Turto Administratoriaus Teisės ir Pareigos Gauti Informaciją Lietuvoje

Bankroto procesas yra sudėtingas ir apima daugybę aspektų, įskaitant ir ilgalaikio turto likimą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip ilgalaikis turtas traktuojamas bankroto atveju Lietuvoje, remiantis teismų praktika ir galiojančiais įstatymais.

Bankroto Bylos Iškėlimas ir Nemokumo Nustatymas

Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumas apibrėžiamas JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje kaip būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismas 2023 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-196-828/2023 konstatavo įmonės UAB „Perliukas“ nemokumą, nes jos turto vertė buvo 25 140 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 117 396 Eur. Teismas atsižvelgė į tai, kad įmonė iš esmės nevykdo komercinės veiklos, leisiančios jai vykdyti savo prievoles ateityje.

Ilgalaikio Turto Arestas ir Perdavimas Nemokumo Administatoriui

Iškėlus bankroto bylą, iki teismo nutarties įsiteisėjimo dienos areštuojamas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Įmonės valdymo organams nustatomas 10 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Jeigu valdymo organai nustatytu terminu neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Įkeisto Turto Perdavimas Įkaito Turėtojui

Juridinių asmenų nemokumo įstatymas numato specialią tvarką įkeisto turto perdavimui įkaito turėtojui. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1365-407/2021 nagrinėjo ginčą dėl bankrutuojančios UAB „ARVI KALAKUTAI“ komanditinės ūkinės bendrijos kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo buvo patvirtinta įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojui tvarka.

Kreditoriai J. B. ir UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ skundė šį nutarimą, teigdami, kad ketinamas perduoti turtas yra naudojamas B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB ūkinėje komercinėje veikloje, todėl nutarimas neatitinka JANĮ 97 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos sąlygos. Jie taip pat teigė, kad kreditorė UAB „Imlitex“ sutiko perimti turtą už 3 037 824 Eur, atsisakydama perimti nematerialųjį turtą (prekės ženklus), kurių rinkos vertė yra 2 200 000 Eur (ir kurių dalis yra neįkeisti UAB „Imlitex“).

Kauno apygardos teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi pareiškėjų skundus atmetė. Teismas nustatė, kad pirmasis kreditorių susirinkimas leido B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB vykdyti ūkinę komercinę veiklą iki turto perdavimo įkaito turėtojai dienos, pareiškėjai šiam kreditorių nutarimui pritarė, nutarimo neskundė, todėl nemokumo administratorius yra įpareigotas vykdyti kreditorių susirinkimo valią iki turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo su įkaito turėtoja dienos.

Apeliacinis teismas pažymėjo, kad JANĮ nedraudžia turto, kuris bus perduodamas įkaito turėtojui, naudoti ūkinėje komercinėje veikloje. Be to, turto naudojimas ūkinėje komercinėje veikloje negali būti kliūtis turto perdavimui įkaito turėtojai, kadangi ūkinė komercinė veikla gali būti vykdoma tik iki turto perdavimo dienos, t. y. ji baigiama dieną prieš turto perdavimą.

Teismas taip pat nustatė, kad vertė, už kurią įkaito turėtoja sutiko perimti turtą, nebuvo neteisėtai modifikuota, todėl įkaito turėtojos reikalavimas nebus tenkinamas mažesne apimtimi, nei reikalauja įstatymas. Dėl to teismas atmetė pareiškėjų skundo argumentą, kad skundžiamu nutarimu buvo pažeistas JANĮ 97 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kaip neatitinkantį faktinių aplinkybių.

Apeliaciniai skundai buvo atmesti, paliekant galioti apygardos teismo nutartį.

Administravimo Išlaidos ir Jų Apmokėjimas

Svarbus aspektas yra administravimo išlaidų apmokėjimas. JANĮ 97 straipsnio 5 dalis ir 98 straipsnis reglamentuoja administravimo išlaidų priskyrimą perduodamam įkeistam turtui. Įkeisto turto perdavimas įkaito turėtojui įmanomas tik išsprendus administravimo išlaidų priskyrimo perduodamam įkeistam turtui klausimą.

B UAB „ARVI KALAKUTAI“ KŪB kreditorių susirinkimas patvirtintoje turto perdavimo tvarkoje nenumatė, kad išskaitomos išlaidos nebus apmokamos įkaito turėtojo. Tvarkoje numatyta, kad atsižvelgiant į tai, jog po įkeisto turto perdavimo liks ženkli dalis kito įkeisto turto (prekės ženklai), kintamas atlygis administratoriui bei išlaidų paskirstymo proporcija bus galutinai apskaičiuota gavus paskutines bankroto proceso lėšas, kaip tai numatyta JANĮ 99 straipsnyje.

