Straipsnyje nagrinėjamos teisinio reglamentavimo problemos, sprendžiant ginčus dėl turto realizavimo vykdymo procese aktų pripažinimo negaliojančiais. Todėl skolininko turto realizavimas -- vienas iš pagrindinių vykdymo proceso etapų, turinčių didelės įtakos, kad visas vykdymo procesas būtų sėkmingas. Tačiau neretai pasitaiko, kad, realizuojant turtą, pažeidžiamos vykdymo proceso šalių arba trečiųjų asmenų teisės.
Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, kyla problema, siekiant nustatyti pažeistų teisių gynimo būdus. Straipsnio autorius nurodo, kad pažeistas teises galima ginti dviem būdais: paduodant skundą dėl antstolio veiksmų ir pareiškiant ieškinį dėl turto realizavimo akto pripažinimo negaliojančiu.
Straipsnyje analizuojama turto realizavimo vykdymo procese akto tvirtinimo procesinė tvarka ir reikšmė, nuosavybės teisės į vykdymo procese realizuotą turtą atsiradimo momentas, įstatymuose įtvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais pagrindai bei teisminėje praktikoje kylančios problemos, nagrinėjant šios kategorijos civilines bylas. Daugiau dėmesio skiriama procesiniams turto realizavimo vykdymo procese aktų pripažinimo negaliojančiais pagrindams. Nagrinėjama turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo problema, kylanti pripažinus turto realizavimo vykdymo procese aktą negaliojančiu.
Vykdymo Procesas ir Turto Realizavimas
Vykdymo proceso esmė -- surasti skolininko turtą, jį areštuoti, realizuoti ir, gavus pinigus, atsiskaityti su skolininko kreditoriais. Todėl skolininko turto realizavimas -- vienas iš pagrindinių vykdymo proceso etapų, turinčių didelės įtakos, kad visas vykdymo procesas būtų sėkmingas.
Teisių Gynimo Būdai
Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, kyla problema, siekiant nustatyti pažeistų teisių gynimo būdus. Straipsnio autorius nurodo, kad pažeistas teises galima ginti dviem būdais: paduodant skundą dėl antstolio veiksmų ir pareiškiant ieškinį dėl turto realizavimo akto pripažinimo negaliojančiu.
Turto Realizavimo Akto Tvirtinimo Tvarka
Straipsnyje analizuojama turto realizavimo vykdymo procese akto tvirtinimo procesinė tvarka ir reikšmė, nuosavybės teisės į vykdymo procese realizuotą turtą atsiradimo momentas, įstatymuose įtvirtinti turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais pagrindai bei teisminėje praktikoje kylančios problemos, nagrinėjant šios kategorijos civilines bylas.
Daugiau dėmesio skiriama procesiniams turto realizavimo vykdymo procese aktų pripažinimo negaliojančiais pagrindams. Nagrinėjama turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo problema, kylanti pripažinus turto realizavimo vykdymo procese aktą negaliojančiu.
Teismų Praktika
Civilinė byla Nr. e2A-145-196/2016 (S)Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01151-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.2.5; 3.4.2.5; 3.5.1.2 LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 31 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aksa holdingas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1356-259/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Aksa holdingas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „VESPILA“, G. L., antstolei S. K., trečiasis asmuo bankrutavusi individuali įmonė „Gilaba“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ieškovė UAB „Aksa holdingas“ pareiškė teisme ieškinį, prašydama panaikinti antstolės S. K. 2011 m. kovo 3 d. sudarytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kuriuo buvo perleistas G. L. priklausęs gamybinis pastatas, unikalus Nr. 4598-0010-8073, esantis Visagino sav., Karlų k., Katilinės g. 3, pirkėjai UAB „VESPILA“; atlyginti atstovavimo išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, jog BIĮ „Gilaba“ savininkas buvo atsakovas G. L.. Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 8 d. iškėlė bankroto bylą IĮ „Gilaba“. Atsakovas G. L. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė Kauno apygardos teismui 2011 m. vasario 28 d. G. L., kaip IĮ „Gilaba“ savininkas, žinodamas, kad IĮ „Gilaba“ yra nemoki ir kad jau yra paduotas pareiškimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, vykdant išieškojimo procedūras iš asmeninio G. L. turto, pasiūlė antstolei jo turto pirkėją t. y. išieškojimas buvo vykdomas be varžytynių, supaprastinta procedūra. 2011 m. kovo 3 d. buvo sudarytas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, kurį Ignalinos rajono apylinkės teismas patvirtino 2011 m. balandžio 12 d., t. y. po IĮ „Gilaba“ bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė UAB „VESPILA“ nuosavybės teisę į gamybinį pastatą įregistravo 2011 m. gegužės 4 d.
