Nekilnojamojo turto vertinimo metodų lyginamoji analizė

Nekilnojamasis turtas yra ne tik asmeninės egzistencijos pagrindas, bet ir ekonominės veiklos pagrindas įmonėms bei organizacijoms. Rusijoje aktyviai formuojasi ir vystosi nekilnojamojo turto rinka, todėl daugėja piliečių, įmonių ir organizacijų, dalyvaujančių nekilnojamojo turto sandoriuose. Nekilnojamasis turtas yra pagrindinė diskusijų tema per valstybės ir savivaldybių turto privatizavimą, nuomojant negyvenamąsias patalpas, perkant ir parduodant gyvenamąsias patalpas. Tik žinios apie esamą teisinę sistemą šioje srityje leidžia priimti teisiškai pagrįstus ir ekonomiškai kompetentingus sprendimus. Štai kodėl nekilnojamojo turto lyginamoji analizė yra tokia svarbi.

Nekilnojamojo Turto Samprata Ir Teisiniai Aspektai

Pagal Civilinio kodekso 130 straipsnį, nekilnojamasis turtas apima:

• Žemės sklypus
• Žemės gelmes
• Atskirius vandens telkinius
• Viską, kas tvirtai sujungta su žeme (įskaitant miškus, daugiamečius augalus, pastatus ir statinius)

Taip pat, atsižvelgiant į valstybinę registraciją, nekilnojamuoju turtu laikomi orlaiviai ir jūrų laivai, vidaus vandenų keliai ir kosminiai objektai. Kaip visuma arba jos dalį, bendrovė gali būti pardavimo, įkeitimo, nuomos ir kitų sandorių, susijusių su personalo, pakeitimo ir nutraukimo daiktinių teisių objektas.

Civilinio kodekso 131 straipsnis nustato atvirą, viešą valstybinės nekilnojamojo turto registracijos aktą. Tai reiškia, kad viešoji įstaiga, atsakinga už valstybės nekilnojamojo turto įregistravimą, privalo teikti informaciją apie registraciją ir registruotų nuosavybės teisių perdavimą bet kuriam asmeniui.

Nekilnojamojo turto apmokestinimo istorinė raida ir samprata

Jau nuo seniausių laikų žinomas svarbiausias valstybės finansinis šaltinis, t.y. mokesčiai, skirti pagrindinėms valstybės funkcijoms (socialinėms, apsaugos, gamybinėms ir kt.) vykdyti. Mokestis - tai privalomas mokėjimas valstybei, kuris priklauso nuo asmens turtingumo bei socialinės padėties. Istoriškai NTM agrarinėse visuomenėse vystėsi kaip žemės mokestis. Vėliau vykstant urbanizacijos procesams šis mokestis pritaikytas ir pastatams. Seniausiais laikais NTM paprastai sudarydavo tam tikras procentas nuo metinės derliaus vertės.

Kai kurios visuomenės jau nustatydavo apribojimus, kad mokestis negali viršyti tam tikros derliaus dalies. Mokslinėje literatūroje yra nuomonis, kad apie 2700-2200 m. pr. Kr. senovės kinai pirmieji pradėjo taikyti NTM: 1/9 dirbamos žemės gaunamo derliaus turėdavo atitekti valstybei, ir tai iš esmės prilygdavo 11 proc. mokesčio tarifui, kuris mokamas priklausomai nuo žemės derlingumo.

Šiuolaikines NTM užuomazgas galime įžvelgti Nyderlandų praktikoje, kur jau apie XVII a. XVI-XVII a. laikotarpiu intensyviai buvo kuriami apmokestinimo principai, plėtojamos taip vadinamojo mokestinio teisingumo idėjos. Buvo siekiama užtikrinti, kad mokesčius mokėtų visi, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties ar priklausymo privilegijuotam visuomenės sluoksnyje uždraudimo reikalavimus.

