Turto Pasidalijimas Notarine Tvarka: Kas Svarbu Žinoti

Gali būti įvairių situacijų sutuoktinių gyvenime, kai tenka turtą pasidalinti ir nuspręsti kiek, kuriam ir kokio turto turėtų tekti. Bendras turtas gali būti pasidalinamas sutuoktiniams sudarant turto padalinimo sutartį notarine tvarka. Ją galima sudaryti tiek santuokos nutraukimo metu, tiek santuokos nenutraukiant. Turtas, pasidalytas sutuoktinių gyvenant susituokus, tampa asmenine jų nuosavybe, todėl, nutraukiant santuoką, nebedalijamas. Sutuoktiniai gali pasidalinti bet kokį turtą: kilnojamąjį, nekilnojamąjį, įmonės ir pan. Taip pat gali būti pasidalinama tik dalis turto arba visas tuo metu esantis turtas.

Įstatyminis Sutuoktinių Turto Režimas

Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas iš esmės reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Laikoma, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Turto Padalinimo Sutartis

Bendras turtas gali būti pasidalinamas sutuoktiniams sudarant turto padalinimo sutartį notarine tvarka. Ją galima sudaryti tiek santuokos nutraukimo metu, tiek santuokos nenutraukiant. Turtas, pasidalytas sutuoktinių gyvenant susituokus, tampa asmenine jų nuosavybe, todėl, nutraukiant santuoką, nebedalijamas. Sutuoktiniai gali pasidalinti bet kokį turtą: kilnojamąjį, nekilnojamąjį, įmonės ir pan. Taip pat gali būti pasidalinama tik dalis turto arba visas tuo metu esantis turtas. Svarbu, kad turto padalinimo sutartimi sutuoktiniai negali išspręsti būsimo turto režimo, t. y. pasidalinti turtą, kuris bus sukurtas ateityje.

Santuoką nutraukiant tarpusavio sutarimu yra sudaroma santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurioje, be kitų klausimų, privalo būti aptartas viso bendro turto ir prievolių pasidalinimas. Tokia sutartis yra tvirtinama teismo.

Sutuoktinių Lygiateisiškumo Principas

Kiek sutuoktiniai yra laisvi susitarti dėl dalinamo turto dalių ar koks turtas kuriam atitenka? Ar gali sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, atitekti visas turtas, o kitam sutuoktiniui - jokio turto? Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų.

Įstatymai įtvirtinta sutuoktinių lygiateisiškumo principą. Sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises, turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę vienas kitam ir vaikams visais šeimos gyvenimo klausimais. Šis principas reiškia ir tai, kad sutuoktiniai gali sutarimu spręsti santuokoje įgyto turto pasidalijimo klausimus. Įstatymai nedraudžia nukrypti nuo lygių sutuoktinių dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje principo. Tačiau toks sutuoktinių susitarimas turi neprieštarauti viešajai tvarkai, nepažeisti sutuoktinių ar vieno arba abiejų sutuoktinių kreditorių teisėtų interesų.

Turto pasidalijimas, kuriuo sutuoktiniui - skolininkui nepagrįstai atitenka mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti, gali pažeisti kreditoriaus interesus.

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Be to, teismas padalija bendrą sutuoktinių turtą, esant sutuoktinių kreditorių reikalavimui.

Turto Padalijimas Skyrybų Metu

Skyrybų metu įprasta dalinti vyro ir žmonos turtą (ir skolas) per pusę. Vyras ar žmona gali papildomai gauti tą turtą, kuris buvo įsigytas ar pagamintas vien to sutuoktinio dėka (t.y. vien dėl jo pinigų, darbo, ryšių):

• Turtą, kurį jis vienas paveldėjo po santuokos;
• Turtą, kurį jis gavo kaip žalos atlyginimą ar panašias išmokas (pvz. vyrą partrenkė automobilis ir jam už tai priteisė iš vairuotojo kompensaciją; žmona skyrybų atveju į šią kompensaciją negalės pretenduoti);
• Turtą, kurį jis įsigijo už savo lėšas, sukūrė savo darbu ir pan. Verta atkreipti dėmesį, kad “savo lėšos” - tai pinigai, įgyti pagal šiuos punktus.

