Turto Pagerinimo Išlaidų Priteisimas Nutraukiant Santuoką Lietuvoje

Skyrybos ir turto dalybos dažnai tampa vienu svarbiausių klausimų nutraukiant santuoką, kadangi yra susiję su tuo, kokia bus sutuoktinių finansinė padėtis pradedant naują savarankiško gyvenimo etapą. Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, pirmiausia turi būti nustatomas sutuoktinių turto teisinis režimas.

Tai reiškia, kad turi būti nustatoma, kuris sutuoktinių turtas priklauso vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuris turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kitaip tariant, pagal byloje esančią medžiagą yra sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą. Į šį balansą yra įtraukiamas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Teisės aktuose preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Asmeninis turtas gali būti pripažįstamas asmenine nuosavybe atsižvelgiant į įstatyme numatytus asmeninio turto kriterijus (turtas įgytas iki santuokos sudarymo, sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas, intelektinė nuosavybė ir kita). Atkreiptinas dėmesys, kad galimi atvejai, kuomet turtas, kuris laikomas vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, teismo gali būti pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).

Paveldėto Turto Dalybos

Paveldėto turto dalybos nutraukiant santuoką negalimos, tokio turto perleidimas galėtų vykti tik kito sandorio pagrindu. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams svarbu nepamiršti valstybės įstaigose ar kituose juridiniuose asmenyse perregistruoti nuosavybės teises.

Taigi, neretai pasitaiko, kad vienas iš sutuoktinių į santuoką „atsineša“ savo asmeninės nuosavybės teise iki santuokos nusipirktą turtą, santuokos metu tokį turtą paveldi arba toks turtas jam būna padovanojamas. Šį turtą sutuoktiniai visą santuokos laikotarpį prižiūri, jį naudoja šeimos poreikiams, į turtą (jo pagerinimą) investuoja bendras santuokines lėšas ir tokiu būdu iš esmės padidina tokio turto vertę.

Esminio Turto Pagerinimo Kriterijai

Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės:

• Asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita);
• Asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu;
• Iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Svarbu pažymėti, jog sprendžiant dėl vieno sutuoktinio asmeninio turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 str. Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš labai reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį.

Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne padėties rinkoje ir pan.

Vedybų Sutartis ir Kompensacijos Sąlygos

Atsižvelgiant į ginčo šalių povedybinės sutarties nuostatas, kasacinis teismas nurodė, kad šalys sutartyje susitarė dėl sutartinio sutuoktinių turto režimo - pasirinko atskiro turto režimą.

Aptardamos santuokos nutraukimo pasekmes povedybinės sutarties nuostatose šalys susitarė, kad jeigu santuokos metu prijungus turtą, kuris yra ir bus vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė, padidės turto, kuris yra ir bus kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio turto prijungimo padidėjo kito sutuoktinio turto vertė, turi teisę gauti kompensaciją iš kito sutuoktinio turto; sutuoktinis turi teisę į kompensaciją taip pat ir tais atvejais, kai turtui, kuris yra asmeninė kito sutuoktinio nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos jo asmeninės lėšos.

Kasacinis teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino šalių povedybinės sutarties nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, kad šioje sutartyje šalys nenustatė sąlygų, pagal kurias santuokos nutraukimo atveju būtų kompensuojami darbai, kuriuos vienas ar kitas sutuoktinis atliko tenkindamas šeimos poreikius, todėl reikalavimas priteisti piniginę kompensaciją už įdėtus darbus negalėjo būti tenkinamas.

Kasacinio teismo vertinimu, atsakovas taip pat neįrodė, kad jo asmeninės lėšos buvo panaudotos ieškovės asmeniniam turtui įsigyti, kaip vienos iš povedybinės sutarties sąlygų, suteikiančių jam teisę į piniginę kompensaciją santuokos nutraukimo atveju.

Kasacinis teismas pažymėjo, kad sutarties sąlygos turi būti teisingos ir sąžiningos abiem sutuoktiniams, tačiau lygiateisiškumo principo nepažeidžia vien tas faktas, kad vedybų sutarties sąlygos nėra vienodai palankios abiem šalims, nes sutarties sudarymo metu sutuoktinių padėtis gali būti nelygiavertė, o vienas iš geresnę turtinę padėtį turinčio sutuoktinio tikslų - apsaugoti ją nuo santuokos nutraukimo padarinių. Atsakovas neginčijo povedybinės sutarties sąlygų, taip pat neįrodinėjo, kad jos sąlygos, nustatančios šalių teisę į piniginę kompensaciją, turėtų būti aiškinamos ne pagal jų lingvistinę prasmę, todėl piniginės kompensacijos priteisimas vadovaujantis vien tik bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo civilinės teisės principais, kaip šiuo atveju sprendė apeliacinės instancijos teismas, prieštarautų sutarties laisvės principui ir neatitiktų sutartyje išreikštos šalių valios.

