Turtingiausias Italijos Regionas BVP: Lombardijos Ekonominė Galia Europos Kontekste

Valstybės valdymas ir jo sėkmė yra tiesiogiai susiję su daugybe ekonominių, socialinių ir geopolitinių elementų, tarp jų ir teritorinių vienetų ugdymu. Apibendrinant, galima teigti jog Europos Sąjungos šalių pasidalijimas į regionus yra naudingas ne tik patiems regionams, bet visai ES. Sukurtos naujos darbo vietos, didesni atlyginimai, savo regioninių privalumų išnaudojimas - tai tik keletas naudingų aspektų.

Šiame straipsnyje aptarsime, kuris Italijos regionas yra turtingiausias pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP), palyginsime jį su kitais turtingiausiais Europos regionais ir išanalizuosime regionų ekonominius skirtumus.

Prieš 146 metus Italija iš keleto atskirų karalysčių tapo vientisa Romos valdoma valstybe. Spalio 22 d. Venete ir Lombardijoje vyko referendumai dėl didesnės šių regionų autonomijos. Gyventojai beveik vienbalsiai (daugiau nei 95 proc.) pasisakė už autonomiją, o Venete prie balsadėžių pasirodė gana solidi rinkėjų dalis - 58 proc. Tačiau Italijos pavyzdys išsiskiria - autonomijos norima dėl ekonominių priežasčių.

Venetas ir Lombardija, kartu turintys apie 15 mln. gyventojų, yra turtingiausi valstybės regionai ir sukuria apie 30 proc. šalies BVP. Tarp Šiaurės ir Pietų Italijos atsivėręs gerovės plyšys platėja, ir tai reiškia, jog daugiau pinigų keliauja pietų kryptimi.

Italijos žemėlapis

„Eurostat“ skelbia bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui rodiklius: Vilniaus regionas priklauso tai pačiai grupei, kaip Stokholmas, Suomijos Helsinkis-Uusimaa, Varšuva, Berlynas ir Lombardija - turtingiausias ir ekonomiškai pažangiausias Italijos regionas su antru pagal dydį šalies miestu Milanu.

ES Regionų Palyginimas Pagal BVP

Atsižvelgiant į Europos Sąjungos duomenis, galima palyginti įvairių regionų BVP vienam gyventojui:

• Prahoje (Čekija) BVP vienam gyventojui siekia 43,200 eurų.
• Bratislavoje (Slovakija) - 41,800 eurų.

Duomenys rodo, kad rytiniai ir pietiniai Airijos (BVP - 37,000 eurų) regionai yra žymiai turtingesni už Vokietijos regionus (BVP - 29,000 eurų). Nepaisant to, 15 skurdžiausių ES regionų vis dar išlieka buvusiose komunistinėse šalyse. Žemiausio BVP bloko regionas - Severozapadenas Bulgarijoje. Pasak Pasaulio banko, žemiausio BVP regionas pasaulyje yra Burundija, kur BVP siekia vos 121 eurą vienam gyventojui.

Turtingiausi Regionai

Turtingiausiu regionu remiantis 2006 metų duomenimis pripažintas Londonas, su 89,3 tūkst. eurų bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui, arba 336 proc. ES vidurkio. Po jo eina Liuksemburgas su 267 proc. ES vidurkio (71,8 tūkst. eurų BVP) Briuselis su 233 proc. ES vidurkio (59,4 tūkst.

2000-aisiais 4 regionai buvo ryškiai išsiveržę į priekį bendro vidaus produkto (BVP) lentelėje:

• Inner London regionas Didžiojoje Britanijoje (241%, arba 116% virš ES vidurkio);
• Bruxelles-Capitale regionas Belgijoje (218%, arba 97% virš ES vidurkio);
• Grand Duchy regionas Liuksemburge (195%, arba 70% virš ES vidurkio);
• Hamburgo regionas Vokietijoje (182%, arba 52% virš EES vidurkio).

Iš 24 regionų, viršijančių 125% vidurkį, 7 yra Vokietijoje, 3 - Italijoje, po 2 - Belgijoje, Olandijoje, Austrijoje, Suomijoje, bei D.Britanijoje, po 1 - Prancūzijoje, Airijoje, Liuksemburge ir Švedijoje.

