Turto Dovanojimas po Mirties: Sąlygos ir Aspektai Lietuvoje

Senyvo amžiaus žmonėms dažnai kyla klausimų, kaip geriausiai perleisti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims, siekiant užtikrinti ramią senatvę. Lietuvos Respublikos įstatymai numato kelias galimybes, kurias svarbu įvertinti prieš priimant sprendimą.

Dovanojimo Sutartis: Esminiai Aspektai

Dovanojimo sutartis - tai sandoris, kuriuo viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą kitai šaliai (apdovanotajam). Civilinis kodeksas numato, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14 500,00 eurų, turi būti notarinės formos.

Svarbu paminėti, kad po turto perdavimo dovanojimo sutartis yra įvykdyta ir dovanotojas negali atšaukti savo valios, o turtas valdomas jau naujojo savininko (apdovanotojo). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad įstatymo imperatyviai nustatytos sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį pagal Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį.

Dovanojimo Sutarties Panaikinimas

Dovanojimo sutartis gali būti panaikinta tik išimtiniais atvejais. Dovanojimo sutartis gali būti nutraukta ir turtas grąžinamas tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja.

Taip pat jei apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo ir tokiu atveju, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.

Sąlygos Dovanojimo Sutartyje

Pažymėtina, kad pagal įstatymą galima sudaryti dovanojimo su sąlyga sutartį, tačiau dovanojimo sutartyje numatyta sąlyga gali būti susijusi tik su dovanojimo turto naudojimu tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, bet ne su rūpinimusi dovanotoju ar kitais trečiaisiais asmenimis.

Pavyzdžiui, dovanojimo sutartyje negali būti numatyta, kad turtas yra dovanojamas su sąlyga, jog apdovanotasis rūpinsis dovanotoju, teiks jam išlaikymą ir kita. Nors dovanojimo sutartyje galima nustatyti sąlygą, kad dovanojamas turtas būtų naudojamas tam tikram tikslui, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, tačiau dovanotojas negali nustatyti sąlygų, kurios įpareigotų apdovanotąjį rūpintis ar išlaikyti dovanotoją.

Alternatyvos Dovanojimui: Rentos Sutartis ir Testamentas

Jeigu asmuo nori išsaugoti turtą savo nuosavybėje iki mirties ir iš anksto nuspręsti, kas bus su jo turima nuosavybe po jo mirties, - tokiu atveju testamento sudarymas būtų geriausia išeitis.

Rentos Sutartis

Kaip minėta, pagal rentos sutartį, viena šalis - rentos mokėtojas (rūpintis įsipareigojęs asmuo) įsipareigoja neatlygintinai arba mainais už jam nuosavybės teise perduodamą turtą (kilnojamąjį ar nekilnojamąjį daiktą, pinigų sumą) mokėti kitai šaliai - rentos gavėjui (rūpintis reikalaujančiam asmeniui) sutartyje numatytą pinigų sumą (rentą) arba kitaip išlaikyti rentos gavėją (Rūpinimosi reikalaujantį asmenį).

Taigi, rentos sutartis skiriasi nuo dovanojimo sutarties, nes dovanojimo sutartis yra neatlygintinė. Svarbu žinoti, kad rūpintis įsipareigojęs asmuo, kuriam pagal rentos sutartį perleidžiamas turtas, pats juo disponuoti turi ribotas galimybes - jis perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teisę į šį turtą gali tik turėdamas išankstinį rašytinį notariškai patvirtintą rūpinimosi reikalaujančio asmens sutikimą.

Tais atvejais, kai iš esmės pažeidžiama rentos iki gyvos galvos sutartis, rūpinimosi reikalaujantis asmuo turi teisę reikalauti, kad rūpintis įsipareigojęs asmuo išpirktų rentą (išpirktų turto kainą) arba reikalauti nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius.

Kas yra anuitetas ir kaip jis veikia?

Išlaikymo Iki Gyvos Galvos Sutartis

Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį turtą perleidęs asmuo gali būti aprūpintas gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, o ligos atveju - jis gali būti slaugomas. Sutartyje taip pat gali būti numatyta rūpintis įsipareigojusio asmens pareiga apmokėti rūpinimosi reikalaujančio asmens laidojimo išlaidas.

Testamentas

Testamentas - tai asmens valios išreiškimas, kam turi atitekti jo turtas po jo mirties. Testamentu galima palikti visą turtą ar jo dalį arba konktretų daiktą pasirinktiems asmenims. Testamentas įsigalioja tik po testatoriaus mirties.

Šis požymis skiria dovanojimo sutartį nuo testamento, nes testamentą galima bet kada pakeisti, papildyti arba panaikinti. Testamentą sudaręs asmuo išlieka turto savininku, gali savo turtu laisvai disponuoti, o testamentą gali bet kada pakeisti ar panaikinti.

Svarbu paminėti, kad testamentai gali būti kelių rūšių, tai yra, oficialus testamentas, kuris sudaromas notarų biure ir asmeninis testamentas, kurį testatorius surašo ranka ir perduoda saugoti notarų biurui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui. To nepadarius, asmeninis testamentas po testatoriaus mirties per ne vėliau kaip vienerius metus turi būti pateiktas teismui tvirtinti.

Įstatymai nenumato jokių ribojimų testamento keitimui, t.y. nei kiekio, nei amžiaus cenzo. Testamentą galima keist neribotai. Vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. Testatorius taip pat gali panaikinti oficialųjį testamentą, paduodamas pareiškimą sudaryto testamento saugotojui arba testamentą patvirtinusiai įstaigai.

Mokesčiai

Gavus didelės vertės dovaną iš giminystės ryšiais nesusijusio asmens, apdovanotajam gali tekti susimokėti valstybei gyventojų pajamų mokestį (GPM), skaičiuojamą nuo padovanoto turto vertės. Šio mokesčio nereikia mokėti, kai turtas yra dovanojamas sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams.

Pajamų mokestis taip pat netaikomas, kai iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8 000 litų. Nekilnojamo turto dovanojimas nėra apmokestinamas po jo gavimo pirmos eilės giminaičiams, tai yra: tėvai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai, sutuoktiniai bei seneliai.

Žemiau pateikta paveldimo turto mokesčių tarifų lentelė:

Paveldimo turto apmokestinamoji vertė Mokesčio tarifas
Ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų 5 procentai
Didesnė kaip 150 tūkst. eurų 10 procentų

Jeigu vis dar kyla klausimų susijusių su dovanojimu, ar dovanoto turto pardavimo ir galimais mokesčiais, drąsiai galite kreiptis į specialistus.

Prieš dovanojant turtą svarbu tiksliai žinoti jo vertę. MARLEKSA siūlo profesionalias turto vertinimo paslaugas, padedančias nustatyti turto rinkos vertę, nesvarbu, ar tai būtų butai, namai, žemės sklypai, ar specifinio turto objektai.

tags: #turto #dovanojimas #po #mirties