Vilniaus Koncertų ir Sporto Rūmų Istorija: Nuo Kapinių Iki Kultūros Židinio

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai - tai daugiau nei tik pastatas. Tai - reikšmingas Lietuvos istorijos ir kultūros simbolis, menantis svarbius įvykius, sporto varžybas ir kultūrinius pasirodymus. Nors dešimtmetį stovėję apleisti, šie rūmai išgyvena naują etapą - rekonstrukciją, siekiant atkurti šią svarbią Vilniaus vietą ir pritaikyti ją šiuolaikinėms reikmėms.

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai 2016 m.

Sudėtinga Istorija

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų istorija yra sudėtinga ir daugiasluoksnė, apimanti skirtingus laikotarpius ir kontekstus.

• XVI amžius - XIX amžiaus pradžia: Dešiniajame Neries krante, priešais Vilnelės įtekėjimo į Nerį vietą, veikė seniausios mieste žydų kapinės. Šios kapinės buvo svarbi Vilniaus žydų bendruomenės dalis, tačiau 1831 m. carinės Rusijos valdžia jas uždarė.
• XX amžius: Po Antrojo pasaulinio karo, kai teritorijoje stovėję pastatai buvo sugriauti, pradėtos sporto komplekso statybos. Šalia iškilo stadionas ir baseinas, o 1965-1971 m. buvo pastatyti ir patys Koncertų ir sporto rūmai.
• 1965-1971 m.: Vilniaus koncertų ir sporto rūmai pradėti statyti 1965 metais. Vyriausieji projekto autoriai - architektai Eduardas Chlomauskas, Jonas Kriukelis ir Zigmantas Liandzbergis, inžinieriai Henrikas Karvelis, Algimantas Katilius, Al. Kamarauskas, S. Kovarskąja. Rūmai atidaryti 1971 m., o 1973 m.

Architektūriniai Ypatumai ir Universalumas

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai pasižymėjo ne tik savo istorine reikšme, bet ir unikalia architektūra. Rūmų architektūra buvo įtakota XX a. šeštame ir septintame dešimtmetyje išpopuliarėjusios moderniosios architektūros bruožų - lengvas ir dinamiškas siluetas, įtaigios sunkių ir lengvų detalių kombinacijos.

Vienas unikaliausių šio statinio elementų - vantinė salės perdangos konstrukcija - vienintelė tokio pobūdžio konstrukcija Lietuvoje. Šio lenkto stogo pamatas - įtempti plieniniai trosai, laikantys betoną, įtempti per visą sporto rūmų plotį. Tokia konstrukcija dėl savo lengvumo ir lankstumo leido išgauti neįprastas ir įdomias formas, nors ir reikalavo specialios priežiūros.

Inžineriniu ir funkciniu požiūriu ne mažiau svarbus buvo universalus salės pobūdis - pastatas iš sporto varžybų salės lengvai galėjo tapti susirinkimų ar koncertų sale. Jų pagrindinės salės struktūra leido operatyviai keisti salės konfigūraciją, priklausomai nuo renginio ir nuo žiūrovų skaičiaus. Krepšinio varžybas čia galėjo stebėti 4520 žiūrovai, boksą - 5400.

Speciali transformuojama aikštė ir 46 tonas sverianti scena buvo sulenkiama tarsi knyga ir pastatoma vertikaliai prie salės galinės sienos.

Priklausomai nuo renginio pobūdžio buvo galima keisti ir žiūrovų vietų skaičių: minimalus žiūrovų vietų skaičius žaidžiant ledo ritulį - 3176, maksimalus, t. y. susirinkimų metu, - 6000.

Svarba Išsilaisvinimo Laikotarpiu

Vilniaus koncertų ir sporto rūmai tapo svarbia Lietuvos istorijos dalimi, ypač Atgimimo laikotarpiu. 1988 m. spalio 22-23 d. juose įvyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, kuris tapo svarbiu žingsniu Lietuvos nepriklausomybės link.

Ten Lietuvos visuomenė 1991-ųjų sausio 14-16 dienomis atsisveikino su Sausio 13-osios nakties aukomis, išlydėjo žuvusiuosius į Paskutinio poilsio vietą.

1991 m. sausio 14-16 d. rūmuose buvo atsisveikinta su Sausio 13-osios aukomis, žuvusiais prie Vilniaus televizijos bokšto.

