Turto vertinimas vykstant statybai

Nekilnojamo turto vertinimas, vykstant statybos ir būstų pardavimo bumui, aktualus kaip niekada. Tiesa, pastebima, kad ne visi užsakovai yra tinkamai supažindinti su šia procedūra. Taigi, kas yra nekilnojamo turto vertinimas ir kaip jis vyksta?

Nekilnojamojo turto vertinimo etapai

1. 1 etapas: Techninės užduotys. Turto vertinimas dažniausiai prasideda tuo, kad klientas ir vertintojas susitaria dėl savo poreikių, techninių sąlygų ir sudaro oficialią, raštišką sutartį, kurioje nurodomi reikalavimai, terminai, suma ir kiti aktualūs niuansai, kaip turto vertinimo metodika.
2. 2 etapas: Dokumentų pateikimas ir patvirtinimas. Vertintojas iš kliento turi gauti visus aktualius dokumentus, kurie reikalingi turto vertinimui. Tai gali būti nuosavybės teisės įrodymas, matavimai, kadastriniai žemėlapiai, žemės registras, pastatų planai ir kita. Dalis reikiamų NT dokumentų gaunami atliekant paieškas atitinkamuose įstaigose (pvz. savivaldybėje).
3. 3 etapas: NT objekto apžiūra. Turto vertinimas atliekamas pritaikius fizinę NT objekto apžiūrą. Nufotografuoja turtą, pažymi visus fizinius turto požymius, atlieka reikiamus matavimus ir patvirtina, kad NT objektas atitinka matavimo žemėlapį ir kitus dokumentus. Šiame etape vertintojas taip pat atkreipia dėmesį į kaimynystę, lokaciją, statybos metus ir kitus svarbius kriterijus, kurie padeda nustatyti konkretaus NT objekto rinkos vertę.
4. 4 etapas: Duomenų rinkimas, analizė ir skaičiavimas. Po apžiūros užbaigimo, turto vertintojas surenka kuo daugiau naujausių duomenų apie rinkos situaciją ir objektą: nuomos ir statybos sąnaudų duomenis, NT vertę apylinkėse ir kita. Ši informacija atidžiai ir profesionaliai analizuojama bei taikoma vertinamam NT objektui. Tokiu būdu, suderinus bendrą situaciją, pamažu pildoma turto vertinimo ataskaita ir nustatoma tiksli objekto vertė.
5. 5 etapas: Ataskaitos užbaigimas ir kliento informavimas. Suprantama, nekilnojamo turto vertinimas neapsieina be ataskaitos. Ji turi būti atliekama preciziškai tiksliai, joje argumentuotai nurodoma NT objekto vertė, pateikiami ją įrodantys duomenys ir analizė. Priklausomai nuo vertinamo objekto ir ataskaitos tipo, tai gali užtrukti nuo pusdienio iki kelių dienų ar savaičių.

Tam, kad į naujus namus galėtumėte įsikelti ne tik su džiaugsmu, bet ir visiškai legaliai, svarbu atlikti keletą formalumų - vienas jų yra kadastriniai matavimai. Tai - tarsi oficialus jūsų būsto „pasas“, kuriame atsispindi svarbūs duomenys apie būsto patalpų matmenis bei išdėstymą.

Be šio dokumento negalėsite įregistruoti savo būsto Registrų centre - tai reiškia, kad būstas liks „nematomas“ valstybės registruose, o tai gali kelti sunkumų ne tik gaunant banko paskolą, bet ir vėliau parduodant ar įkeičiant turtą. Kadastriniai matavimai neužima daug laiko, bet yra gana detalūs. Registrų centro specialistai nusibraižo pastatą ir lazeriniais matuokliais atlieka matavimus viduje: įvertina visas pertvaras, pažymi langus, duris, žiūri, iš ko pastatytas pastatas, vertina jo aukštį, technines savybes, inžinerines komunikacijas.

Apsilankymo metu daromos sklypo ir namo nuotraukos. Pagal surinktus duomenis parengiama kadastrinių matavimų byla, kuri yra reikalinga, norint įregistruoti nekilnojamąjį turtą Registrų centre.

Registrų centro Komercinių paslaugų skyriaus grupės vadovė Jurgita Aidukienė pasakoja, kad Registrų centro paslaugos - kadastriniai matavimai ir turto vertinimas - reikalingos tiek tvarkant statybų leidimą, tiek jau pastačius pastatą. Ji primena, kad Registrų centre paslaugos teikiamos „vieno langelio“ principu , t. y. atvykus į objektą, vienu metu atliekami ne tik pastato (pamatų), bet ir žemės sklypo matavimai, padaroma topografinė nuotrauka, pavyzdžiui, prieš statybas.