Prancūzijos valstybės veikėjo A.Riašelje (1585-1642) suformuluotos apmokestinimo taisyklės bei principai aktualūs ir mūsų dienomis. Jis teigė, kad apmokestinimas turi būti naudojamas pajamų perskirstymui, o ne tik didinimo socialinėms reikmėms būtinumą. Apie tai V.Petis rašė: "... Žemės mokestis virsta netolygiu akcizu, kuriuo apdedamos vartojimo prekės. "

Daug dėmesio NTM skyrė S.Vobanas (1633- 1707), F.Kenė (1694- 1774), A.Smitas (1723-1790), Dž.Milis (1806-1873) bei D.Rikardas (1772-1823). Apskritai XVIII a. buvo laikotarpis, kai susiformavo pirminė mokesčių teorija. S.Vobanas (1633-1707 m.) siūlė apmokestinti ne tik valstiečius, bet ir dvarininkai bei dvasininkai. Anot, S.Vobano "karališkosios dešimtinės" mokestis turėjo siekti dešimt procentų visos mokėtojo nuosavybės ir pajamų rūšis. Taip pat jis įsakė, kad atitinkamos pajamos iš žemės nuomos būtų apmokestintos.

D.Rikardas žemės apmokestinimą pagrindė tuo, kad žemės kiekis yra ribotas, be to, ji nėra žmogaus veiklos rezultatas. Mokesčiai ir rinkliavos atsirado įkūrus valstybę. Iš pradžių mokesčiai nebuvo skiriami nuo duoklių. Iki XV a. mokesčiai pinigais. Iki XV a. mokestis tebebuvo mokama grūdais, galvijais, žemės ūkio produktais. Bajorai siekė iš valstybės kuo daugiau gauti, o jai mažiau duoti. Mokesčiai - tai pinigai, kuriuos reikia sumokėti valstybei. Mokesčiai - tai piniginė prievolė.

1649 m. Valdų mokesčių mokėtojų sąrašus nebuvo įtraukiamos smulkios bakūžės, kaiminiai pastatai, kluonai, klėtys ir kt. Miestai ir miesteliai mokėjo miesto turto mokestį. XVIII a. įvyko baudžiavos reforma. XVIII a. pabaigoje didelę Lietuvos dalį okupavo Rusijos imperija. Čia buvo įvesta rusiška mokesčių sistema. 1861 m. mokesčiai buvo suskirstyti į valstybinius ir vietinius (zemskinius), t.y. įvestas žemės mokestis.

Panaikinus pagalvės mokestį, 1875 m. įvestas nekilnojamojo turto mokestis. 1883 m. šis mokestis į biudžetą davė 7,6 mln. rublių. Šis mokestis nustatytas remiantis žemės įvertinimu įvairiose gubernijose. Jo bendrą sumą gubernijoms nustatydavo finansų ministerija, atsižvelgdama į žemės kainą. Šioms valdoms žemės mokestis būdavo nustatomas vietinės valdžios įstaigos, įvertinus žemės rūšį.

1918 m. atkūrus nepriklausomybę, Lietuvoje pradėta kurti nauja mokesčių sistema. 1919 m. įsteigta Mokesčių inspekcija, kuri rūpinosi mokesčių ir rinkliavų klausimais. Iš pradžių valstybė daug skolinosi, nes karo nuskurdintų gyventojų mokamasis pajėgumas buvo menkas. 1919 m. rugsėjo 14 d. buvo priimtas įstatymas apie valstybinį mokestį nuo nejudamo turto miestuose ir miesteliuose. Nekilnojamojo turto mokestis buvo imamas nuo trobesių miestuose.

1941-1944 m. Lietuvą okupavo vokiečiai. Vokiečių okupacijos metais Lietuvos gyventojai mokėjo žemės mokestį ir kitiems kaimo gyventojams. Už kooperatines ir visuomenines įmones, įstaigas bei organizacijas gyvenamuosius pastatus buvo imamas 0,5 proc. pastato vertės trobesių mokestis, o už visus kitus pastatus - 1 proc. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę nuo 1990 m. pradėta kurti nauja mokesčių sistema, kuri buvo pertvarkoma remiantis Vakarų valstybių patirtimi. Nekilnojamojo turto apmokestinimo tvarka buvo tobulinama visą pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį. 1994 m. įsigaliojo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (Žin., 1994, Nr. 14-234) ir kiti teisės aktai.