Advokato patarimai: Kaip apsisaugoti nuo sutuoktinio skolų?

Plačiau apie tai, kokiais būdais dar galima apsisaugoti nuo sutuoktinio skolų, portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ pasakojo advokatė Evelina Trukšinienė.

Daugiau nei 10 metų advokatės veiklą vykdanti moteris sako, kad potencialių skolų atveju punktą apie jų tvarkymą į vedybų sutartį įtraukia ne tik itin turtingos ar pasiturinčios progos. „Dažnai sutuoktiniai turi įsipareigojimų savo vaikams iš ankstesnės santuokos. Tai tam, kad neatsitiktų taip, kad jis nėra sumokėjęs kokio vaiko išlaikymo, kad neišieškotų iš jų bendro turto, įskaitant ir naujos sutuoktinės ar sutuoktinio atlyginimo, nes tai yra bendros pajamos, šalys tada gali sudaryti vedybų sutartį ir nusimatyti, kad kiekvienos iš šalies pajamos yra asmeninė nuosavybė. Ir čia net nebūtina numatyti, kaip turtas bus dalinamas po santuokos, tiesiog numatyti, kad pajamas mes atskiriame“, - aiškino E. Truškinienė.

Advokatė pastebi, kad vis daugiau didmiesčiuose gyvenančių žmonių santuokas sudaro gerokai vėliau, todėl iš to kyla papildomų teisinių niuansų, kuriuos geriau apsibrėžti dar iki vedybų.

„Čia klasika netgi, nes žmonės dabar tuokiasi vėliau įprastai, ypač didmiesčiuose jie tikrai vėliau tuokiasi, ir dažnai vienas ar abu sutuoktiniai turi jau savo kažkokį asmeninį turtą, galbūt kažkokį butelį, kuris ir ne prabangus, bet jau jis yra asmeninis turtas įgytas iki santuokos. Tai jie tiesiog nori, kad šitas turtas po santuokos jau aiškiai liktų jau jų asmeninė nuosavybė, o kadangi dažnai už tą turtą mokama iš paskolų, paskolos tęsiasi ir santuokos metu ir, jeigu vėlgi mes nenusibrėšime, kad mūsų pajamos yra asmeninė nuosavybė, tai mes tas paskolas mokėsime iš bendrų lėšų, ir tada santuokos metu galėsime vienas iš kito reikalauti kompensacijos, nes gaunasi, kad aš į kito žmogaus asmeninį turtą įdėjau bendras mūsų lėšas“, - kaip neprarasti sunkiai uždirbto savo turto patarė E. Trukšinienė.

Apie tai, kaip atskirti pajamas dar iki vedybų sužinosite straipsnio viršuje.

Turto Padalijimo Principai

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 3.118 straipsnio 1 dalies prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas.

Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad išlaidos nedalijamos. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad paprastai teismo sprendimu dalijamas tas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę jie įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis).

Šios bendrosios taisyklės išimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium dar prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą. Tokiu atveju vieno sutuoktinio (išskyrus tą, kuris pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo) prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas bendrai iki tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Turto Vertės Nustatymas

CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl to dalijamo sutuoktinių turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo priėmimo metu.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 3.119 straipsnio normą, yra pažymėjęs, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančias dalijamo turto rinkos kainas, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančias kainas.

Turto Padalijimas Nelygiomis Dalimis

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis.

Tokiu pačiu teisiniu reguliavimu, teismų praktika ir teisės principais reikia vadovautis dalijantis turtą sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri tvirtinama notarine tvarka. Vien šio turto sutikrinimas ir tikslus aprašymas, tikslių jo dalių nurodymas vienam ir kitam sutuoktiniui reikalauja ne tik kruoštumo bet ir gerų teisės žinių bei teisinės praktikos patirties.

Teisės aktuose nustatyta, kad sutuoktinių turto, esančio sutuoktinių bendraja jungtine nuosavybe, dalys yra lygios. Tačiau yra atvejų, kuomet nuo šios taisyklės gali būti nukrypstama. Teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali priteisti vienam iš sutuoktinių didesnę turto dalį.

Teismų praktikoje nurodoma, kad taikant šią išimtį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaiko interesus.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, todėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais.

Teismas, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė šiuo klausimu teismo nesaisto. Teisės aktai numato, kad turtas yra padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu jį galima taip padalyti.

Turto Padalijimas Natūra

Lietuvos teismų praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindu, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.

Teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl visas turtas gali būti priteisiamas natūra tik vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais.

Tais atvejais, kai turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais, tampa aktuali dalijamo turto vertė, kadangi nuo to priklauso sutuoktiniui mokėtinos kompensacijos dydis.

Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Teismų Praktika

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenine vieno sutuoktini...

tags: #turto #pagerinimo #islaidu #priteisimas #nutraukiant #santuoka