verslo ciklui.
- Užsienio valiutų keitimo rinkų, kuriose parduodami skirtingų šalių pinigai, veikimas.
Yra du pagrindiniai pinigų pasiūlos kontroliavimo metodai:
- laikantis metalo standarto, kai pinigų kainą lemia aukso ar sidabro kaina (šis metodas nebenaudojamas, kadangi nė viena šalis nebeturi metalo standarto);
- vertybinių popierių pirkimas ir pardavimas - svarbiausia dabartinė pinigų pasiūlos kontrolės priemonė.
Daugeliui šalių, ypač mažų ir su fiksuota valiutų keitimo sistema, ši funkcija lemia jų monetarinę politiką. Didesnės šalys turi daugiau laisvės ir galimybių manevruoti. Valiutų keitimo rinkos yra labai svarbios, sprendžiant sudėtingus ekonominius ir finansinius klausimus viršūnių lygmeniu.
ECB yra atsakingas už ES ekonominės ir pinigų politikos formavimą bei vykdymą, siekia išlaikyti stabilias kainas euro zonoje ir tokiu būdu palaikyti euro perkamąją galią.
Kad būtų įgyvendinti šie tikslai, ECB atlieka tokias misijas:
- formuoja ir įgyvendina euro zonos pinigų politiką;
- atlieka užsienio valiutos keitimo operacijas, saugo ir valdo oficialias euro zonos šalių užsienio valiutų atsargas;
- euro zonoje leidžia banknotus;
- rūpinasi, kad mokėjimo sistemos veiktų sklandžiai.
Lietuvos Respublikos bankų sistemą sudaro centrinis bankas ir komerciniai bankai. Lietuvos Respublikoje LB yra Lietuvos bankas (LB), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, atsakingas LR Seimui, vadovaujasi LR Konstitucija ir yra nepavaldus LR Vyriausybei bei kitoms valstybės vykdomosios valdžios įstaigoms.
LB turi išskirtinę teisę leisti pinigus, o jo pagrindinis tikslas - siekti pinigų stabilumo, t.y. užtikrinti patikimą pinigų rinkos, kredito ir atsiskaitymo sistemos funkcionavimą, palaikant vyriausybės vykdomą politiką.
Pinigų plovimo schema
LB atlieka šias pagrindines funkcijas:
- išleidžia į apyvartą ir išima iš apyvartos LR pinigus;
- formuoja ir vykdo pinigų politiką;
- nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;
- organizuoja LR Vyriausybės išleidžiamų vertybinių popierių pardavimą, išpirkimą, bei palūkanų už jas išmokėjimą;
- įgyvendina pinigų politiką, tvarkydamas pinigų ir kredito apyvartą atviros rinkos operacijomis ir kitomis priemonėmis;
- kontroliuoja užsienio valiutos režimo laikymąsi;
- valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;
- renka ir skelbia pinigų bei finansų statistiką;
- sudaro LR mokėjimų balansą ir t.t.
LB įstatinis kapitalas 50 mln. litų formuojamas iš LR valstybės lėšų.
LB pajamas sudaro:
- palūkanos, gautos už užsienio valiutos atsargas, laikomas užsienyje;
- palūkanos, gautos už kituose bankuose laikomus indėlius ir bankams išduotas paskolas;
- pajamos, gautos už pinigų leidimo organizavimą;
- pajamos, gautos už operacijas užsienio valiuta, tauriaisiais metalais, vertybiniais popieriais ir įstatymų numatyta tvarka išduotas garantijas;
- pajamos, gautos už operacijas, neprieštaraujančias įstatymams.
LB išlaidas sudaro:
- palūkanos, mokamos už kredito įstaigų indėlius ir banko darbuotojų indėlius, laikomus LB;
- išlaidos užsienio operacijoms vykdyti;
- palūkanos už užsienio paskolas;
- išlaidos, susijusios su operacijomis užsienio valiuta;
- išlaidos, susijusios su banknotų gamyba;
- materialinių vertybių amortizacija;
- bendros eksploatacijos išlaidos;
- išlaidos personalui ir kt. specifinės išlaidos.
Taigi nesunku pastebėti, kad kiekvieno CB tikslas - ne pelno siekimas, bet pinigų leidimas ir jų pasiūlos reguliavimas. Jis nėra pavaldus vyriausybei, taigi gali vykdyti nepriklausomą monetarinę politiką, ginti ne vyriausybės, bet nacionalinės ekonomikos interesus.
Komercinis bankas yra akcinio kapitalo pagrindu veikianti įmonė, kuri verčiasi indėlių bei kitų grąžintinų lėšų priėmimu ir paskolų teikimu bei prisiima su tuo susijusią riziką ir atsakomybę, taip pat verčiasi kita Komercinių bankų įstatyme nustatyta veikla.
Banko steigėjais gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys bei užsienio bankai.
Iš pagrindinių komercinių bankų Lietuvoje paminėtini „Hansabankas”, bankas „Snoras”, „Sampo” bankas, „NORD/LB Lietuva” ir kt.
Komercinių bankų, dalyvaujančių „Bankų konkurencijos” varžybose, veiklą prižiūri Centrinis bankas, kuris gali nustatyti šiuos privalomus vykdyti normatyvus:
- Centrinio Banko indėlių palūkanų norma.
- Centrinio Banko paskolų palūkanų norma.
- Indėlių rezervų norma.
- Kapitalo rezervų norma.
Centrinio Banko indėlių palūkanų norma - tai palūkanų norma, kurią Centrinis Bankas moka už jame depozituojamas perteklines komercinių bankų lėšas.
Lėšų perteklius susidaro, kai komercinis bankas priima daugiau indėlių, nei suteikia paskolų. „Bankų konkurencijos” modeliavimo metu komerciniame banke susidaręs lėšų perteklius yra automatiškai padedamas į Centrinį Banką. Paprastai Centrinio Banko indėlių palūkanų norma yra labai maža, todėl patartina surenkamas lėšas skolinti, o ne laikyti Centriniame Banke.
Centrinio Banko paskolų palūkanų norma - tai palūkanų norma, kurią komerciniai bankai moka Centriniam Bankui už iš jo gaunamas paskolas. Paskola iš Centrinio Banko imama, kai komerciniame banke susidaro lėšų stygius, t.y. išduodamos paskolos viršija surenkamus indėlius.
tags: #turtas #materialieji #aktyvai