Teismas konstatavo, kad ši aplinkybė negali būti laikoma įkaito turėtojo atleidimu nuo jau patvirtintų ir privalomų apmokėti administravimo išlaidų apmokėjimo. Įkaito turėtojas apmoka administravimo išlaidas pagal nemokumo administratoriaus pateiktą sąskaitą ir tik tada, kai įsiteisėja kreditorių susirinkimo sprendimas tiek dėl įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojui, tiek dėl išskaitomų išlaidų patvirtinimo.

Turto Vertinimas

Nemokumo administratorius privalo pateikti kreditoriams turto vertinimo ataskaitas. Nors kreditorių susirinkimo nutarimų projektuose nebūtinai turi būti konkretus nutarimas pritarti turto vertinimo ataskaitų išvadoms, suformuotas nutarimo projektas pritarti turto vertintojo pateiktai turto rinkos vertei laikytinas pritarimu turto vertinimo ataskaitos išvadoms.

Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kas turi būti pateikta turto vertinimo ataskaitoje, vienas iš privalomų elementų - išvada dėl turto vertės. Todėl, kreditoriai, pritardami turto vertintojo pateiktai turto rinkos vertei, pritarė ir vertinimo ataskaitos išvadai dėl turto vertės.

Bazinio Atlygio Nustatymas Nemokumo Administatoriui

Nutartimi, kuria iškeliama bankroto byla, kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis). JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais.

Pavyzdžiui, UAB „Perliukas“ bankroto byloje AVNIS apskaičiuotas bazinio atlygio nemokumo administratoriui dydis sudarė 4 200 Eur.

Svarbiausi aspektai, susiję su ilgalaikiu turtu bankroto atveju:

• Bankroto byla keliama, jei įmonė nemoki, t. y. negali vykdyti turtinių prievolių arba įsipareigojimai viršija turtą.
• Iškėlus bankroto bylą, areštuojamas ilgalaikis turtas.
• Valdymo organai privalo perduoti turtą nemokumo administratoriui.
• Įkeistas turtas gali būti perduodamas įkaito turėtojui, laikantis JANĮ reikalavimų.
• Būtina tinkamai įvertinti turtą ir nustatyti administravimo išlaidas.
• Teismas nustato bazinį atlygį nemokumo administratoriui.

Ši informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija.

Dokumentų Perdavimas Bankroto Metu

Bankroto procesas - tai sudėtingas ir dažnai emociškai įtemptas laikotarpis tiek įmonės vadovybei, tiek jos darbuotojams bei kreditoriams. Vienas iš esminių šio proceso etapų yra dokumentų perdavimas bankroto metu. Šis veiksmas nėra vien formalumas - tai būtina sąlyga skaidriam bankroto administravimui ir tinkamai suinteresuotų šalių interesų apsaugai.

Dokumentai - tai visos įmonės veiklos atspindys. Buhalteriniai duomenys, sutartys, darbuotojų bylos, turto sąrašai, skolos ir kiti dokumentai leidžia bankroto administratoriui įvertinti tikrąją įmonės padėtį. Be šių duomenų neįmanoma sąžiningai paskirstyti turto kreditoriams, nustatyti skolininkų, įvertinti veiklos teisėtumo ar atsekti galimus pažeidimus.

Privalomi Dokumentai

Dokumentų perdavimas bankroto metu apima platų dokumentų spektrą, priklausomai nuo įmonės veiklos pobūdžio, tačiau egzistuoja keletas esminių kategorijų, kurios yra privalomos:

• Finansiniai dokumentai: balansai, pelno (nuostolių) ataskaitos, sąskaitos faktūros, mokesčių deklaracijos, banko išrašai bei paskolų sutartys.
• Personalo dokumentai: darbo sutartys, atlyginimų žiniaraščiai, darbo laiko apskaitos duomenys, atostogų grafikai bei darbuotojų bylos.
• Turto dokumentai: tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio turto sąrašus, pirkimo-pardavimo dokumentus bei nuomos sutartis.
• Sudarytos sutartys ir įsipareigojimai su klientais, tiekėjais ar kitais verslo partneriais.
• Teisiniai dokumentai: įmonės steigimo dokumentai, įstatai, akcininkų susirinkimų protokolai.
• Visa verslo korespondencija: raštai, susirašinėjimas su institucijomis, pretenzijas, teisines bylas.
• Skaitmeniniai duomenys: apskaitos programos, el. pašto paskyros bei debesų saugyklų prieigos.