Tačiau būtina atminti, kad kai kuriuose regionuose BVP duomenys gali būti išaugę dėl vartotojų antplūdžio. Vartotojų antplūdis šiuose regionuose ženkliai įtakoja BVP, pakeldamas jį į tokį lygį, kuris nebūtų pasiektas pačių regiono gyventojų. To pasėkoje BVP vienuose regionuose gali būti apskaičiuotas per didelis (pvz. Inner London), o kituose, kur minėti vartotojai gyvena - per mažas (pvz, Outer London, Kent, Essex).

Skurdžiausi Regionai

Skurdžiausi regionai yra Vidurio ir Rytų Europoje - Bulgarijoje, Rumunijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje. Rumunijos šiaurės rytuose vienam gyventojui tenka 2,9 tūkst. eurų BVP, o Bulgarijos šiaurės vakaruose - 2,6 tūkst. eurų BVP, arba 25 proc. ES vidurkio.

Tarp 50 regionų, kurie yra žemiau 75% ES vidurkio, yra visi 13 Graikijos regionų, taip pat 6 is 7 Portugalijos regionų. Dauguma kitų yra Vokietijoje (9 regionai), Ispanijoje (10 regionų), Italijoje (6 regionai). Didžiojoje Britanijoje tokie regionai yra keturi, Belgijoje - du, dar po vieną - Austrijoje bei Suomijoje. Apie 67mln. žmonių gyvena šiuose rregionuose, o tai sudaro apie 20% visos ES populiacijos.

5 regionų duomenys buvo tarp 50-75% ES vidurkio, 10 regionų (6 Rumunijoje, 4 - Bulgarijoje) duomenys nesiekė 25% ES-15 vidurkio.

Baltijos Šalys

Baltijos valstybės tarp neturtingiausių ES regionų nepatenka. Tuo tarpu Lietuvoje vienam gyventojui tenka 7,1 tūkst. eurų BVP, arba 55,5 proc. ES vidurkio, Latvijoje - 7 tūkst. eurų, arba 52,5 proc. ES vidurkio, Estijoje - 9,7 tūkst. eurų, arba 65,3 proc.

Kipras, Estija, Lietuva, Latvija, Malta ir Slovėnija - kiekviena šių šalių reprezentuoja po regioną.

ES žemėlapis

Vilniaus Regiono BVP

Per praėjusius metus Sostinės regione buvo sukurta 45,8 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) - 36,2 mlrd. eurų, BVP vienam gyventojui siekė 41,5 tūkst. eurų ir viršijo visų likusių šalies regionų vidurkius, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

E. Stonkutė pažymi, kad Lombardijos regiono rodiklis yra netgi mažesnis nei Vilniaus - 131,2. O ir minėtasis Suomijos regionas taip pat pasirodė kukliau (127,6). Tiesa, kaip matyti „Eurostat“ žemėlapyje, Vilnių lenkia Varšuva, Stokholmas, Nyderlandų Utrechtas, tačiau atsilieka Berlynas, Madrido regionas. Įspūdingi yra Airijos skaičiai, vietomis siekia 268.

E. Stonkutė tokį Vilniaus regiono iškilimą aiškina ne tik finansinių technologijų susitelkimu. Pasak jos, verslas orientuojasi į transporto, darbo jėgos, kompetencijų rodiklius.

Kalbant, kaip užtikrinti šį Vilniaus regiono ir Lietuvos augimą, ji akcentavo investicijas į inovacijas, mokslą, švietimą. „Kiek metame pinigų į gynybą, aš sakyčiau, mesti (tiek pat - red.) į mokslinius tyrimus (…). Būtume pirmieji dirbtinio intelekto sprendimuose, visame kame, ir aš manyčiau, kad noro ir tos vadinamos ekosistemos užtektų, bet tikrai reikėtų į tai investuoti šiek tiek pinigų“, - sako E. Stonkutė.