Likęs turtas dažniausiai yra bendroji jungtinė nuosavybė ir paprastai per skyrybas dalijamas per pusę. Tai apima santuokos metu gautas/įgytas pensijas, atlyginimus, buto nuomos pajamas, įmonių akcijas, dividendus.

Net ir asmenine vieno sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dažnai būna pagerintas kito sutuoktinio arba abiejų bendrai:

1. Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinių asmeninė nuosavybė, yra iš esmės pagerintas kito sutuoktinio dėka (ar abiejų bendrai), tai jis pripažįstamas abiejų bendru turtu.
2. Jeigu turtas, kuris yra vieno sutuoktinių asmeninė nuosavybė, yra šiek tiek pagerintas kito sutuoktinio dėka, tai jis netampa bendru, bet pagerinusiam sutuoktiniui priteisiama kompensacija. Tarkime, jei vyras perdažė žmonos butą, tai vyrui už tai gali būti priteista kompensacija, bet butas liks žmonai.
3. Jeigu turtas, kuris yra bendra nuosavybė, iš esmės pagerintas vieno sutuoktinių dėka, tai tam sutuoktiniui gali būti priteista didesnė to turto dalis.

Turtas, kuris yra glaudžiai susijęs su vieno sutuoktinių asmeniniu gyvenimu, jam ir lieka [CK 1.120 1]. Tai, pavyzdžiui, jo drabužiai, namų apyvokos daiktai, profesinės veiklos/verslo daiktai ir lėšos. Taip pat asmenišku turtu laikoma intelektinė nuosavybė (autorių teisės, patentai, prekių ženklai).

Mažiau turto atitinkamai priteisiama tam sutuoktiniui, kuris dalį bendro turto prarado [CK.123 3/4]: dėl savo aplaidumo, nesąžiningumo ar kitų priežasčių sumažino šeimos pajamas, dalį bendro turto padovanojo, sunaudojo asmeniškai ir pan. Taip pat mažiau turto priteisiama tam sutuoktiniui, kuris iš bendro turto mokėjo sau paskirtas baudas, atlygino žalą (pvz.

Kas parašyta aukščiau galioja, jeigu nėra vedybinės sutarties. Tokia sutartis gali viską iš esmės pakeisti, jei ji yra, dažniausiai ja ir vadovaujamasi dalijant turtą.

Svarbu atsiminti, kad skyrybos - tai svarbus gyvenimo pokytis, kuris dažnai sukelia ne tik emocinį, bet ir teisinį stresą. Vienas dažniausių klausimų - kiek trunka skyrybos? Atsakymas priklauso nuo daugelio veiksnių: sutuoktinių sutarimo, turto ir vaikų, pasirinkto proceso (teisminio ar administracinio) ir net šalies, kurioje vykdomos skyrybos.

Jeigu sutuoktiniai nesutaria dėl esminių klausimų, skyrybų procesas pereina į ginčo lygmenį. Ar turite nepilnamečių vaikų? Ar turtas pasidalintas? Ar procesas vyksta Lietuvoje ar užsienyje? Ar turite teisinę pagalbą? Kartais nutinka taip, kad net ir paprastas skyrybų procesas tampa ilgas bei sudėtingas. Pagrindinės vilkinimo priežastys - viena šalis vengia bendradarbiauti, neatvyksta į posėdžius, nepateikia dokumentų ar sąmoningai trukdo procesui.

Jei vienas sutuoktinis gyvena užsienyje, tai dar nereiškia, kad procesas būtinai bus sudėtingesnis. Teismas Lietuvoje gali nagrinėti bylą, jei vienas iš sutuoktinių turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba yra Lietuvos pilietis. Vidutiniškai tokios skyrybos Lietuvoje trunka 3-6 mėnesius, jei nėra ginčų.