Nepriklausomybės Metai

Nepriklausomybės metais iš pradžių rūmai gyvavo gana sėkmingai. Juose vyko įvairių sporto šakų pasaulio ir Europos čempionatai, taip pat pastatas buvo naudojamas kaip laikina prekybos salė. Vis dėlto rūmai veikė nepelningai, buvo įvelti ir į keletą skandalų - įtarta, kad tuometinis jų direktorius kelių koncertų organizavimo firmų savininkams juos nuomojo palankesnėmis sąlygomis.

Didelis smūgis rūmams buvo ir 2004 m.

Nauji Savininkai ir Ateities Vizijos

2004 m. rūmus įsigijo Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG). Tais pačiais 2004 m. rūmus bei aplinkinę teritoriją per savo valdomas bendroves įsigijo Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG). Jie išpirko naują 6,5 mln. litų bendrovės „Vilniaus koncertų ir sporto rūmai“ akcijų emisiją bei ėmė valdyti kontrolinį akcijų paketą.

Prasidėjo diskusijos - ką daryti su sporto rūmais. Naujieji savininkai demonstravo polinkį juos griauti ir statyti naują gyvenamųjų namų kvartalą, į kurį planuota investuoti apie 200 mln. eurų.

Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) Vilniaus koncertų ir sporto rūmus ir 15 ha teritoriją aplink juos įsigijo dar 2004 metais. Tačiau vienas įspūdingiausių Vilniaus kampelių investuotojams pasirodė esąs per kietas riešutas - verslininkai stebuklo nesukūrė.

ŪBIG planai buvo išties grandioziniai. 2005 m. vasarą Vilniaus savivaldybėje buvo surengtas pristatymas, pagal kurį stadionas ir sporto rūmai turėjo būti pertvarkyti į daugiafunkcinės paskirties statinių kompleksą.

Toks kompleksas turėjo sujungti universalų 21-29 tūkst. vietų stadioną, parodų rūmus, naujus modernius apie 2 tūkst. vietų kongresų rūmus, biurus, 5 ir 3 žvaigždučių viešbučius, parduotuves, restoranus, pramogų bei vaikų ir jaunimo dienos užimtumo centrus.

Tačiau ambicingiems planams ir toliau liekant tik popieriuje, 2006 m. savivaldybė sukūrė naują planą - išpirkti rūmų pastatą. Savivaldybė ir ŪBIG susitarė dėl bendrų veiksmų plėtojant teritoriją tarp Neries upės, Rinktinės, Šeimyniškių ir Raitininkų gatvių.

Kultūros Paveldo Statusas ir Rūmų Atgaivinimas

Tačiau bet kokiems rūmų griovimo planams 2006 m. rugpjūtį buvo padėtas taškas: Vilniaus koncertų ir sporto rūmai Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos buvo įtraukti į kultūros vertybių registrą. Šis pastatas pripažintas kultūros vertybe tiek dėl originalios stogo vantinės konstrukcijos, tiek dėl to, kad čia 1988 m. vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas.

Tai reiškė, kad rūmų nebuvo galima griauti, o jų ateitis turėjo būti susieta su kultūros paveldo išsaugojimu.

2015 m. Sporto rūmų atkūrimu užsiimti nutarė valstybė. 2015 m. rugsėjį Turto bankas pasirašė trijų pastatų komplekso pirkimo sutartį. Tikimasi, kad rekonstruotuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose duris atvers naujas tarptautinis konferencijų centras.

Vilniaus Koncertų ir Sporto Rūmai Šiandien

Šiandien Vilniaus koncertų ir sporto rūmai išgyvena naują etapą. Vyksta jų rekonstrukcija, siekiant atkurti šią svarbią Vilniaus vietą ir pritaikyti ją šiuolaikinėms reikmėms. Planuojama, kad rūmuose įsikurs modernus konferencijų centras, kuris pritrauks tarptautinius renginius ir konferencijas.

Žydų Kapinių Klausimas

Viena opiausių diskusijų, susijusių su Vilniaus koncertų ir sporto rūmais, yra klausimas dėl buvusių žydų kapinių, kurių vietoje buvo pastatyti rūmai. Šiuo metu vyksta diskusijos, kaip įamžinti šią vietą ir pagerbti čia palaidotų žmonių atminimą.

Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė „senųjų Šnipiškių žydų kapinių ir atminties vietos dabartiniuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose įamžinimo pasiūlymams ir koncepcijai parengti“. Darbo grupę sudaro dvidešimt asmenų, pusė iš jų - užsieniečiai iš Izraelio ir JAV. Lietuvos visuomenė atstovaujama visai menkai. Apskritai nėra nė vieno atsakingo paveldosaugos specialisto, nors šie rūmai - ypač daugiasluoksnis būtent Lietuvos kultūros paveldo objektas.