Euroregionai

Po Antrojo pasaulinio karo, stiprėjant pasauliniam ūkiui, pasienio teritorijos tapo ypač svarbios dar vienu požiūriu - jose pradėti kurti integraciniai regionai, apimantys dvi ar daugiau kaimyninių šalių pasienio teritorijų. Tokiu būdu XX a. pabaigoje sienos, skyrusios daugelį amžių valstybes iir tautas, tapo aktyvių ekonominių ir socialinių kontaktų zona, kurioje, be to, pagal bendradarbiavimo planus plėtojamas ūkis, kurio nauda projektuose dalyvaujančioms valstybėms yra didžiulė. Euroregionai tampa panašūs į valstybes valstybėse, nes turi savo administravimo organus, įstatymus, kartais prieštaraujančius pačių valstybių konstitucijoms. Bet nauda, kurią duoda šie regionai, šalių vyriausybes verčia laikytis lankstumo ir liberalumo politikos.

Jau dabar Europoje yra gerai žinomi Briuselio, Alpių, Viduržemio jūros ir kiti euroregionai. Pvz., Sarlotliuks regionas apima Saarą (VFR), Lotaringiją (Prancūzija) ir Liuksemburgą. Ne taip seniai pradėtas ugdyti Karpatų euroregionas, kuris jungia Vengrijos, Slovakijos, Lenkijos, Rumunijos ir Ukrainos pasienio teritorijas. Neabejotina, kad ši teritorija, margaspalvė tautine gyventojų sudėtimi, darbo įgūdžiais ir tradicijomis, skirtinga savo gamtiniais ir mineraliniais ištekliais, po kokių dešimties metų bus vienas svarbiausių Europos ekonominių regionų.

Regionų buvimo ir jų ugdymo būtinumą bei efektyvumą rodo netgi mažesnių už Lietuvą Danijos, Slovėnijos, Olandijos patirtis. Sparčiai regionai kuriami Estijoje, Latvijoje, Slovakijoje.

Lietuvos Ekonominiai Ryšiai

Pagrindine Lietuvos prekybos partnere, kaip ir jau keletą pastarųjų metų, išlieka Vokietija. Lietuvos eksportas į Vokietiją sudaro 16% viso šalies eksporto, o importas - 16,5% viso importo. Kiti pagrindiniai partneriai ES yra: Danija (6,2% eksporto ir 3,9% importo), Didžioji Britanija (5,1% eksporto ir 4,2% importo), Italija (4,2% eksporto ir 4,1% importo), Prancūzija (4,7% eksporto ir 3,6% importo), Švedija (4,2% eksporto ir 3,2% iimporto) ir Nyderlandai (3,5% eksporto ir 2,3% importo).

Svarbiausios prekių grupės, importuojamos iš ES šalių, yra: mašinos ir įrengimai, tekstilė ir jos gaminiai, transporto pramonės ir chemijos pramonės produkcija. 2002 metais šios prekių grupės sudarė 61% viso importo iš ES šalių.

Šiuose regionuose efektyviai naudojami gamtiniai, mineraliniai, darbo ištekliai, transporto sistema ir kt.

Lietuvai tapus ES nare ir siekiant pasivyti ES senbuves pagal pragyvenimo lygį yra būtina plėtoti bendradarbiavimą su ekonominiais rregionais, po truputį bandant išsikovoti vis didesnę rinkos dalį. Norint sukurti stabilią rinkos ekonomiką, Lietuvos valdžios institucijos privalo užtikrinti, kad prekybos ryšių ir glaudaus bendradarbiavimo su ekonominių ES regionų duodama nauda galėtų pasinaudoti visi gyventojai. Tolesnėje Lietuvos plėtros strategijoje numatyta skatinti tiek vietines, tiek užsienio investicijas, sudarant vienodas sąlygas investuotojams. Tikėkimės, jog atvira ir nediskriminacinė užsienio regionų ekonominė politika ženkliai prisidės prie tolesnio Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygio bei Lietuvos ekonominio pripažinimo pasaulyje didėjimo.

Pastaba: Duomenys gali skirtis priklausomai nuo šaltinio ir metų.

tags: #turtingiausias #italijos #regionas