Šiuo metu Lietuvoje nėra visiškai elektroninių skyrybų, bet kai kurie žingsniai (dokumentų pateikimas, konsultacijos su teisininkais) gali būti atliekami nuotoliniu būdu. Tai leidžia taupyti laiką ir pagreitinti procesą.

Sutuoktinių Turto Teisiniai Režimai

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) nustato dviejų rūšių sutuoktinių turto teisinį režimą: pagal įstatymą ir pagal sutartį. CK 3.83 straipsnyje nustatyta sutuoktinių teisė nustatyti turto teisinį režimą sudarant vedybų sutartį. Ją sudarius sutuoktiniai išvengia teisės normų taikymo, reguliuojančių sutuoktinių turto teisinį režimą pagal įstatymą. Tai yra, sutartyje nustatytam turto teisiniam režimui taikomas pirmumas.

Nuosavybės teisė gali būti asmeninė ir bendroji. „Bendro krepšio“ taisyklė taikoma turtui, kurį sutuoktiniai įgyja sudarę santuoką. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas sudarius santuoką, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad jų bendro turto nuosavybės dalys nėra nustatytos. Todėl kiekvienas sutuoktinis turi lygias teises turtą naudoti 50/50, valdyti bei juo disponuoti. Tokio turto nuosavybės dalys yra nustatomos tik dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę.

Asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė yra turtas, atitinkantis vieną iš dviejų kriterijų. Tai turto įsigijimo momentas arba turto įsigijimo pagrindas. Turtas, įgytas iki santuokos, yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Turtas, įgytas susituokus, tačiau kurio įgijimo pagrindas patvirtina, kad jis įgytas kaip asmeninė nuosavybė, laikomas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Koks turtas laikomas asmenine nuosavybe nustato CK 3.89 straipsnis. Turtas, kuris pripažįstamas asmenine sutuoktiniu nuosavybe, nutraukiant santuoką nedalytinas.

Bendro jungtinio turto padalijimo klausimas išsprendžiamas nepriklausomai nuo to, kokiu būdu nutraukiama santuoka. (Santuoka gali būti nutraukta bendru sutuoktinių sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu ir dėl sutuoktinio (sutuoktiniu) kaltės). Pažymėtina, jog sutuoktiniai gali pasidalinti turtą ir sutartimi, patvirtinta notarine tvarka, iki nutraukiant santuoką. Tokiu atveju sutartimi pasidalintas turtas jau nebus dalinamas.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai. Nutraukiant santuoka bendru sutikimu, turi būti pateikta ir sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurioje be kitų klausimų turi būti susitarta ir dėl turto padalinimo. Teismas, nutraukdamas santuoką, patvirtina pateiktą sutartį.

Nutraukiant santuoką kitais būdais ir nesant turto padalijimo sutarties, vadovaujamasi CK 3.118 straipsnyje įtvirtinta turto padalijimo tvarka. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. Skyrybų metu, turto sąvoka apima: aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma.

Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Likęs turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus kai leidžiama nukrypti nuo lygių dalių principo.

Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga. Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurios leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, kiekvienu atveju būtina nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apginti sutuoktinio ir/ar vaiko interesus. Vadinasi, skyrybu proceso metu turi būti išskiriami pakankamai aiškūs nukrypimo nuo lygių dalių kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis.

Pažymėtina, kad sutuoktinių gaunamos pajamos - turtine padėtis, kuri CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įvardyta kaip pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl tai yra reikšminga aplinkybė.

P.S. Turto padalijimas, skyrybų metu. Informacija pagrįsta teisės aktų bei teismų praktikos analize . Kreipkitės telefonu +370 683 02037 arba el.

Štai lentelė, apibendrinanti turto padalijimo principus skyrybų metu:

tags: #turtas #pasidalintas #notarine #tvarka