Darbo grupė svarsto, kokia bus rūmų ateitis. Savo pasiūlymą ji turi pateikti iki šių metų pabaigos.

Žalgirio Stadiono Istorija

Šalia Vilniaus koncertų ir sporto rūmų buvo įsikūręs ir Vilniaus „Žalgirio“ stadionas, turintis turtingą istoriją.

Šiame straipsnyje prisiminsime „Žalgirio“ stadiono istoriją, didžiausią dėmesį skiriant šlovingiausiems metams - XX a. devintajam dešimtmečiui.

Ne visi žino, kad stadionas, vėliau tapęs „Žalgirio“ stadionu, iškilo dar tarpukariu, kuomet Vilnių valdė lenkai. Jį statė Lenkijos kariškiai. Tarpukariu stadionas dažniausiai vadintas tiesiog Vilniaus miesto stadionu. Jis galėjo sutalpinti iki 10 tūkst. žiūrovų. 1936 m. stadionas atidarytas birželio 15 d.

Žalgirio stadiono teritorija 2023 m.

Žalgirio Stadiono Istorijos Etapai

Portalas 15min primena 10 svarbiausių Vilniaus „Žalgirio“ stadiono istorijos datų:

1. Iki 1831 m. Cariniais laikais šioje upės pusėje, kur įsikūręs Žalgirio stadionas, buvo užmiestis. Čia buvo caro laikų kareivinių namai, karinis objektas.
2. 1921 m. pradėtos stadiono statybos Piromonte.
3. 1922 m. dar nebaigus statybų jis buvo atidarytas (iškilmėse dalyvavo maršalas Juzefas Pilsudskis). Atidarymo rungtynes žaidė dvi karių sporto komandos. Stadione vykdavo futbolo ir lengvosios atletikos varžybos. Tuo metu šioje vietoje buvo Piromonto rajonas.
4. 1941 m. pradėti Vilniaus stadiono statybos projektavimo darbai. Per II pasaulinį karą stadionas nukentėjo į jį nukritus bomboms.
5. 1948 m. Stadionas pradėtas statyti iš karto po II pasaulinio karo vokiečių belaisvių ir pastatytas. Iš pradžių jis vadinosi „Spartako“ (respublikinis, vėliau - centrinis).
6. 1949 m. prasideda stadiono, statyto Lenkijos kariškių tarpukariu ir karo metu apgriauto, rekonstrukcija. Po rekonstrukcijos stadionas įgyja išvaizdą, kurią turėjo iki pat savo egzistavo pabaigos. Rekonstrukcijos projekto autorius - architektas Viktoras Anikinas.
7. 1950 m. liepos 21 d. stadionas atidarytas kaip Vilniaus centrinis stadionas, kuriame buvo 15 000 sėdimųjų vietų. Tą dieną I lygos varžybose Spartakas Vilnius įveikė Dzerzinec Celabinsk komandą 10-2.
8. 1962 m. „Žalgirio“ stadionas ir pati Vilniaus „Žalgirio“ komanda gauna dabartinį pavadinimą. Iki tol klubas vadinosi „Spartakas“.
9. 1987 m. Vilniaus „Žalgiris“, kuris namų rungtynes žaidė „Žalgirio“ stadione, iškovoja SSRS čempionato bronzos medalius. Tai sėkmingiausias komandos pasiekimas per visą sovietmetį.
10. 2016 m. „Žalgirio“ stadionas pradedamas griauti. Liepos 6 dieną čia 20-ojo gimtadienio koncertą surengė „G&G Sindikatas“, taip leisdamas vilniečiams paskutinį kartą užeiti į legendinį stadioną ir su juo atsisveikinti.

Teritorijos Naujas Gyvenimas

2015 metais gegužę antrinė „Hanner“ bendrovė „Promola“ už daugiau nei 41 mln. eurų įsigijo „Žalgirio“ stadiono teritoriją iš Šiaulių banko. Buvusio „Žalgirio“ stadiono teritorijoje jau pastatytas 4 žvaigždučių viešbutis „Courtyard by Marriott“, biurų pastatai „Business Stadium West“, „Business Stadium North“ ir „Business Stadium North East“ bei daugiabučių kvartalas „Centro rezidencija“.

Būsto Įperkamumas Naujame Kvartale

Bendrovė išanalizavo, kokius butus dviejuose šiuo metu plėtojamuose projektuose gali įsigyti vienas arba du asmenys, uždirbantys vidutinį atlyginimą Vilniaus mieste. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pabaigoje į rankas ši suma buvo 846 eurai.

tags: #turto #bankas #stadionas