Be kadastrinių matavimų, Registrų centras atlieka ir turto vertinimą. Tai irgi svarbus žingsnis, nes nepriklausomo turto vertintojo ataskaita vėliau remiasi bankas bei kitos institucijos.

Registrų centro nekilnojamojo turto vertintoja Indrė Kišonė sako, kad kaip ir atliekant kadastrinius matavimus, vertinimas privalo būti atliekamas atvykus į objektą - negalioja vertinimas iš nuotraukų ar nuotoliu. „Atvykę pirmiausia patikriname dokumentus, ar viskas atitinka, t. y. ar sklype yra tai, kas aprašyta. Pavyzdžiui, dokumentuose gali būti parašyta, jog stovi senas namas, o atvykus pamatome naują. Tokie neatitikimai turi būti sutvarkomi. Vėliau vyksta fizinė turto apžiūra: kliento turtas fotografuojamas, aprašomas, specialioje anketoje sužymimi pastato sudėtinių dalių duomenys. Jau grįžę į biurą analizuojame registruotą pirkimo-pardavimo sandorį ir, remdamiesi įstatymais reglamentuota metodika, apskaičiuojame turto vertę“, - visą procedūrą išaiškina I. Kišonė.

Anot jos, turto vertinimui svarbūs keli veiksniai, tačiau auksinė NT vertinimo taisyklė nesikeičia - svarbiausia vis dar išlieka vieta. Taip pat svarbūs vertinimui tie aspektai, kuriuos dažnai matome NT skelbimuose: namo statybos metai, baigtumas, aplinka, infrastruktūra, inžineriniai statiniai (vandentiekis, nuotekų įrenginys). Visa tai sudaro būsto vertę.

Žemiau pateikiama lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos turto vertinimui:

Lietuvoje turto mainai populiarūs tada, kai nekilnojamojo turto rinka patiria sąstingį. Pavyzdžiui, prisiminkime 2008 - 2009 ekonominės krizės metus. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad turto mainai - gana sudėtingas ar painus procesas, visgi tokie sandoriai turi ir neginčijamų privalumų, bei tam tikrais atvejais yra net paprastesnis, nei tradicinis turto pirkimo - pardavimo sandoris. Paskolos sąlygoms griežtėjant, palūkanoms augant, bei susidarius kitiems nepalankiems atvejams, kartais nepavyksta įsigyti ar parduoti būsto iš karto, tad natūralu, kad iš to kyla poreikis nekilnojamojo turto mainams.

Reikia paminėti, kad Lietuvoje vyksta įvairūs nekilnojamojo turto mainai - tai būsto, verslo patalpų ar žemės sklypų mainai. Taip pat galima mainyti ir vienos paskirties nekilnojamąjį turtą į kitą, jeigu tai tenkina abi šalis.

Prieš ieškant nekilnojamojo turto mainų, rekomenduojama atlikti savo turimo nekilnojamojo turto vertinimą. Taip pat, nekilnojamojo turto vertinimas dažnai būna privalomas teisiniais atvejais arba finansinių operacijų metu. Turto vertinimas turi būti atliekamas kvalifikuoto nekilnojamojo turto vertintojo, arba nekilnojamojo turto brokerio. Turto vertinimo metu vertintojas atsižvelgia į įvairius veiksnius, įskaitant turto vietą, dydį, būklę.

Kai turimas turtas įvertintas, jį galima paskelbti NT skelbimų portaluose, arba patiems leistis į paieškas. Kad sandoris įvyktų sklandžiai ir tenkintų, turite aiškiai išsikelti savo lūkesčius. Tam rekomenduoju pasidaryti nedidelius namų darbus. Nekilnojamo turto objekto mainų galite ieškoti NT skelbimų portaluose, arba patys įkelti savo norimą mainyti turtą.