Ieškovės nuomone, atsakovas G. L. turėjo informuoti visus kreditorius apie įmonės nemokumą, be to, žinodamas, jog teisme yra paduotas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, apie tai informuoti antstolę ir susilaikyti nuo turimo turto mažinimo. Savo ruožtu antstolė ir teismas privalėjo sustabdyti turto pardavimo procedūras, tačiau dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų ir galbūt netinkamo pareigų vykdymo atsakovo G. L. turtas buvo neteisėtai perleistas.
Ieškovė akcentavo, kad pareiškimas dėl bankroto bylos IĮ „Gilaba“ iškėlimo buvo paduotas 2011 m. vasario 28 d., pareiškimą padavė pats atsakovas G. L.. Kadangi šiam asmeniui buvo žinoma, jog IĮ „Gilaba“ yra nemoki ir bankrutuojanti, ginčo turto perleidimo metu taip pat buvo žinoma apie pareiškimą dėl bankroto bylos IĮ „Gilaba“ iškėlimo, tai, ieškovės nuomone, apie šias aplinkybes G. L. privalėjo informuoti antstolę S. K. bei teismą, o šie savo ruožtu savarankiškai patikrinti, ar nėra aplinkybių, neleidžiančių parduoti turto. Ieškovės nuomone, atsakovas G. L. sąmoningai nuslėpė IĮ „Gilaba“ nemokumo faktą, siekdamas užbaigti turto perleidimo sandorį. Ieškovė pažymėjo, kad turtas buvo perleistas atsakovei UAB „VESPILA“, kuri per savo valdymo organus ir akcininkus yra susijusi su atsakovu G. L.. Taigi tokiais veiksmais buvo ne tik sumažintas atsakovo G. L. turtas bei išvengta atsiskaitymo su BIĮ „Gilaba“ kreditoriais, bet ir nesąžiningai praturtėta, nes turtas ir toliau buvo valdomas iš esmės tų pačių asmenų kontroliuojamo verslo, jį nusipirkus už gana mažą kainą.
Ieškinyje teigiama, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ir ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, kuria nustatoma, jog teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas.
Pagal CPK 594 straipsnio 1 dalį antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo teisėjas; šios kontrolės metu patikrinami ir patvirtinami CPK VI dalyje nurodyti antstolio surašyti vykdymo proceso dokumentai. Pagal akto sudarymo metu galiojusį CPK 725 straipsnį buvo nustatyta varžytynių akto tvirtinimo tvarka, kurios esmė - atlikti antstolio veiksmų, parduodant turtą iš varžytynių, teisminę kontrolę; ją įvykdžius, užtikrinamas turto pardavimo iš varžytynių akto teisėtumas ir šis priverstinio pardavimo veiksmas įgyja sandorio reikšmę materialiosios teisės aspektu bei sukuria materialiųjų teisinių padarinių - teisėjo rezoliucija ar nutartimi patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Tokios pačios taisyklės taikytinos ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui atveju (CPK 704 straipsnio 4 dalis).
Pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, turėjo būti sustabdytas ne tik išieškojimas iš BIĮ „Gilaba“ turto, bet ir G. L. turto, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko, kuris, įmonei esant nemokiai, savo turtu atsako įmonės kreditoriams. Ieškovė pažymėjo, kad Ignalinos rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 3 d. aktą patvirtino 2011 m. balandžio 11 d., t. y. jau po to, kai buvo iškelta bankroto byla IĮ „Gilaba“. Ignalinos rajono apylinkės teismas turėjo įvertinti, jog, iškėlus IĮ „Gilaba“ bankroto bylą, G. L. turės atsakyti už įmonės prievoles savo turtu ir dėl to netvirtinti turto pardavimo akto. Iškėlus bankroto bylą, su kreditoriais atsiskaitoma ĮBĮ 34-35 straipsniuose nustatyta tvarka, kuri yra imperatyvi ir jos privaloma laikytis. Ieškovė padarė išvadą, jog 2011 m. kovo 3 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas pažeidė ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies bei 34-35 straipsnių imperatyvias nuostatas, todėl aktas turėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu.
