Sutartis trečiojo asmens naudai - tai išskirtinė sutartis, susiformavusi valstybinėje teisėje kaip sutartinis ryšys, išimtis uždarumo doktrinai. Šios sutarties požymius bei sudarymo specifiką būtina žinoti, nes ji skiriasi nuo kitų sutarčių ar jų junginių. Sutarties sudarymu vienam tikslui pasiekti ir civiliniams teisiniams santykiams suteikiama nauja kokybė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.190 straipsnyje numatyta, kad sutartys gali sukurti teises ir pareigas tretiesiems asmenims. Didžioji dalis šiame straipsnyje nurodytų taisyklių yra dispozityvios, t. y. jas gali pakeisti šalys tarpusavio susitarimu.
Sutartis trečiojo asmens naudai apibrėžiama ir bendromis normomis reguliuojama LR CK 6.191 straipsnyje. Sutartis trečiojo asmens naudai nurodyta CK 6.191 str. 1 d., jeigu draudimą numato specialiosios įstatymų normos, sutartis arba negalimumą sudaryti šią sutartį lemia pati prievolės esmė. CK 6.191 str. sutartis trečiojo asmens naudai gali atsirasti ne tik sutarties, bet ir įstatymo pagrindu.
Pavyzdžiui, rentos sutartis CK 6.441 str. Šis asmuo įgyja savarankišką teisę reikalauti, kad būtų įvykdyta jo naudai sudaryta sutartis.
Būtent XIX a. auganti ekonomika, verslo plėtimas, auganti draudimo industrija skatino valstybes reaguoti į socialinius ir ekonominius santykių pasikeitimus bei pertvarkyti teisinius principus.
Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutartis reiškia laisvę dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas - sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Specialios susitarimo formos reikia tik įstatymo imperatyviai numatytais atvejais. Sutartys yra skirstomos į rūšis.
Sutarties trečiojo asmens naudai samprata ir požymiai
Norint atskleisti sutarties trečiojo asmens turinį, reikia detaliai išanalizuoti jos bendruosius požymius, per kuriuos ir atskleidžiama sutarties samprata. Aiškinantis sutarties trečiojo asmens naudai bendruosius požymius, kurie išsamiau bus aptarti atskiruose šio skyriaus poskyriuose, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Trečiasis asmuo visada turi reikalavimo teisę vienos kurios šalies atžvilgiu.
- Būtinas trečiojo asmens sutikimas priimti aptartą jo naudai teisę.
Sutarties trečiojo asmens naudai institutas ne visur ir ne visada buvo ir yra pripažįstamas. Sutartinis ryšys uždarumo doktrina (ang. privity of contract) teigia, kad sutartis sukuria teisinius santykius tik tarp jos šalių ir tretieji asmenys, kurie nėra sutarties šalis, negali dalyvauti sutartyje.
Reikalavimas, kad trečiasis asmuo atitinkamoje sutartyje turi šią teisę. Šios teisės ir pareigos yra paveldimos ar pereina teisės perėmėjams - tretiesiems asmenims. Sutartis trečiojo asmens naudai yra laikoma bendro sutarties uždarumo principo išimtis. Trečiasis asmuo, kurio naudai yra sudaryta sutartis, taip pat turi teisę reikalauti, kad sutartis būtų įvykdyta.
Dėl sutarties trečiojo asmens naudai, svarbu išsiaiskinti, kas turi reikalavimo teisę, ko gali reikalauti, į ką tas reikalavimas nukreiptas ir kaip ta reikalavimo teisė įgyjama. Ši sutartis trečiajam asmeniui suteikia savarankišką reikalavimo teisę. Trečiajam asmeniui suteikiama, nors sudarant sutartį tas asmuo ir nedalyvavo, jis gali nežinoti apie tokios sutarties sudarymą. Trečiasis asmuo nelaikomas sutarties šalimi.