Remiantis Finansų ministerijos parengtu projektu 2005 m. birželio 7 d. buvo priimtas naujas LR nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas. 2004 m. daugiau akcentuojant ne visuotinio NTM įvedimą, o pastatų ir statinių apmokestinimo problematiką.

Nekilnojamieji daiktai

Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). LR civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74 - 2262; toliau - CK) 1.98 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija.

Kasdieniniame gyvenime terminas "nekilnojamasis turtas" atrodo aiškus ir suprantamas. Paprastai juo įvardijama žemė ir statiniai. Tačiau teoriniam apibūdinimui to nepakanka. Nekilnojamasis turtas - tai ekonominis išteklius, kuriais disponuoja ekonominis subjektas rk ašis. Nekilnojamasis turtas gali būti suvokiamas kaip fizinis, ekonominis ar teisinis objektas. Pirmuoju atveju nekilnojamasis turtas apibrėžiamas kaip žemė ir jos priklausiniai, t.y. statiniai, ir nurodoma, kad tai yra materialus turtas. Užsienio, t.y. anglų, literatūroje šiems aspektams apibūdinti vartojamos sąvokos "real estate" ir "real property".

Nekilnojamasis turtas yra apibūdinamas ne tik kaip fizinis objektas, bet ir kaip tam tikrų teisių rinkinys, apimantis nuosavybės, naudojimosi ir kt. savybės. Detalesnis nekilnojamojo turto apibūdinimas daugiausiai priklauso, nuo to kokiu tikslu ir kontekstu norima jį pateikti. Lietuvos teisėje NTM objektu yra laikoma tik žemė ir pastatai. Naujajame LR NTM nekilnojamasis turtas apibrėžiamas kaip nekilnojamojo turto registre registruojamos patalpos, inžineriniai ir kiti statiniai.

Nekilnojamasis turtas registruojamas LR nekilnojamojo turto registro įstatymo (Žin., 2001, Nr. 55-1948) nustatyta tvarka. Šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (Žin., 2003, Nr. 57-2530) nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris.

LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo patalpos ar kiti statinis ar patalps (suformuots kaip atskiri nekilnojamieji daiktai) priklausiniai, negali būti laikomi atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais, kol pagal šio įstatymo 7 straipsnio nuostatas nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Todėl jie nėra apmokestinami NTM atskirai nuo pagrindinio nekilnojamojo turto objekto. Inžineriniai statiniai laikomi įvairios paskirties inžineriniai įrenginiai, kurie neatsiejamai sujungti su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties.

Pagal LR statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 52-1244) statinys - tai pastatas arba inžinerinis statinys. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse jurisdikcijose NTM bazę apima tik žemę. Kitose šalyse apmokestinami tik pastatai, o trečiosiose šalyse apmokestinama ir žemė ir pastatai. Dažniausiai skiriami du NTM tipai: žemės mokestis ir nekilnojamojo turto mokestis.

Sąvoka "nekilnojamojo turto mokestis" paprastai vartojama, apibrėžiant tik privalomus mokėjimus, nustatytus juridiniams asmenims už nuosavybės teise priklausantį turtą bei LR NTM naujovę - fiziniams asmenims už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuris naudojamas ekonominei ar individualiai veiklai, arba neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotam naudotis juridiniams asmenims nekilnojamam turtui. Mokestis - mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei. Mokesčio samprata apibrėžta LR mokesčių administravimo įstatyme (Žin., 2004, Nr. 63-2243), kuriame pateikiami mokesčiams priskiriamus požymius. Šis mokestis mokamas pinigine forma, jam būdingas privalomumas, yra neatlygintina įmoka valstybės (savivaldybės) naudai ir jo sąskaita užtikrinami valstybės finansiniai porei...

Rinkos Vertinimo Metodai

Rinkos vertinimo metodai padeda pelningiausiai disponuoti nekilnojamuoju turtu. Šis vertinimas tampa būtinas, kai žemės ir turto savininkai nori nustatyti juos gauti kreditą. Per pirmąjį privatizavimo etapą tokie vertinimai nebuvo padaryti arba padaryti tiesiog iš akies. Investuotojas nustato kainą.