Ieškovė nurodė, kad pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktą turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turto pardavimas iš varžytynių, perdavimas išieškotojui, turto pardavimas be varžytynių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises. 2011 m. kovo 3 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu buvo pažeistos IĮ „Gilaba“ kreditorių teisės, nes nesilaikant ĮBĮ 34-35 straipsniuose nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos buvo suteiktas prioritetas vienam kreditoriui ir taip sumažintas turtas, kuriuo galėjo būti dengiamos įmonės skolos.
Ieškovės nuomone, nagrinėjamu atveju reikia įvertinti ir tai, kad G. L. ir UAB „VESPILA“ akcininkai bei valdymo organai yra tarpusavyje susiję asmenys, vadinasi, turtas iš esmės ir toliau yra valdomas G. L.. Be IĮ „Gilaba“, G. L. taip pat buvo UAB „Energetinės statybos projektai“ akcininkas ir vadovas. Kiti UAB „Energetinės statybos projektai“ akcininkai buvo UAB „G Generacija“ ir UAB „Gintaro kelias“. Kaip matyti iš teikiamų išrašų, vienas iš UAB „Energetinės statybos projektai“ valdybos narių buvo E. O.. Pažymėjo, kad UAB „G Generacija“ vienintelis akcininkas yra G. L., o UAB „G Generacija“ vadovai taip pat buvo E. O. ir V. R.. Pateikti įrodymai patvirtina, jog fiziniai asmenys G. L., E. O. ir V. R. yra pažįstami, tarpusavyje susiję per bendro verslo vykdymą. Atsakovės UAB „VESPILA“ akcininkai yra E. UAB „VESPILA“ vadovas yra V. R.. Taigi UAB „VESPILA“ per savo valdymo organus ir akcininkus yra susijusi su IĮ „Gilaba“ vadovu G. L.. Prieš iškeliant IĮ „Gilaba“ bankroto bylą, G. L. perleido jam priklausantį turtą į susijusią įmonę UAB „VESPILA“, taip siekdamas išvengti išieškojimo iš šio turto pagal IĮ „Gilaba“ prievoles. Be to, turto perleidimas buvo padarytas pažeidžiant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies, 34-35 straipsnių imperatyvias nuostatas. Šalių tarpusavio ryšiai ir bendro verslo vykdymas patvirtinta, jog UAB „VESPILA“ taip pat turėjo būti žinoma, jog IĮ „Gilaba“ yra nemoki, o G. L., perleisdamas turtą susijusiai įmonei, siekia išvengti atsiskaitymo su IĮ „Gilaba“ kreditoriais. Abejonių sandorio šalių sąžiningumu kelia ir tai, kad gamybinės patalpos buvo parduotos už mažą kainą - 148 000 Lt, kai, VĮ Registrų centro duomenimis, atlikus masinį turto vertinimą ir praėjus 3 metams po sandorio sudarymo, vidutinė turto rinkos vertė yra apie 198 000 Lt. Tikėtina, kad šio turto vertė ginčo sandorio sudarymo metu galėjo būti kur kas didesnė.
Ieškovė papildomai paaiškino, jog sudarant ginčijamą sandorį ir notarui jį tvirtinant, galiojančiame CPK 602 straipsnyje nebuvo numatytas vienų metų senaties terminas sandoriui ginčyti, ši nuostata įsigaliojo tik 2011 metų spalio 1 dieną 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 pagrindu, todėl ieškinio senaties terminas, jos nuomone, netaikytinas. Ieškovė akcentavo, kad patenkinus ieškinį bus padidintos kreditorių galimybės patenkinti finansinius reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės.
Pirmosios Instancijos Teismo Sprendimas
Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė; Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštą UAB „VESPILA“ nekilnojamajam turtui: pastatui-gamybiniam pastatui, esančiam Visagino sav., Karlų k., Katilinės g. 3, paliko galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.