Svarbūs žingsniai vykdant NT mainus:

• Derybos: Kai partneris rastas, reikia pradėti derybas dėl turto mainų.
• Finansinės sutartys: Jeigu to reikia, šalys gali pasirašyti finansines sutartis arba pasiskolinti lėšų siekiant užtikrinti sklandų mainų procesą.
• Paskolos: Galima atlikti ir tokį mainų sandorį už būstą, už kurį dar mokama paskola, tačiau čia atsiranda papildomų sunkumų tvarkant dokumentus.
• Mainų sutartis: Abiems šalims sutarus palankiai, sudaroma mainų sutartis pas notarą, kurioje nustatomos pagrindinės sąlygos, tokios kaip mainų objektai, kaina ir kitos svarbios detalės.
• Priemoka: Jeigu reikalinga priemoka, ji turi būti sumokėta iki turto perdavimo.
• Galutinis etapas: Paskutinis etapas atliekamas tada, kai visi finansiniai ir teisiniai žingsniai yra atlikti.

Vykstant nekilnojamojo turto mainams, svarbu atidžiai laikytis teisinių nuostatų, turėti aiškias mainų sąlygas ir jeigu reikia - konsultuotis su patyrusiais specialistais. Visi šie veiksmai užtikrins, kad turto mainai vyktų sklandžiai ir teisėtai.

NT Mainų Privalumai:

• Turto mainai leidžia žmonėms iš karto gauti norimą nekilnojamą turtą, tad nereikia laukti, kol bus parduotas turimas turtas.
• Mainai gali būti ekonomiškai efektyvūs, nes leidžia žmonėms mainyti turto vertę be tiesioginio pinigų įnašo.
• Turto mainai gali būti naudingi, kai žmogus nori išvengti mokesčių. Pavyzdžiui, jei žmogus parduoda turtą, jis gali būti apmokestintas pelno mokesčiu.

Istoriškai geras būsto įperkamumas vis daugiau gyventojų skatina galvoti apie būsto keitimą. Tačiau keisti būstą reiškia ne tik susirasti naują šeimai tinkantį butą ar namą, bet dažnu atveju išspręsti ir turimos būsto paskolos grąžinimo klausimus, ir naujojo būsto įsigijimo finansavimą. Nusprendus įsigyti naują būstą, pasinaudojant finansavimo paslauga, pirmiausia reikia įvertinti savo finansines galimybes.

Atsakingo skolinimo nuostatos numato, kad einamosios įmokos už finansinius įsipareigojimus, įskaitant ir būsimus, neturėtų viršyti 40 proc. asmens ar šeimos mėnesio pajamų. Preliminariam savo galimybių vertinimui galima pasinaudoti banko siūloma būsto paskolos skaičiuokle. Vėliau suradus tinkamą variantą ir apsisprendus dėl finansavimo, paraišką dėl būsto paskolos patogiausia užpildyti per interneto banką.

Standartiniu atveju įsigyjant būstą su paskola, reikia turėti sukaupus pradinį įnašą, kuris būtų ne mažesnis nei 15 proc. kainos ar vertės, priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Norint jį sukaupti, dažnai tenka bent kelerius metus taupyti. Tačiau jei jau turite nuosavą būstą, tam yra alternatyva. Savo turimą nuosavą būstą galima įkeisti vietoje pradinio įnašo. Toks žingsnis leis greičiau įsigyti naują būstą finansuojant iki 100 proc. kainos. Be to, įkeisti galima ir tą būstą, už kurį dar mokama ankstesnė paskola − tai vadinama antriniu įkeitimu.

Svarbu pastebėti, kad antriniu būsto įkeitimu galima pasinaudoti tik tuo atveju, kai skirtumas tarp likusios išmokėti paskolos ir visos būsto vertės yra pakankamai didelis. „Swedbank" rekomenduoja, kad tokiais atvejais bendra finansavimo suma, įskaitant turimos paskolos likutį ir naujai suteikiamą būsto paskolą, neviršytų 80 proc. būsto vertės.

Labai svarbu paminėti, kad turimą būstą įkeičiant vietoje pradinio įnašo, kredito dalis (ne mažesnė nei 15 proc. naujo būsto kainos), turi būti padengta nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis per 12 mėnesių nuo kredito sutarties pasirašymo dienos.

Kai nusprendžiama iš buto persikelti į namą, kuris dar tik statomas, taip pat galima įkeisti jau turimą būstą. Išduodant paskolą namo statybai itin atidžiai vertinama jo būsimoji vertė, kurią didele dalimi lemia sklypo likvidumas ir būsima statomo namo vertė. Jei sklypo vertė yra didelė, tokiu atveju bankas greičiausiai galės finansuoti didesnę namo statybų dalį. Būsimo namo vertė skaičiuojama pagal rinkos kainą, kuri priklauso ir nuo namo techninių ypatybių, ir nuo jo lokacijos.