Vertinimas yra būtinas ir antrinis klausimas akcijų privatizuotose įmonėse, siekiantiems padidinti savo įstatinį kapitalą suma, užtikrinta nekilnojamuoju materialinių išteklių. Tai reali problema prospektas leis investuotojams išvengti klaidų nustatant akcijų kainą. Analizė perspektyvas didinti turto ir jo komercinio naudojimo vertę turėtų būti grindžiamas griežtu ekonominiai skaičiavimai, tiksliai ir profesionaliai įvertinti realios rinkos vertės turtą.

Pagrindinis vertinimo metodas - palyginami pardavimo būdas. Šis metodas yra taikomas tais atvejais, kai kyla žemės ir nekilnojamojo turto rinka, yra realus pardavimas, kai ji yra rinkos kaina, o vertintojų užduotis yra analizuoti rinką, palyginti panašius pardavimus ir taip gauti apskaičiuotą vertę objektas. Metodas yra pastatytas ant palyginti siūlomi parduoti, kuriems taikomas rinkos kolegomis. Labiausiai jis yra plačiai naudojamas Vakaruose (90 procentų atvejų).

Metodas vertinant kainuoja žemės beveik netaikomas. Gali būti naudojamas tik išskirtiniais atvejais, žemės vertinimo neatskiriamai padarytų patobulinimų apie jį. Manoma, kad žemė yra pastovus, o ne panaudota, ir sąnaudų metodas yra naudojamas įvertinti dirbtinius objektus, sukurtus žmogus. Apskritai, žemės vertė nustatoma, kiek pajamų galite gauti iš jo naudojimą.

Vertinimas taip pat reikalingas regioninei mokesčių politikai. Pasaulyje pagrindas vietinis mokestis yra nekilnojamojo turto mokesčio, dėl šio mokesčio gaunamų apie 70 procentų vietinio biudžeto. Žinoma, su rinkos plėtra, su tikrosios vertės atėjimas perėjimo į tokią apmokestinimo sistemą, kuri paskatino nekilnojamojo turto rinkos plėtrą ir sudarytų sąlygas tuo pačiu papildyti savivaldybių biudžetų.

Paslaugų kaina profesinėje nuomonės labai skiriasi priklausomai nuo vertinamų objektų, darbų sudėtingumo tipo ir, žinoma, apie tai, ką tiksliai specialistai dalyvavo atliekant vertinimą.

Lyginamoji analizė (palyginamosios vertės metodas) - palyginti paprastai ir greitai pritaikomas metodas, ir būtent dėl to pats populiariausias pagal naudojimo dažnumą. Diskontuotų pinigų srautų metodas - tai pat labai plačiai taikomas vertinimo metodas. Šis metodas paprastai naudojamas oficialiems dokumentams bei akcijų vertei nustatyti, kuomet vertinimą atlieka profesionalūs investuotojai. Atstatomosios vertės metodas - kiek rečiau taikomas metodas, ir reikalingas tuomet, jei dėl tam tikrų priežasčių pirmieji du nėra įmanomi. Nepaisant to, kad gali būti naudojami ir kiti metodai, paprastai jie yra kilę iš šių trijų.

Verslo vertinimas yra ypatingai daug žinių bei finansinės patirties reikalaujantis darbas, ir tik aukščiausio lygio profesionalai gali tai atlikti su atitinkamu jautrumu bei tikslumu. Bene paprasčiausias ir greičiausiai atliekamas vertinimas yra naudojantis pirmuoju (palyginamosios vertės) metodu, tačiau norint pastebėti tarp turto objektų esančius skirtumus, taip pat reikia nemažai žinių bei patirties.

Vis tik, šie trys yra teoriniai, ir dažniausiai taikomi oficialiuose vertinimuose.

Šie metodai savo pritaikymo esme yra ganėtinai universalūs, vis tik, kiekvieno iš metodų pritaikomumas kiekvienu atveju priklauso nuo aplinkybių, ir ne visuomet visi metodai pritaikomi praktikoje.