Trečiasis asmuo nebūtinai kartu su kreditoriumi reikalauts skolininką įvykdyti sutartį, nes kreditorius gali ir nepasinaudoti reikalavimo teise. Trečiajam asmeniui sutikus būti naudos gavėju, reikalavimo teisės negali atimti nei kreditorius, nei jo įpėdiniai. Trečiasis asmuo turi savarankišką reikalavimo teisę. Trečiajam asmeniui yra numatyta galimybė kartu reikalauti sutarties įvykdymo, įstatymai ar sutartys gali nustatyti kitokias taisykles (LR CK 6.191 str. Trečiojo asmens teisės turinys skolininko atžvilgiu priklauso nuo to, kokias teises jam suteikė savo susitarimu šalys bei nuo kitų sutarties sąlygų ir ribojimų.
Trečiasis asmuo turi teisę reikalauti ne tik įvykdyti sutartį, bet ir pasinaudoti kitomis civilinis teisių gynybos priemonėmis (LR CK 1.38 str.), pavyzdžiui, reikalauti atlyginti dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atsiradusią žalą. Šis asmuo gali kreiptis į teismą su ieškiniu, kad skolininkas dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo jos įvykdymo atlygintų nuostolius ir sumokėtų netesybas. Trečiasis asmuo) gali kreiptis į teismą su ieškiniu, kad skolininkas dėl sutarties nevykdymo ar netinkamo jos įvykdymo atlygintų nuostolius ir sumokėtų netesybas.
Trečiasis asmuo gali reikalauti atlyginti nuostolius, įvykdyti sutartį arba sumokėti netesybas, o kreditorius - sutarties vykdymo arba sumokėti netesybas. Svarbu nustatyti, į ką nukreipta trečiojo asmens reikalavimo teisė, t. y. kam jis gali pareikšti reikalavimą. Ar gali jis reikalauti, kad sutartis, sudaryta jo naudai, įvykdytų kreditorius, jei jos nevykdo skolininkas? Trečiasis asmuo yra kreditorius kurios nors šalies atžvilgiu, tarsi leidžia tokią galimybę. Trečiasis asmuo turi reikalavimo teisę skolininko atžvilgiu. Teisės teoretikų darbai, teismų praktika, tarptautiniais teisės ir Europos sąjungos teisės principai nurodo skirtingus reikalavimo teisės įgijimo kelius. Trečiajam asmeniui reikalavimo teisę.
Nepriklausomai nuo kreditoriaus apsisprendimo pareikšti reikalavimą) teisę reikalauti įvykdyti sutartį jo naudai. Ar trečiajam asmeniui bus suteikta savarankiško reikalavimo teisė, gali būti aiškus arba numanomas. Trečiajam asmeniui turi būti aiški, nors šalių valia išraiškos formos atžvilgiu gali būti ir numanoma - tuomet sutartyje tai nėra tiesiogiai nurodoma, bet tikroji šalių valia nustatoma iš sandorio tikslo ir sudarymo aplinkybių.
Trečiasis asmuo gali reikalauti įvykdyti sutartį, kada ši jo teisė aiškiai šalių numatyta sutartyje, arba numanoma iš sutarties tikslo ar bylos aplinkybių. UNIDROIT princips 5.2.1 str. 1 d. trečiajam asmeniui gali suteikti aiškiai išreikštu arba numanomu susitarimu. LR CK 6.191 str. trečiajam asmeniui. LR CK 6.191 str. 5 d. bei UNIDROIT princips 5.2.4 str. trečiajam asmeniui tokius pat atsikirtimus, kokius gali reikšti įlygą padariusiai šaliai (kreditoriui). Trečiasis asmuo tampa kreditoriumi skolininko atžvilgiu.
Sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Svarbus trečiojo asmens sutikimas. Trečiasis asmuo, sužinojęs apie sutarties sudarymą jo naudai, turi išreikšti valią dėl teisės priėmimo, t.y. trečiojo asmens. Trečiasis asmuo turi išreikšti savo valią įvykus draudiminiam įvykiui. Šis sutikimas iš sutarties, gali būti aiškus arba numanomas. Trečiajam asmeniui po to būtų suteikta nauda, gali būti laikoma numanomu sutikimu priimti sutarties vykdymą.
Svarbu informuoti apie tai abi šalis. Tokio trečiojo asmens apsisprendimo. Jei sutartis sudaryta trečiojo asmens naudai, sutarties šalims turi atitinkamas pasekmes. Šios normos. Jei trečiasis asmuo neinformavo skolininko ar kreditoriaus, kad jį priima, taikomos trečiojo asmens sutikimo. UNIDROIT princips 5.2.5 str., jeigu trečiasis asmuo teisės nepriėmė arba pagrįstai nepradėjo veikti pagal jas. LR CK 6.191 str. 3 d. numatyta, kad šalys gali atšaukti trečiojo asmens teisę iki to momento, kol šis asmuo pareiškia šią teisę priėmęs.
Nuo trečiojo asmens atsiranda prievolinis teisinis santykis, t.y. šis asmuo tampa skolininko kreditoriumi. Tokiu būdu trečiajam ... Jeigu asmuo nesudaro testamento, preziumuojama, kad jo valią atitinka tokie paveldėjimo santykiai, kokie nustatyti įstatymo.
Negimusio vaiko kaip trečiojo asmens teisės
Trečiuoju asmeniu, kurio naudai turi būti įvykdyta sutartis, gali būti paskirtas neegzistuojantis asmuo, pavyzdžiui, dar negimęs vaikas. Šiuo atveju sutartis laikytina sąlygine. Kaip naudos gavėjai sutartyje gali būti nurodomi ne vienas, bet keli tretieji asmenys. Jie vienas kito atžvilgiu.
Svarbu trečiajam asmeniui nustatyti, kurio naudai bus vykdoma sutartis. Dažniausiai reikalauti įvykdyti sutartį gali šalys. Tačiau trečiasis asmuo, nesantis sutarties šalimi, negali pareikšti ieškinio (lot. alteri stipulari nemo potest). Kitaip tariant, sutartis gali sukurti teisinius santykius išimtinai tarp ją sudariusių asmenų.
Taigi, reikalavimo teisę išimtinai naudotis gali tiktai sutarties šalys. Sutartis trečiojo asmens naudai yra laikoma bendro sutarties uždarumo principo išimtis. Trečiasis asmuo, kurio naudai yra sudaryta sutartis, taip pat turi teisę reikalauti, kad sutartis būtų įvykdyta.
Nors LR CK 6.191 str. trečiasis asmuo sutarties sudarymo metu gali būti neįvardytas, dar nežinomas, arba iš viso neegzistuoti ir atsirasti vėliau, todėl jį nustatyti turi būti galima per sutartyje numatytus identifikavimo kriterijus. Tokios sutartys trečiojo asmens naudai sudarytos sutartys yra žinomos. Pavyzdžiui, savo civilinę atsakomybę prieš potencialiuosius nukentėjusiuosius draudžia didesnio pavojaus šaltinio valdytojai. Notarai, advokatai draudžia savo veiksmus nuo potencialių klaidų.
Vienas iš sutarties trečiojo asmens naudai pavyzdžių - draudimas. Draudimo sutartimi siekiama apsaugoti trečiąjį asmenį nuo galimų nuostolių ateityje.
Draudimo rūšys
Taigi, sutartis trečiojo asmens naudai yra svarbus teisinis instrumentas, leidžiantis užtikrinti negimusio vaiko teises ir interesus dar prieš jam gimstant. Šis institutas reikalauja atidaus teisinio vertinimo ir praktinio taikymo, siekiant užtikrinti teisingą ir efektyvią apsaugą.