Neturint pakankamai sukauptų lėšų pradiniam įnašui, turimo būsto įkeitimas suteikia galimybę greičiau įsigyti kitą butą ar namą. Turimą būstą įkeičiant vietoje pradinio įnašo, reikia būti pasiruošus keliems papildomiems veiksmams: atlikti turimo ir perkamo ar statomo būsto vertinimą, sudaryti pirminio ir antrinio įkeitimo sutartis bei pasirašyti sutartį dėl naujo būsto kreditavimo.

Kaip jau paminėta, bankas, suteikdamas tokio tipo finansavimą, visada atsižvelgia į kliento galimybes grąžinti pradinio įnašo dalį per 12 mėn. laikotarpį nuosavomis lėšomis. Bankas taip pat atsižvelgia į faktą, ar naujas būstas perkamas gyvenimui, ar investiciniams tikslams, pavyzdžiui, nuomai. Antruoju atveju reikės būti pasirengus sumokėti didesnį pradinį įnašą, kuris gali sudaryti 25-40 proc.

Šiuo atveju, jei trūktų lėšų naujo būsto įsirengimui, galima pasinaudoti paskolos įmokų atidėjimu ir taip laikinai sumažinti einamąsias paskolos įmokas. Paskolos mokėjimo atidėjimas gali būti taikomas iki 12 mėn. laikotarpiui, bet per jį vis tiek reikės mokėti palūkanas.

Kad įvyktų NT mainai, sandėryje turi dalyvauti dvi, vienodai suinteresuotos šalys. Tikrai nėra lengva rasti fizinį ar juridinį asmenį, kurie sutiktų mainyti NT. Radus kitą šalį, kuri sutinka mainyti, sudaroma mainų sutartis ir abiejų NT savininkai tiesiog apsikeičia nuosavybėmis. Tiesa, nekilnojamo turto keitimas barteriu neretai neapsieina be priemokų. Jeigu norite arba tikitės gauti priemoką, dažniausiai tokį lūkestį reikia pagrįsti.

Negalima sakyti, kad mainyti labai paprasta ar lengva. Didžiausia kliūtis, kuomet siekiama mainyti nekilnojamą turtą yra tai, jog beveik niekada niekas neieškos mainyti dviejų, tokių pačių ar labai panašių objektų. Taigi didžiausia kliūtis - rasti tokį NT savininką, kuris mano, jog jūsų turimas NT jam būtų naudingas ir jam(-ai) apsimokėtų keistis. Būtent dėl to, kad beveik nėra dviejų skirtingų identiškos vertės objektų, ypač, jeigu jie yra skirtingo tipo (pvz., namas ir butas ar sodyba ir sklypas).

Be to, išvengiama ilgalaikių finansinių įsipareigojimų bankui ar kitai kredito įstaigai. Galiausiai reikėtų paminėti, kad nekilnojamo turto keitimas kartais yra vienintelis pasirinkimas.

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, jo technines savybes, priežiūros būklę, apleistumą, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.

Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių statinių bendrai mokestinei vertei taikomi šie tarifai:

• Neapmokestinamąjį dydį (150 000 eurų), tačiau neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
• 300 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
• 500 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų, taikomi šie tarifai:

• Neapmokestinamąjį dydį (200 000 eurų), tačiau neviršijančiai 390 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.
• 390 000 eurų, tačiau neviršijančiai 650 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.
• 650 000 eurų, taikomas 2 procentų mokesčio tarifas.

Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.

Nekilnojamojo turto mokesčiu taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų, o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų.

Deklaravimas ir sumokėjimas: Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.

Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaracija pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. masiniu būdu vertinamo nekilnojamojo turto mokestinę vertę eurais galima sužinoti VĮ „Registrų centras" interneto tinklalapyje (www.registrucentras.lt), naudodami unikalų nekilnojamojo turto numerį.

Nekilnojamojo turto masinis vertinimas yra vertinimo būdas, kai naudojant Nekilnojamojo turto registro, kitų valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų bei rinkos duomenis, per nustatytą laiką, taikant bendrą metodologiją, statistines duomenų analizės ir vertinimo technologijas, sudaromi nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės nustatymo modeliai, pagal kuriuos įvertinami nekilnojamojo turto objektai ir parengiama bendra tam tikros teritorijos nekilnojamojo turto masinio vertinimo ataskaita.

tags: #turto #ivertinimas #vykstant #irengimui