Nusidėvėjimo Įtaka Nekilnojamojo Turto Vertei

Nusidėvėjimas yra būdinga atsižvelgiant į turto naudingumo mažėjimo, jos vartotojų skundas, kalbant apie potencialaus investuotojo ir išreiškiamas mažinant įvairių veiksnių sąnaudas per tam tikrą laiką. Kadangi įrenginio eksploatacijos palaipsniui blogėja parametrus, apibūdinančius struktūrinį patikimumą pastatų ir statinių, taip pat jų funkcinė tinka dabartinis, o ypač ateityje naudojimas susijęs su žmogaus veikla.

Dėvėti (I) paprastai matuojamas procentais ir vertine išraiška nusidėvėjimas Nusidėvėjimo (D). Už kiekvieną drabužiai tipo būdingas jo vieneto: nuimamas drabužiai vadinamas drabužiai, kurių pašalinimas yra fiziškai įmanoma ir ekonomiškai įmanoma. Taigi ekonominis yra pagamintas, kad iš tam tikros rūšies susidėvėjimo pašalinimo išlaidų, turėtų būti sustiprintas objektą kaip visuma vertę.

Nustatant visus aptarimas rūšių apie bendrą pablogėjimo sukauptą nusidėvėjimą turto. Vertine išraiška, sukauptas nusidėvėjimas atspindi tarp mažesnę kainą ir rinkos kainos apskaičiuotos objekto skirtumą.

Fizinis gyvenimas pastato (VF) - nustatoma eksploatavimo laikotarpį pastato, kurio metu iš pažymėtų struktūrinių elementų pastato būklė atitinka tam tikrus kriterijus (struktūriniai patikimumą, ilgaamžiškumą ir fizinis, ir tt). Fizinę gyvenimo objekto yra įdėti į statybos ir priklauso nuo nuolatinių pastatų grupei.

Ekonominį gyvenimą (PE) - yra nustatomas pagal operacijos, kurios metu objektas generuoja pajamų. Per šį laikotarpį, taip prisidedant prie patobulinimų į kainą. Ekonominis gyvenimas objekto baigiasi, kai iš įrenginio veikimas negali generuoti pajamas, paskirta atitinkama norma panašiomis objektų šiame nekilnojamojo turto rinkos segmente.

Efektyvus amžius (EW) - remiasi chronologine amžiaus pastate, atsižvelgiant į jo techninę būklę ir įvertinus ekonominius veiksnius, turinčius įtakos jų apskaičiuotos objekto vertę datos esama. Priklausomai nuo konkretaus naudojamo pastato veiksmingo amžiaus, gali skirtis nuo chronologiškai amžiaus aukštyn arba žemyn.

Fizinis pablogėjimas laipsniškas nuostolių pradžių įdėti į techninių ir eksploatacinių savybių objektui statyti pagal klimato veiksnių ir žmogaus veiklos įtaka. Normatyvinis metodas apima fizinio nusidėvėjimo įvairių reguliavimo instrukcijos tarpšakinių ar žinybinio lygio naudojimą. Savikainos metodas nustatyti fizinį susidėvėjimą. Fizinis nepablogėjimo įvertinimo metu yra išreikšta vertė objektyviai būtinos priežiūros priemonės, pašalinti žalą konstrukcijų, sistemų ar pastato, kaip visumos, ir jų pakeitimo išlaidas.

Šiuo atveju fizinio nusidėvėjimo galima apskaičiuoti atskirų pastato elementų ir sudedant apskaičiuotą nusidėvėjimą, ir visai pastate. Šios formulės taikymas taip pat yra svarbus apskaičiuojant palūkanų koregavimus dėvėti lyginamų objektų (palyginti pardavimų metodas), kai vertintojas yra neįmanoma patikrinti pasirinktus analogų nustatyti naudojamų parametrų skaičiavimo formulės (1).

Kaip minėta anksčiau, fizinis nusidėvėjimas yra padalintas į disponuojamų ir neišvengiamą nusidėvėjimą. Vienkartiniai fizinio nusidėvėjimo trumpaamžių elementų. Už jos atsiradimo priežastis yra natūralus susidėvėjimas pastato elementų per tam tikrą laiką, o taip pat neatsargus operacija. Tokiu atveju pardavimo kaina pastato, atitinkančio nusidėvėjimą, kaip ateityje savininkas reikės atlikti „anksčiau atidėtų techninės priežiūros darbų“, siekiant atkurti normalią pastato naudingumą.