Tokia situacija pasitaiko, ypač jei įmonės veikla buvo vykdoma neatsakingai arba dokumentai nebuvo tinkamai saugomi. Vis dėlto tai neatleidžia nuo atsakomybės. Vadovas turi pateikti paaiškinimą, kur ir kada dokumentai galėjo būti prarasti ir imtis veiksmų atkurti bent svarbiausią informaciją.

Įstatymai aiškiai numato, kad neperdavus dokumentų, įmonės vadovui gali grėsti civilinė, administracinė ar net baudžiamoji atsakomybė. Tai gali reikšti ne tik pinigines baudas, bet ir asmeninės atsakomybės taikymą už galimus nuostolius ar trukdymą vykdyti bankroto procedūrą. Be to, bankroto administratorius gali kreiptis į teisėsaugos institucijas, jei įtariama, kad dokumentai buvo tyčia paslėpti ar sunaikinti.

Dažnos Klaidos

Viena iš dažniausių klaidų - per vėlus dokumentų perdavimas. Įstatymas numato, kad įmonės dokumentai turi būti perduodami bankroto administratoriui nedelsiant, iškėlus bankroto bylą. Norint išvengti šios klaidos paruoškite pagrindinių dokumentų rinkinį ir stebėkite teismo sprendimus dėl bankroto bylos eigos.

Kita dažna klaida - perduodami tik dalis reikiamų dokumentų. Dažniausiai tai būna buhalterinė apskaita, tačiau neįtraukiami kiti svarbūs duomenys - darbo sutartys, sutartys su partneriais, turto dokumentai ar net el. pašto prieigos.

Dažnai dokumentai perduodami netvarkingi - trūksta dalių, jie neišsamūs, pasenę ar be komentarų. Tokiu atveju bankroto administratorius turi papildomai skirti laiką aiškinimuisi, o tai gali stabdyti procesą.

Šiuolaikinėje įmonėje daugybė svarbios informacijos saugoma elektroninėje erdvėje: el. pašto paskyros, debesų saugyklos, buhalterinės programos, CRM sistemos.

Nemokumo administratoriaus skyrimo tvarka

Nutartimi, kuria iškeliama bankroto byla, kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis). JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktu, jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais.

Administratoriaus teisės ir pareigos

Administratorius turi teisę gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, Lietuvos statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito įstaigų, finansų ir draudimo įmonių, teisės aktų nustatyta tvarka reikalingus duomenis apie jo administruojamos bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės vykdytą ir vykdomą veiklą, buvusius ir esamus darbuotojus, turėtą ir turimą turtą ir pan., taip pat iš šiame punkte nurodytų asmenų gauti šios įmonės dokumentų, teiktų ataskaitų, informacijos, tikrinimo aktų ir pan.

Mokesčių administratoriaus teisės ir pareigos

Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, privalo:

• skatinti savanorišką mokesčių sumokėjimą;
• nepažeisti mokesčių mokėtojo teisių;
• tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų;
• pagal savo kompetenciją ginti teisėtus valstybės interesus;
• užtikrinti informacijos apie mokesčių mokėtoją slaptumą;
• naudotis savo teisėmis tik tiek, kiek tai susiję su jam pavestomis funkcijomis;
• atlikdamas savo funkcijas, stengtis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą;
• užtikrinti, kad būtų laikomasi asmens duomenų tvarkymo reikalavimų, ir įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines duomenų saugumo priemones ir kitas 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) duomenų valdytojui nustatytas prievoles;
• vykdyti kitas Mokesčių administravimo ir kituose įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytas pareigas.

Mokesčių administratorius (jo pareigūnas), atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę:

• gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, mokesčių administravimo ir kitoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kitų konkrečiai įvardytų asmenų, įskaitant naudos gavėjus, turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informacija;
• šio Įstatymo nustatyta tvarka patekti į mokesčių mokėtojo teritoriją, pastatus ir patalpas;
• laikinai paimti iš mokesčių mokėtojo finansinės apskaitos (toliau - apskaita), sandorių ir kitus mokesčių apskaičiavimo teisingumo patikrinimui ir mokestiniam tyrimui atlikti reikalingus dokumentus;
• užantspauduoti ir (ar) užplombuoti mokesčių mokėtojo dokumentų, vertybinių popierių, pinigų ir materialinių vertybių saugojimo vietas, patalpas, įrengimus;
• uždaryti teritoriją ar jos dalis;
• paimti produkcijos (prekių) mėginius ar pavyzdžius, atlikti kontrolinius pirkimus;
• daryti žymas mokesčių mokėtojo dokumentuose, kad būtų išvengta jų klastojimo;
• duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti;
• duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais;
• priverstinai išieškoti iš asmenų mokestines nepriemokas;
• atlikti pats arba pareikalauti iš kitų kompetentingų institucijų atlikti kontrolinius matavimus, kompiuterinių programų bei jų duomenų patikrinimus, materialinių vertybių inventorizaciją ir kitus faktinius tikrinimus;
• įrengti skaitiklius bei matavimo prietaisus mokesčių mokėtojo saugyklose, produkcijos laikymo vietose, kituose veiklai naudojamuose įrenginiuose;
• kai kyla įtarimas, kad pažeidžiami teisės aktai, už kurių įgyvendinimą atsakingas mokesčių administratorius, centrinio mokesčių administratoriaus patvirtinta operatyvaus patikrinimo atlikimo tvarka stabdyti transporto priemones, jas tikrinti;
• sulaikyti ir tikrinti prekes bei jų dokumentus;
• kai kyla pagrįstas įtarimas, kad asmens pajamos nėra apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka ar turtas įsigytas už įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas lėšas, nurodyti asmenims pateikti centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta forma ir tvarka paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti;
• kreiptis į mokesčių mokėtoją, kitus fizinius ir juridinius asmenis (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) ir duoti nurodymus pašalinti aplinkybes ir sąlygas, trukdančias mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo funkcijas;
• taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus;
• finansų ministro nustatyta tvarka perduoti atstovavimo pagrindais arba perleidžiant reikalavimo teisę mokesčių mokėtojo mokestinių nepriemokų išieškojimą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui;
• pagal savo kompetenciją pareikšti ieškinį teismui dėl sandorio ar jo dalies pripažinimo negaliojančiu;
• būti ieškovu ar atsakovu teisme kitose bylose;
• atlikti mokestinį tyrimą;
• nepažeisdamas įstatymų garantuojamo asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;
• atleisti mokesčių mokėtoją ar trečiąjį asmenį nuo mokesčių administratoriaus kompetencijai priklausančiuose įgyvendinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymo, jeigu tinkamas mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės įvykdymas užtikrinamas centrinio mokesčių administratoriaus pripažintomis lygiavertėmis alternatyviomis priemonėmis;
• centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka priimti automatizuotu duomenų tvarkymu, įskaitant profiliavimą, grindžiamus sprendimus;
• užkardydamas galimai neteisėtus asmenų veiksmus ir saugodamas valstybės finansų sistemą nuo galimos žalos, analizuodamas mokestines rizikas ir mokesčių mokėtojų elgseną, nustatydamas kontrolės prioritetus ir vykdydamas pridėtinės vertės mokesčio skirtumo grąžinimo kontrolę, atlikdamas mokestinį tyrimą ir (ar) mokestinį patikrinimą, vykdydamas susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio procedūrą, taip pat administruodamas jo kompetencijai priskirtinus mokesčius, gauti, atsižvelgiant į konkretų asmens duomenų gavimo poreikį, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenis apie mokesčių mokėtojams (fiziniams ir juridiniams asmenims) pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl galimo sukčiavimo, neteisėto praturtėjimo, nusikalstamų veikų ekonomikai ir verslo tvarkai, nusikalstamų veikų finansų sistemai, taip pat apie mokesčių mokėtojams (fiziniams ir juridiniams asmenims) priimtus ir įsiteisėjusius apkaltinamuosius nuosprendžius dėl šių nusikalstamų veikų;
• naudotis kitomis mokesčių ir kitų įstatymų suteiktomis teisėmis.

Kai prasideda bankroto procesas, fizinis asmuo privalo atsakingai valdyti ir naudoti savo turimą turtą. Privalo pateikti administratoriui visus dokumentus susijusius su bankroto procesu. Jei pasikeitė bankrutuojančio fizinio asmens finansinė padėtis t.y. Jei pasikeitė gyvenamosios vietos adresas taip pat reikia pranešti bankroto administratoriui, bet neveliau kaip per 5 dienas nuo pasikeitimo datos.

Fizinis asmuo privalo ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius teikti bankroto administratoriui sąskaitų kredito įstaigose išrašus. Fizinis asmuo turi teisę nuolat gauti informaciją apie savo turto pardavimą bei lėšų panaudojimą iš bankroto administratoriaus.

Bankroto proceso metu fizinis asmuo turi teisę parengti ir pateikti bankroto administratoriui plano patikslinimą, susidarius aplinkybėms, kurioms esant galima greičiau atkurti fizinio asmens mokumą arba kurios sunkina plano įgyvendinimą.

tags: #turto #administratorius #turi #teise #gauti #informacija