Teismas nustatė, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjas 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi Nr. 27 pagal kreditorės AB „Swedbank“ 2008 m. gruodžio 5 d. pirminį prašymą areštavo G. L. nuosavybės teise priklausantį gamybinį pastatą, esantį Visagino sav., Karlų k., Katilinės g. 3, ir kitą G. L. nuosavybės teise priklausantį turtą. Kreditorė AB „Swedbank“ kreipėsi į Ignalinos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrių su prašymu priimti nutartį parduoti nurodytą gamybinį pastatą iš varžytynių. Ignalinos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi Nr. 23 nutarta parduoti iš varžytynių G. L. nuosavybės teise priklausantį gamybinį pastatą, esantį Visagino sav., Karlų k., Katilinės g. 3, įkeistą AB „Swedbank“ hipotekos lakštu, kodas 11120070000372, siekiant užtikrinti suteiktos paskolos grąžinimą. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Ignalinos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjo 2009 m. balandžio 22 d. nutartį Nr. 23 paliko nepakeistą. Antstolė S. K. 2009 m. gegužės 28 d. patvarkymu priėmė išieškotojos AB „Swedbank“ pateiktą vykdyti 2009 m. balandžio 22 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus išduotą nutartį Nr. 23 dėl 671 735,96 Lt išieškojimo iš skolininko G. L. išieškotojos AB „Swedbank“ naudai. Po atliktų varžytynių procedūrų 2011 m. kovo 3 d. buvo surašytas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, kuriuo antstolė S. K. pardavė UAB „VESPILA“ ginčo turtą už 145 000 Lt sumą. Atskaičius vykdymo išlaidas išieškotojai AB „Swedbank“ buvo pervesta už parduotą turtą 142 306,93 Lt (vykdomoji byla Nr. 56-199/2009, b. l. 1-5, 17-20, 68, 69-70, 76).
Teismas taip pat nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-181-259/2015) iškėlė IĮ „Gilaba“ bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 21 d. nutartimi patvirtino BIĮ „Gilaba“ kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ finansinį reikalavimą, kurio suma 183 151,57 Lt, 2014 m. balandžio 24 d. nutartimi patvirtino patikslintą kreditorės AB „Swedbank“ finansinį reikalavimą, kurio suma 5 623 579,53 Lt, BIĮ „Gilaba“ bankroto byloje (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1778-259/2014). 2014 m. rugpjūčio 7 d. reikalavimų perleidimo sutarties Nr. ST-14-7965 pagrindu AB „Swedbank“ bendrai 5 323 579,53 Lt sumai ir UAB „Swedbank lizingas“ bendrai 183 151,57 Lt sumai su teise reikalauti 3 785 947,33 Lt nuostolių atlyginimo savo finansinius reikalavimus perleido UAB „Aksa holdingas“. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi UAB „Swedbank lizingas“ finansinis reikalavimas IĮ „Gilaba“ bankroto byloje buvo padidintas 3 602 795,76 Lt suma, kreditorės AB „Swedbank“ finansinis reikalavimas padidintas 300 000,00 Lt suma ir minėtos reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu įtraukta į BIĮ „Gilaba“ kreditorių sąrašą UAB „Aksa holdingas“ su 9 109 526,86 Lt finansiniu reikalavimu, o AB „Swedbank“ ir UAB „Swedbank lizingas“ išbraukti iš BIĮ „Gilaba“ kreditorių sąrašo (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-181-259/2015).
Teismas nustatė, kad buvusios BIĮ „Gilaba“ kreditorės AB „Swedbank“ ir UAB „Swedbank lizingas“ nuo 2012 m. birželio 21 d. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d. nereiškė reikalavimo ir jokių pretenzijų dėl šioje byloje ginčijamo 2011 m. kovo 3 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, kuriuo antstolė S. K. pardavė UAB „VESPILA“ G. L. turtą už 145 000 Lt sumą. Esant šioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas sutiko su atsakovės UAB „VESPILA“ pozicija byloje, kad bankrutavusios bendrovės naujajam kreditoriui visi veiksmai, atlikti iki jo įstojimo į bylą, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę galimi ir privalomi pradiniam kreditoriui. Tai, teismo vertinimu, reiškia, kad naujasis kreditorius, įstojęs į bankroto bylą vietoj ankstesnio kreditoriaus, yra ribojamas tomis teisėmis, kurias turėjo ankstesnis kreditorius. Šią teismų praktiką, anot teismo, patvirtina ir bendrasis teisės principas, jog niekas negali perduoti kitam daugiau teisių, negu pats turi (lot. nemo plus iuris ad alium transferre potest quam in se haberet).
Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas (CPK 602 straipsnio 3 dalis). Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos, išskyrus komentuojamo straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Teismas konstatavo, kad reikalavimas dėl turto pardavimo akto ieškovės nurodomu pagrindu galėjo būti pareiškiamas per vienų metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo turto pardavimo akto sudarymo dienos, t. y. iki 2012 m. kovo 4 d. Teismas akcentavo, kad šia teise pradiniai kreditoriai, perleidę savo finansinius reikalavimus bankroto byloje, nepasinaudojo. Teismas atkreipė dėmesį į CK 1.128 straipsnio nuostatas, pagal kurias prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.
tags: #turto #pardavimo #is #varzytyniu #akto #pripazinimas