Ženklai funkcinės pablogėjimo vertinamo pastato yra nesvarbus jo erdvės planavimo ir / ar konstruktyvūs sprendimai šiuolaikinius standartus, įskaitant ir įrangos, reikalingos normaliam objekto pagal jos esamą ar numatomą naudojimo įvairovė. Priklausomai nuo fizinio galimybe ir pagrįstumo pašalinti funkcinės būklės blogėjimo priežastis, ji yra padalyta į išvengiamas ir neišvengiamas.

Nenuimamas funkcinis nusidėvėjimas paprastai sukelia pasenusi kosmoso planavimo ir / ar projektavimo ypatybes vertinamų pastatų, santykinai modernios statybos standartus. Norėdami nustatyti reikiamus skaičiavimo indeksai (vertės nuomos kainos, kapitalizacijos normos ir kiti) naudoja ištaisyti duomenis palyginamų bendraamžių. Šiuo atveju pasirinkti analogai neturėtų atskleidė požymių objekto vertinimo nepašalinamosios fizinio nusidėvėjimo.

Išorinis (ekonomikos) dėvėti, nes neigiamas, atsižvelgiant į poveikio aplinkai vertinimo subjekto iš objekto nusidėvėjimą: rinkos sąlygos, pasikeitimai į aplinkos apsaugos infrastruktūrą, teisės sprendimai mokesčių srityje, ir tt Išorinis drabužiai objekto, priklausomai nuo to, jo priežasties, daugeliu atvejų, yra neišvengiamas dėl to, kad į vietą nekintamumo, tačiau kai kuriais atvejais gali „plauti savo rankas“, nes teigiamų pokyčių supančios rinkos aplinkoje.

Suporuotų pardavimo, remiantis turimų kainų informacijos apie neseniai parduotų panašių objektų (poriniai pardavimo) analizės metodas. Metodas leidžia apskaičiuoti mirtinų išorinio drabužiai gyvenimą remiantis drastiškai sumažinti likusių ekonominio gyvenimo pastato, nes jos neišvengiamos griovimo.

Pavyzdys: vertinamas pastatas, anksčiau kilęs iš būsto ir pritaikytas administraciniams tikslams. Fizinio nusidėvėjimo pastatai vertinami pagal PTI į vertinimo metu yra 40%. Tačiau, atsižvelgiant į pertvarkymo Dėl pirmiau nurodytų priežasčių pastato planą turi būti nugriautas po dviejų metų terminui nuo vertinimo dienos. Apskaičiuoti šiuo atveju sukaupta nusidėvėjimo daugiausia 93% dėl to, kad išorinių veiksnių poveikio.

Nekilnojamojo Turto Rinkos Pokyčiai

Nekilnojamojo turto rinka yra labai jautri vykstančių pokyčių šalyje. 1992 - 1994 m. investicijos į biurą ir gyvenamųjų patalpų sąlygomis buvo vienas iš efektyviausių būdų, siekiant apsaugoti sostinę nuo infliacijos. Neigiami procesai nekilnojamojo turto rinkoje į pirmąją vietą dėl politinio nestabilumo. Svarbiausia tai turi įtakos įmonių, dirbančių su negyvenamųjų patalpų, žemės ir brangaus būsto.

Ekonominė politika vykdoma tiek vietinės ir federalinės valdžios institucijų, nesukuria realias prielaidas didinti pajamas, plačiai įgyvendinti veiksmingas kredito mechanizmus, įskaitant hipotekos. Nepagrįstai griežti pozicija klausimais dėl nekilnojamojo turto sandorių apmokestinimo valstybės skatina nelegalią pinigų apyvartą, ir todėl pablogėja kriminogeninę situaciją rinkoje.

Nepaisant visų problemų, nekilnojamasis turtas ir dabar gali gauti apčiuopiamų pajamų. Nuo 2026 m. bus galima pasitraukti iš II pakopos pensijų kaupimo. Sprendimą „likti ar išeiti” rekomenduojame priimti racionaliai.

tags: #turto #lyginamoji #analize